Gera vargt čia, Lietuvoj, - kaip rašė Jonas Aistis.Pavasaris visoje kūrinijoje ir širdyje. Jei nenuodijame savo sielos niekingomis mintimis.
Kaip sakė premjeras Kubilius, - ištvėrėm Sibiro tremtį,ištversim ir didelį ūkio augimą.Labai gerai,kai gali tikėti ir pasitikėti vadovų žodžiu įkvepiančiu.
Anksčiau aš visai netikėjau ekonomistams. Visokie melagėliai, - glaveckai, nausėdos, šarkinai pūtė statybos burbulą, agitavo daugiau skolintis. Tokiu būdu įklampino patiklius tautiečius bankų akivaruose.
Jei alkoholikas prašydavo paskolos,tai jam duodavo tris. Na ir kas iš to. Ta banko tarnautoja gavo premiją, pasišvaistė Kanaruose, o dabar graužia nagučius be cento kišenėje. Tai neperspektyvu. Aš,pavyzdžiui, visai gerai leidau laiką Panaruose.
Man kur kas įtikinamiau skamba atviras premjero žodis, kad reikia didinti vidaus vartojimą. Nes tai ir gamybos augimas ir darbo vietos.
Mudu su kaimyne Matilda nutarėme pirkti kruopų du kartus daugiau, nei iki šiolei. Jei nesuvalgome, atiduodame kaimynams, balandžiams paberiame. Jie tokie jaukūs, iš kiemo nesitraukia niekur. Švariai viską sulesa.
Patirtis rodo, kad daugiausiai energijos suteikia ir kūrybinių galių pažadina, jei kas nors užgauna, žmogiškąjį orumą pažemina. Štai mūsų kaimo senbuvė Krysia pareiškė, kad mūsų blauzdos per skystos.
Pradžioje įsižeidėm. Paskui apžiūrėjau Matildos blauzdas, savo. Teko sutikti, kad tikrai skystos. Netgi kreivokos. Ėmėme sportuoti. Sporto klubas, bėgimas, dviračiai ir iš karto pajutome savo blauzdų vertę.
Anadien su Matilda dviračiais važiavom „Adamkus boulevard“. Gražu kaip Amerikoj. Šimtametis šilas ošia,paukštelių trelės širdį džiugina.
Viešojoje erdvėje, pač internetiniai komentatoriai – chuliganai dažnai užsipuola prezidentą Adamkų, vadindami jį buvusiu KGB-istu.
Na ir kas iš to, kas kuo buvo. Svarbiausia, kad neišsižadėjo Lietuvos ir lietuvių kalbos, škia. Paliko gerą gyvenimą ir darbą JAV administracijoje ir atvažiavo pavergtos tautos vaduoti.
Per savo ilgą gyvenimą nekart įsitikinau,kad daugiausiai burnoja tie, kurių kažkada nepriėmė nei į „ šlovingąją“ partiją, nei į KGB. Dar visokie smulkūs kgb skundikai,-pavydėdami kitiems, kuriems daugiau pasisekė. Tokiems norisi pasakyti:jei nori pamatyti gyvą kgb–istą, tai pasižiūrėk į save veidrodyje.
Kitas V. Adamkaus vietoj sakytų, - pasiųskit runkeliai, dėjau skersą. Išvažiuoju Briuselin ar Meksikon, tsant. Savo atidirbau.
Geriau pasirūpintume, kad buvę kgb-istai išleistų savo memuarus Valstybės lėšomis. Kitaip prapuls milžiniškas intelektinis ir dvasinis potencialas. O tuo tarpu bibliotekose nėra ką skaityti.
Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad turime būti atlaidūs tautiečiams dėl jų menkų nuodėmių. Juk mūsų tik trys milijonai. Visokie teisuoliai,neklystantys ar tokius vaizduojantys yra labai atgrasūs. “Meskit akmenį,kas be nuodėmės“, - kaip sakė Kristus.
Šiaip ar taip visi mes esame atsakingi už holokaustą, holodomorą ,leninizmą, ateizmą ir kitus – izmus. Kaip ir mūsų skolas turės grąžinti vaikaičiai ir provaikaičiai.
Tad būkime atlaidūs ir gailestingi artimui savo. Ištark gerą žodį ir pamatysi stebuklą. Nusišypsok plėšikui ar banditui gatvėje ir jis atiduos tau visos dienos grobį.
Daug mano pažįstamų ir nepažįstamų skaitytojų dažnai klausia,kas ta Matilda.Atsakau, - mes kartu miegam,vienam name. Kaip ir su kitomis kaimynėmis dalinamės viskuo.Nes visos suvokia,kad yra nacionalinės vertybės. Ir supranta, kad nusipelnėme gyventi linksmiau.
Pabaigoje noriu paneigti gandus ir reklaminį PR-ą,kad pensininkai neturi pinigų. Atseit, gavo sąskaitą už šildymą ir apalpo. Netiesa. Mūsų kaimo pensininkų vakarėliuose vynas ir linksmybės liejasi laisvai.
Tik reikia daugiau optimizmo, nepasiduoti gyvenimą nuodijančioms ir žudančioms mintims. Kažkada vienas antikos išminčius įspėjo, kad bus bėdos,kai visi išmoks rašyti. Nes daug nesąmonių prirašys. Tad leiskite baigti su optimistine gaida.
