pašalpos

Gera vargt čia, Lietuvoj, - kaip rašė Jonas Aistis.Pavasaris visoje kūrinijoje ir širdyje. Jei nenuodijame savo sielos niekingomis mintimis. Kaip sakė premjeras Kubilius, - ištvėrėm Sibiro tremtį,ištversim ir didelį ūkio augimą.Labai gerai,kai gali tikėti ir pasitikėti vadovų žodžiu įkvepiančiu. Anksčiau aš visai netikėjau ekonomistams. Visokie melagėliai, - glaveckai, nausėdos, šarkinai pūtė statybos burbulą, agitavo daugiau skolintis.

Daugiau nei 80 tūkstančių Britanijos gyventojų prašo jiems skirti neįgalumo pašalpas, motyvuodami tuo, jog yra priklausomi nuo alkoholio, narkotikų ar kenčia nuo nutukimo, skelbia BBC. Darbo ir pensijų departamento, kuris nori peržiūrėti pašalpų skyrimo tvarką, duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis iš minėtų 80 tūkstančių žmonių nėra dirbę ištisą dešimtmetį.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. kompensuojamąjį uždarbį motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiui nustatyti pradėjus apskaičiuoti pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesio, ženkliai sumažėjo įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo dirbtinai padidinant pajamas.

Kovą bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Ispanijoje augo aštuntą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordinį lygį, praneša BBC. Ispanijos darbo ministerija pranešė, kad kovą bedarbio pašalpos prašytojų skaičius išaugo 34,406 tūkst. žmonių ir pasiekė 4,3 mln. rodiklį. Bendras Ispanijos bedarbių skaičius paskelbiamas atskirai kas tris mėnesius, į jį įeina ir pašalpos neprašantys bedarbiai. Vasarį šis rodiklis siekė 4,7 mln. žmonių, t.y. apie 20,5 proc.

Didžioji Britanija paskelbė, kad šimtai tūkstančių imigrantų netrukus bus prijungti prie dosnios šalies socialinės apsaugos sistemos. Ar suklestės pašalpų turizmas? Kai 2004 metais prie Europos Sąjungos (ES) valstybių bloko prisijungė aštuonios Rytų Europos valstybės, joms buvo apribotas priėjimas prie senųjų ES narių socialinės apsaugos sistemos. Darbo rinkas naujoms narėms tuomet atvėrė tik Didžioji Britanija, Airija ir Švedija.

Lietuvis gaujos narys, neteisėtai pasisavinęs 3 milijonus svarų išmokų iš JK valstybės, nuteistas penkerių metų kalėjimo bausme, praneša „News Shopper“ interneto tinklalapis. Ričardas Virokaitis, gyventis Strongbow Road, Elthame, išgirdo nuosprendį Old Bailey'o teisme, kur vyras pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir neteisėto valstybės lėšų išnaudojimo.

Imigrantai iš aštuonių valstybių, 2004 metais įstojusių į Europos Sąjungą, nuo šių metų gegužės pirmą kartą įgis tokias pačias teises į pašalpas ir išmokas kaip ir čia gimę britai. „The Times“ skaičiavimu, atvykėliai galėtų pretenduoti į dešimtis milijonų svarų išmokų.

Nesąžiningi pašalpų gavėjai iš valstybės neteisėtai išviliojo mažiausiai milijoną svarų, nurodę, kad penki šimtai žmonių gyveno nedideliame trijų kambarių bute. Iš Nigerijos kilę sukčiai naudojosi tikrų žmonių pavardėmis, kad susižertų grynuosius ir išsiųstų juos į Afriką, skelbia „The Daily Mail“. Manoma, kad ši nusikalstama schema, veikusi penkių aukštų pastate Peckhame, Pietų Londone, sėkmingai gyvavo ne vienerius metus.

Anksčiau nebuvo jokio skirtumo, ar žmogus nedirba dėl savo ligos, ar slaugo susirgusį šeimos narį, - „Sodros“ išmokos buvo vienodos. Siekdami sutaupyti politikai ligos pašalpos skyrimo tvarką užpernai pakeitė. Apsukrūs tautiečiai „patobulintame“ įstatyme surado spragų ir sėkmingai jomis naudojasi. Serga, bet „slaugo“ Kaunietė Regina (pavardė redakcijai žinoma) pasidalijo įspūdžiais, kaip apsukrūs tautiečiai naudojasi įstatymų spragomis.

Nuolat trūkstant pinigų pašalpoms, pensijoms, kitokioms išmokoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina taupyti šias lėšas ir iš jų didinti atlyginimus socialiniams darbuotojams. Ministerija užsimojo socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skirtas nepanaudotas lėšas atiduoti socialinių darbuotojų priedams prie algų.

Vakar Alytaus miesto savivaldybės taryba pirmoji iš penkių apskrities savivaldybių patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jame –  per 164 mln. litų, maždaug 35 mln. litų daugiau nei pernykščiame. Tačiau optimizmo mažai. Pagal reikalavimus į jį pirmąkart suskaičiuotos visos galimos imti paskolos, skirtos lėšos iš panaikintų apskričių viršininkų administracijų daliai funkcijų vykdyti, padidintas mokinio krepšelio finansavimas.

Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė „šokiruojančius duomenis“, atskleidžiančius, kad šalyje yra 1,5 mln. žmonių, kurie daugiau nei penkerius metus gauna nedarbingumo pašalpas, rašo šalies laikraštis „The daily Telegraph“. Darbo reikalų ministras Chrisas Graylingas pranešė, kad daug britų jau penktas Kalėdas sutinka gaudami minėtą pašalpą, kuri siekia daugiau nei 90 svarų sterlingų per savaitę. Toks „valstybės finansuojamas aplaidumas“ mokesčių mokėtojams jau kainavo daugiau nei 66 mlrd.

Vyriausybė siūlo našlaičių išmokas mokėti studentams iki 25–erių metų. Įstatymų pakeitimų įgyvendinimui reikės daugiau nei 5 milijonų litų. Siekdama įtvirtinti šias nuostatas, Vyriausybė siūlo pakeisti visą socialinių teisės aktų paketą. Pataisų autorė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – nurodo, kad tokių pakeitimų tikslas – suderinti įstatymų nuostatas ir terminus. Kol kas našlaičių pensijas metais ilgiau gaus tik tie studentai, kurie mokosi pagal nuolatinę studijų formą.

Vaikus auginantiems tėvams pašalpa nebus mažinama dėl atlygio, jei darbas pagal autorinę sutartį buvo atliktas iki atostogų. Tai numatyta trečiadienį Seime priimtoms Ligos ir motinystės įstatymo pataisoms.

Antradienį prie Prezidentūros susirinkę Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos nariai pristatė ordiną, skirtą bendrovės „Lelija“ generalinei direktorei Genei Zaveckienei už savo darbuotojų išnaudojimą. Pasak profesinės sąjungos pirmininkės Irinos Judinos, šio ordino „Lelijos“ direktorė nusipelnė už tai, kad Rokiškio filiale savo darbuotojus verčia dirbti alinantį darbą už mažesnį nei minimalus atlyginimą. „Daugelis  iš „Lelijos“ moterų augina nepilnamečius vaikus.

Netrukus Trišalė taryba gali pritarti minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. litų. Didinti MMA Vyriausybei yra pasiūliusi ir ministro pirmininko sudaryta darbo grupė. Taip siekiama paskatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Verslininkai prieštaringai vertina ketinimus padidinti MMA ir sako, kad tai pataikavimas rinkėjams prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Beje, MMA, pasak statistikų, šiuo metu gauna beveik trečdalis šalies dirbančiųjų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pranešė, kad Vyriausybės pasitarime pritarta skirti papildomus 90 milijonų litų vėluojančioms pašalpoms išmokėti. Pasak ministro, savivaldybes pinigai pasieks dar šią savaitę. „Finansų ministerija yra pasiruošusi ir, paskelbus „Valstybės žiniose“, papildomų asignavimų pavedimai į savivaldybes iš karto bus,“ - teigė D. Jankauskas. Portalo balsas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kitą savaitę žada prašyti Vyriausybės skirti 90 milijonų litų vėluojančioms socialinėms pašalpoms išmokėti. Kaltina Vyriausybę Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė portalą balsas.lt patikino, kad valstybės finansų srautai nestringa, o pinigų išmokoms pritrūko dėl to, kad savivaldybėms nesisekė planuoti. „Dar metų pradžioje buvo aišku, kiek pinigų skirta,“ – sakė G. Balčytytė.

Panevėžio rajono savivaldybė, pritrūkusi lėšų pašalpoms mokėti, nusprendė tam skirti darbuotojų atlyginimo fondą. Jei trūkstamų pinigų Vyriausybė nepervestų, savivaldybės darbuotojai gruodžio mėnesį liktų be atlyginimų, praneša.Jei trūkstamų pinigų Vyriausybė nepervestų, savivaldybės darbuotojai gruodžio mėnesį liktų be atlyginimų. Negaudami pašalpų rajono gyventojai atakuoja savivaldybę. Pritrūkusi 700 tūkst.

Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose vėluoja socialinės pašalpos labiausiai socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Savivaldybės negali laiku išmokėti pašalpų, nes Finansų ministerija vėluoja pervesti tam skirtus pinigus. Ir kur nevėluos, jeigu pirmiausia rūpinasi, kaip išmokėti priedus ir priemokas valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams. Štai Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetas paskelbė, kad spalio mėnesio socialinėms pašalpoms išmokėti vien Vilniuje trūksta 5 mln. litų.

Ekonominės krizės metu dalis verslininkų susidūrė su dilema. Kas geriau? Mokėti valstybei nepakeliamus mokesčius ar laiku mokėti komerciniams bankams palūkanas. Atrodė logiškiau atsiskaityti su užsienio valdomais bankais. Nes valstybė tarsi sava. Juk nežlugdys lietuviško verslo. Palauks. Kol praslinks krizė. Kol verslas ims atsigauti. Išmintingos valdžios palaikomas. Tačiau tai buvo iliuzija. Verslas atsidūrė tarp dviejų vienodai kapojančių kirvių.

Balsas.lt  vaizdo konferencijoje apsilankęs Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys teigė, kad šiuo metu situacija darbo rinkoje gerėja, tačiau žymesnių pokyčių galima tikėtis ne anksčiau 2012 m. „Šiais metais neabejotinai turėsime per paskutinį dešimtmetį aukščiausius įdarbinimo rodiklius.  Vien rugsėjo mėnesį įdarbinome tiek žmonių, kiek įdarbinome per 2008-2009 m.,“ - tvirtino A. Šlekys.

Šį antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinacinės tarybos iniciatyva vykusioje diskusijoje teigiama, kad net 54 proc. oficialių bedarbių gauna kitų su įvairia darbo veikla susijusių pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Donatas Jankauskas pristatė Vyriausybės darbo grupėje aptartus pasiūlymus dėl piniginių socialinių pašalpų gavėjų mažinimo ir bedarbių integracijos į darbo rinką skatinimo.

30 tūkstančių žmonių, dabar gyvenančių iš socialinių pašalpų, nebegautų nė lito paramos, jeigu būtų pritarta pateiktam Vyriausybės siūlymui mažinti išmokas ilgalaikiams bedarbiams. Siūloma trejus metus darbo nesusirandantiems žmonėms socialinę pašalpą mažinti penktadaliu, po metų – perpus, rašo "Lietuvos rytas".. Nedirbantys 5 ir daugiau metų visai negautų jokių pašalpų. Tokių žmonių yra apie 30 tūkst.

Planuojamas minimalaus atlyginimo didinimas ir skelbiamas nedarbo mažinimas gali sukelti priešingą efektą – naują bedarbių bangą. Verslininkai teigia, kad iš Vyriausybės sklindančios žinios apie minimalaus atlygio didinimą yra pasirengimas artėjantiems savivaldybių rinkimams. Su tuo nesutinka profesinių sąjungų atstovai. Jie teigia, kad kainos ir paslaugos pastaruoju metu išaugo tiek, kad minimalų atlyginimą reikia didinti.

Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad šių metų rugsėjį bedarbio pašalpą gaunančių šalies gyventojų skaičius padidėjo antrą mėnesį iš eilės ir ūgtelėjo 5300 – iki 1,473 mln. žmonių, paneša šalies žiniasklaida. Bedarbių skaičius rugsėjį padidėjo daugiausiai per praėjusius 8 mėnesius. Analitikai prognozavo, kad padidės 4500 žmonių. Remiantis patikslintais rugpjūčio mėnesio duomenimis, bedarbių skaičius padidėjo ne 2300, o 3800 žmonių.

Katastrofiškai didėjant pašalpų gavėjų armijai valstybė pašalpas žmonėms jau moka iš skolintų pinigų. Kabindama po kaklu vis didesnį skolos akmenį ne tik dabar dirbantiems, bet ir dar negimusiems būsimiesiems Lietuvos piliečiams. Artėja prie milijardo Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti per 2010 m. pirmą pusmetį jau išleista 316,1 mln. litų. Planuojama, kad skurstančių žmonių būčiai pagerinti šiemet iš viso prireiks daugiau nei 670 mln. litų.

Daugėja porų, kurios susilaukia vaikų nesusituokusios. Tačiau rūpesčiai gyvenant šeimoje ar oficialiai neįteisintoje partnerystėje išlieka tokie patys – gimus kūdikiui, tenka spręsti svarbų klausimą, kaip jį išlaikyti. Kad ir kokios svarbios būtų moralinės vertybės, šeimai, susilaukusiai vaiko, tenka sukti galvą ir dėl pinigų. Dirbančioms mamoms šis galvosūkis lengvesnis, nes pagal galiojančius įstatymus joms priklauso motinystės išmokos.

Šiuo metu, kai tūkstančiai britų šeimų nerimauja dėl vaikų pašalpos netekimo grėsmės, o valdžia skelbia apie vis naujas griežto taupymo priemones, Britaniją papiktino „The Daily Mail“ paskelbta publikacija apie motiną, auginančią penkerius vaikus nuo keturių skirtingų tėvų ir gyvenančią iš mokesčių mokėtojų pinigų, kuri tarp kitų prabangos dalykų sau leido ir krūtinės didinimo operaciją.

Konstituciniame Teisme šiandien priimti nagrinėti trys nauji pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai. Prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, jame nėra įtvirtinta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti, ar Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, atitiktį Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymo 7...

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose baigė ikiteisminius tyrimus, susijusius su sukčiavimais ir neteisėtai padidintų motinystės pašalpų gavimu. Apskaičiuota, kad keturi kaltinamieji „Sodros" biudžetui padarė beveik 110 tūkstančių litų žalą. Analogiškos nusikalstamos veikos inkriminuojamos ir vilnietei I. S., kaltinamai tuo, kad kartu su bendrininkais įgijo daugiau nei 60 tūkst. litų motinystės (tėvystės) pašalpų.

Seimas šeštadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomai naujai motinystės (tėvystės) išmokų tvarkai, kuri leistų rinktis vienerių arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas ir nustatytų maksimalias išmokų "lubas". Po pateikimo už siūlomą projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš - 30, susilaikė 16 parlamentarų. Vyriausybė siūlo, kad nuo kitų metų liepos vaikus auginantys gyventojai galėtų rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės (tėvystės) atostogas.

Kauno mieste iš savivaldybės biudžeto finansinę paramą gaunantys asmenys už pašalpas turės atlikti visuomenei naudingų darbų. Darbingo amžiaus, tačiau nedirbantiems socialinę paramą gaunantiems asmenims bus skiriama atlikti visuomenei naudingų darbų. Miesto politikams patvirtinus pakeitimus, vienkartines ir socialines pašalpas gaunantys kauniečiai privalės atlikti visuomenei naudingų darbų. Jie nurodyti Viešųjų darbų programoje, suderintoje su Kauno darbo birža.

Į savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta tūkstančiai galo su galu nesuduriančių žmonių. Vieniems sumažintos pensijos nebeužtenka išgyventi, kitiems - sveikiems ir darbingiems - jau kiaurose kišenėse vėjai švilpauja, nes darbo rasti seniai nesiseka. Gal valstybė pagalbos ranką išties? Ne, tik pasityčios. Be duonos, bet turčiai! Realybės grimasos: neturintys ko valgyti žmonės staiga sužino, jog jie visai ne vargšai, o tikri turtuoliai.

Socialinės paramos skyriuje atsiradus išankstinei rezervacijai žmonių spūsties nebeliko. Kaip bebūtų, pašalpų prašytojų 2009-aisiais, palyginus su užpraeitais metais, padidėjo tris kartus. „Sausio mėnesį buvo išmokėti 220 000, tai lapkričio mėnesį šis skaičius jau viršijo milijoną“, - situaciją apibendrino Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas. Kompensacijos už gruodžio mėnesio šildymą, karštą vandenį bei renovaciją esą taip pat bus išmokėtas milijonas litų.

Užuot karpiusi ir taip mažas bedarbių pašalpas, valdžia galėtų pakelti mokesčius turtingiesiems. Taip mano ekonomistas Romas Lazutka, rašo "Balsas.lt savaitė". Valdžia, maksimalią bedarbio išmoką sumažinusi iki 650 litų, elgiasi labai neapgalvotai, nes dėl tokių sprendimų labiausiai nukentės kvalifikuoti, didesnes įmokas „Sodrai“ mokėję žmonės, todėl daug sutaupyti irgi nepavyks. „Niekur pasaulyje taip nedaroma. Bedarbio pašalpos turi būti siejamos su buvusia alga.