papildomas darbas

Įprastai žmonės dirba 8 valandas per dieną, o kai kurie imasi papildomų darbų, todėl dirba vakarais ar savaitgaliais. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie vienu metu bando dirbti du darbus iš karto. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje patarėjos pareigas užimanti vilnietė darbo dienos metu dar prižiūri ir svetimus vaikus. Tačiau, panašu, kad ministerija problemų dėl to nemato.

Ne visi gyventojai pragyvena iš vieno atlyginimo, todėl ieško papildomų galimybių užsidirbti. Tačiau žmonės piktinasi, kad dirbdami du ar tris darbus turi dvigubai ar trigubai daugiau sumokėti ir mokesčių. „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aiškina, kad gyventojų pajamos turi būti apmokestintos ir skaičiuoja, kiek jie turi mokėti dirbdami papildomai. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad vieno darbo jam neužtenka, todėl ketina dirbti papildomai.

Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, papildomai uždirbantys iki 50 eurų per mėnesį nurodo 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį. Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų.

Artėjantis šildymo sezonas ir toliau sparčiai kylančios kainos, ypač paslaugų, skatina gyventojus ieškoti papildomo pajamų šaltinio. Dažnas gyventojas ėmė svarstyti apie papildomą darbą. Tuo metu darbdaviai irgi nestabdo savo darbuotojų, o kaip tik skatina dirbti papildomai. Štai viename socialiniame tinkle vilnietė Julija klausė, kas geriau, dirbti papildomai ar ieškoti kito labiau apmokamo darbo. Komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas.

Išaugusios kainos gyventojus verčia ne tik taupyti, bet ir ieškoti papildomo uždarbio. Darbo rinkos atstovai skaičiuoja, kad padidėjo ir papildomo darbo pasiūlymų skaičius, ir tokio darbo ieškančių žmonių. Anot jų, dirbant papildomai bent pusdienį per savaitę galima uždirbti 200 eurų, o per mėnesį 800 eurų ant popieriaus. Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.

Pasirodo, užsidirbti papildomai galima tiesiog laisvalaikiu užsiimant veiklomis iš namų internete: žymint laiką vaizdo įrašuose, transkribuojant ir šifruojant įrašus ar net žiūrint „Netflix“. Tarptautinis telekomunikacijų verslas „TollFreeForwarding.com“ įvardijo penkis naujus nuotolinius darbus, kurie gali padėti jums gauti papildomų pajamų – net virš 5621 euro per mėnesį.

Daliai gyventojų pragyvenimui neužtenka atlyginimo, tad jie ieško papildomų darbų. Vis tik specialistai pastebi, kad pandemijos metu žmonių, dirbančių papildomus darbus sumažėjo. Tai siejama ir su vidutinio darbo užmokesčio augimu, ir dėl pandemijos apribotomis galimybėmis susirasti papildomą darbą.

Daliai verslų dėl pandemijos nutraukus ar laikinai sustabdžius veiklą, oficialus nedarbas Lietuvoje šiandien siekia rekordines aukštumas – net 16 proc. Išeitimi netekusiems pajamų gali tapti platformos ir programėlės išmaniesiems įrenginiams – jos leidžia papildomai užsidirbti atliekant nesudėtingas užduotis sau patogiu laiku namuose.

Karantino metu šalies gyventojai noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įvertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, nes internete gausu sukčių ir programišių apgaulių.

Ar jūs dirbate ir užsidirbate papildomai? O gal apie tai svajojate tik dar nesugalvojote kaip? Pasirodo Lietuvoje tokių žmonių daugiau nei pusė ir mes Lietuviai Baltijos regione darbščiausi. Naujausia apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė lietuvių dirba ne vieną, o kelis darbus. Tiesa tai dar ne priežąstis didžiuotis. Ekonomistai aiškina, kad tokias tendencijas formuoja ne tik darbštumas, o ir nepriteklius.

Tarp trijų Baltijos šalių gyventojų daugiausiai papildomai užsidirbti linkę Lietuvos gyventojai, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai atskleidžia, kad lietuviams labiausiai trūksta lėšų pragyvenimui. Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus.

Kažkas iš mano draugų vieną kartą paklausė: kada tu nustosi stebėtis? Tiesą sakant, kuriam laikui buvau nustojęs... Bet atsitik tu man taip, kad atostogaudamas nugirdau „Žinių radijuje“ vykusį pašnekesį su LR Žemės ūkio ministru Kazimieras Starkevičiumi ir po jo jau neapleido noras jį pakomentuoti. Iš pirmo žvilgsnio puikus pokalbis apie šių metų grūdų derlių Lietuvoje ir jo perspektyvas nežadėjo nieko intriguojančio, bet vis tik intriga atsirado pokalbiui persiritus į antrą pusę.

Incidentas kilo vasario dvyliktą dieną, apie antrą valandą nakties, prie visą parą veikiančios kavinės Ignalinos rajone, Strigailiškio kaime. Ten stovėję jaunuoliai susikivirčijo su apsaugos darbuotojais, kurie neleido jiems įeiti į kavinės vidų. Vėliau kilo muštynės. Per konfliktą vienam iš apsaugininkų praskelta lūpa, kitiems lengvai sutrikdyta sveikata. Supratę, kad vieni nesutramdys mušeikų, apsaugininkai iškvietė policiją.

Vilniaus meras Artūras Zuokas atšaukė ankstesnėse kadencijose galiojusį potvarkį dėl savivaldybės vadovų papildomo apmokėjimo už viršvalandžius ir darbą poilsio ir šventinėmis dienomis. Dabartiniai sostinės vadovai nemato poreikio tokiai tvarkai galioti ir nė karto nepasinaudojo galimybe gauti atlygį už papildomą darbą. „Keista, kad kai kurie politikai į savo pareigas žiūri per finansinę prizmę ir už dalyvavimą minėjimuose iš mokesčių mokėtojų pinigų gauna dvigubą atlyginimą.

Dirbate tada, kai norite. Uždirbate tiek, kiek norite. Už gerus rezultatus galite būti paskatintas nauju automobiliu ar kita solidžia dovana. Svarbiausia – esate pats sau viršininkas. Skamba tarsi svajonių darbas? Tokių darbo pasiūlymų internete netrūksta. Norint jį gauti nereikia turėti aukštojo išsilavinimo, darbo patirties. Netgi nereikia siųsti savo gyvenimo aprašymo ar ruoštis pokalbiui su būsimu darbdaviu. Ir visai nesvarbu, kuriame mieste ar rajone gyvenate, nes dirbti galite bet kur.