Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai įžūliai manipuliuoja savo dominuojančia padėtimi nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pavyzdžiui, už manipuliacijas vertybinių popierių biržoje jų organizatoriai yra baudžiami milžiniškomis baudomis. Tačiau pirkti būstus apsisprendusiems piliečiams akis dumiantys bankai net pastabos už įtartiną savo veiklą nesulauktų.
Dirbtinai pučia kainas
Žiniatinklio „GdeEtotDom.ru“ tyrimų centro apžvalgoje rašoma, kad per patį krizės įkarštį 2009-aisiais labiausiai būsto kainos nukrito Latvijoje (–51 proc.), Estijoje (–40 proc.), Maltoje (–32 proc.), Ukrainoje (–30,5 proc.) ir Lietuvoje (–28,6 proc.).
Tačiau kuo toliau, tuo garsiau trimituojama, kad šiemet už perkamus būstus pirkėjai pasirengę mokėti daugiau. Sakykim, tas pat žiniatinklis tvirtina, kad pirmąjį ketvirtį Latvijos nekilnojamasis turtas esą pabrango 10 proc. Pastaruoju metu suinteresuotos tuo NT bendrovės nuolat fiksuoja būstų kainų augimą ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, nekilnojamuoju turtu prekiaujanti bendrovė „Ober–Haus“ skelbia, kad Vilniuje butų ir namų kainos kilo trečią mėnesį iš eilės – esą birželį augimas siekė 1 proc., liepą – 0,8 proc., rugpjūtį – 0,2 proc.
Ekonomikos ekspertas iš Latvijos Dimitrijus Smirnovas tvirtina, kad tiek jo, tiek mūsų šalyje NT kainoms augti nėra jokių objektyvių prielaidų. „Jas dirbtinai užkelia bankai. Tiksliau, ne jie vieni, o kartu su savo antrinėmis nekilnojamojo turto valdymo bendrovėmis“, – „Respublikai“ tvirtino latvių ekonomistas.
Apgaudinėja pirkėjus
Kam bankams to reikia? Atsakydamas į šį klausimą D.Smirnovas iš pradžių pasakojo tai, kas visuomenėje jau puikiai žinoma. „Prieš krizę skandinavų bankai dalijo būsto paskolas be jokio saiko. Dėl to kilo nekilnojamojo turto burbulas, butai ir namai pradėjo kainuoti dukart ar net triskart daugiau nei reali jų rinkos vertė. Užklupus krizei atsirado aibė nemokių klientų, niekas nebepirko ir naujų būstų. Smarkiai išaugus jų pasiūlai, kainos katastrofiškai krito. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Latvijoje vien dėl neprotingos politikos dalijant paskolas bankai galėjo patirti nuo 4 mlrd. iki 5 mlrd. eurų nuostolio“, – dėstė D.Smirnovas.
Pasak jo, jei minėtas nuostolis realiai būtų atspindėtas bankų balansuose, finansinės institucijos būtų priverstos bankrutuoti. „Todėl visais įmanomais būdais stengiamasi situaciją užtušuoti. Tuomet kuriamos antrinės nekilnojamojo turto valdymo bendrovės, kurios iš esmės vienos superka bankų už skolas perimtą turtą. Bet ne rinkos, o padidintomis kainomis, kurios savo ruožtu pagražina bankų balansus taip, kad ten nebematyti jokio nuostolio“, – sakė Latvijos ekonomistas.
D.Smirnovo teigimu, yra ir dar viena reikalo pusė. „Pavyzdžiui, pas mus bankų antrinės bendrovės jau supirko beveik visą iš nemokių klientų perimtą turtą, tad jos, tiksliau, už jų nugarų stovintys bankai, tapo tikrų tikriausiais monopolininkais nekilnojamojo turto rinkoje. Jei ne bankai, rinka galbūt atsigautų. Tačiau ji neatsigauna, nes monopolininkai ne tik kad neleidžia kristi kainoms, kad jos taptų realios, bet netgi dirbtinai didina būstų vertę. Tarkim, bankų antrinės bendrovės būstus pardavinėja viena kitoms ir taip dirbtinai sudaro būsto rinkos atsigavimo regimybę“, – dėstė pašnekovas.
Blogiausia, sakė jis, kad kartais į šią karuselę įtraukiami niekuo dėti žmonės ar firmos. „Šiaip bankai ieško naivuolių. Ir jų, nuperkančių būstus padidintomis kainomis, atsiranda. Bet iš esmės tai yra nieko bankų manipuliacijų mechanizme nenutuokiančių žmonių apgaudinėjimas, nes jie, nupirkę butus ar namus neva rinkos kaina, už tokią pačią pirkinio neparduos. Bent jau artimiausiu metu“, – pasakojo D.Smirnovas.
Dvejopi standartai
Jei manipuliacijos, apie kurias kalbėjo ekonomistas iš Latvijos, vyktų, sakykim, Vertybinių popierių biržose, už dirbtinį akcijų vertės padidinimą ir klientų mulkinimą jos organizatoriai nedelsiant būtų nubausti. Lietuvoje tą darbą atlieka Vertybinių popierių komisija (VPK). Nesąžiningi rinkos žaidėjai gali manipuliuoti rinka, sakykim, padidintomis kainomis supirkinėdami ir pardavinėdami jiems patiems priklausančių įmonių akcijas.
„Pagal teisės aktus bauda fiziniams asmenims už manipuliavimą rinka gali siekti iki 30 tūkst. litų (pakartojus šį nusižengimą – iki 60 tūkst. litų), juridiniams – iki 200 tūkst. litų ar iki trigubo gautos naudos/išvengtų nuostolių dydžio. Taip pat yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Draudimas manipuliuoti rinka įtvirtintas Finansinių priemonių rinkų įstatyme“, – „Respublikai“ sakė VPK atstovė Miglė Mockutė.
Tačiau, kaip dienraščiui tvirtino mūsų šalyje veikiančius bankus prižiūrinčio Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška, bankams ir jų antrinėms bendrovėms minėtas įstatymas negalioja. „Bausti ką nors už ką nors galima tik tokiu atveju, jeigu tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Šiuo atveju jie nieko nenumato“, – „Respublikai“ teigė M.Milieška.
D.Smirnovas sakė, kad bankus bent jau Latvijoje galėtų sudrausminti vietos Antimonopolinis komitetas – lietuviškos Konkurencijos tarnybos atitikmuo. „Tačiau valstybė į tuos reikalus užmerkia akis, nes niekas nenori bankų bankroto“, – sakė latvių ekonomistas.
Faktas:
Visi Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai turi jiems priklausančias antrines nekilnojamojo turto valdymo įmones, o bankas „Swedbank“ – net septynias. Be jau veikusių bendrovių „Ektornet Real Estate Lithuania“, „Ektornet Residential Lithuania“, „Ektornet Commercial Lithuania“, „Ektornet Land Lithuania“, praėjusią savaitę buvo užregistruotos trys naujos – „Ektornet Lithuania SPV 1“, „Ektornet Lithuania SPV 2“ ir „Ektornet Lithuania SPV 3“.
Petras ŠATEIKA
