Kažkas iš mano draugų vieną kartą paklausė: kada tu nustosi stebėtis? Tiesą sakant, kuriam laikui buvau nustojęs... Bet atsitik tu man taip, kad atostogaudamas nugirdau „Žinių radijuje“ vykusį pašnekesį su LR Žemės ūkio ministru Kazimieras Starkevičiumi ir po jo jau neapleido noras jį pakomentuoti.
Iš pirmo žvilgsnio puikus pokalbis apie šių metų grūdų derlių Lietuvoje ir jo perspektyvas nežadėjo nieko intriguojančio, bet vis tik intriga atsirado pokalbiui persiritus į antrą pusę. Kaip visi neabejotinai pastebėjome artinasi išganymo laikotarpis – rinkimai. Ir jau nieko nestebina seni-nauji mesijai, būtent prieš rinkimus suskumbantys taisyti daug metų ignoruotas įstatymų spragas ir teikti siūlymus, kurių priėmimo galimybėmis abejoja net ir patys teikėjai.
Nesupraskite manęs klaidingai, aš visai ne apie žemės ūkį ir derlių. Ne daug apie tai teišmanau. Užkliuvo visai atrodytų nereikšminga pastaba, palydėjusi ministro pakrykštavimą apie jo ir kelių kolegų pateiktas įstatymo pataisas, kurios leistų ūkininkams be darbo sutarčių ir kitų biurokratinių sudėtingumų trumpam laikui pasisamdyti darbininkus, staiga atsiradus poreikiui padėti nuimti derlių ar pan. Žinoma ministras negirdomis nuleido žurnalisto pastabėlę dėl to, kad tokias pataisas priimti reikėjo jau seniai, nes bedarbiai nenori dirbti idant dėl kelių dienų darbo neprarastų garantijų ir pan. Na, o nustebti mane privertė žemės ūkio ministro pastaba, kad priėmus tas pataisas mokytojams nebereikės važiuoti skinti braškių į Norvegiją – jie esą ne mažiau galės uždirbti skindami braškes ir Lietuvoje. Tada jau žurnalistui kilo klausimas, kad kažin ar tiems mokytojams iš tikrųjų derėtų tas braškes skinti. Ministrui teko susizgribti, kad jo pateiktas pavyzdys ne visai tikęs, bet paskui pagalvojęs pridūrė, kad jei jie tų braškių skinti važiuoja, matyt jiems visgi to žūtbūt reikia.
O dabar stabtelkim. Kaip sakoma, iš pasąmonės dažniausiai išsprūsta ir leptelimi esminiai dalykai. Ką reiškia toks nepriklausomos Lietuvos ministro pavyzdys? Ar jis reiškia, kad ministras yra tiesiog mužikas ar čia jau bendresnė simptomatika. Ir būčiau linkęs pasilikti prie pastarosios minties. Ne taip seniai Užvenčio mokyklą su rinkimine agitacija aplankęs Seimo narys Kęstutis Masiulis pareiškė, kad mokytojams nereikia didesnių atlyginimų, nes kaime jie gali auginti kiaules ir melžti karves, ar auginti vištas ir taip pragyventi. Matom, kad nuo tokių politikų dvelkia pagarba tiems, kas juos mokė ir ugdė. Taip ir įsivaizduoju pedagogo studijas kremtantį būsimąjį ugdytoją ir šviesuolį, svajojantį apie savo nedidelį tvartelį nediduko miestelio viduryje, apie tą romantiką, kai tik ištaisęs mokinių namų darbus, gali pasimėgauti karšto jovalo aromatu ir prisiliesti prie tvinkstančio žalosios tešmens.
Tai gal tuomet nebereikia stebėtis, kad jau daugelį metų pedagogo studijas renkasi tie, kuriems kitur siekti aukštojo mokslo tapo per sudėtinga. Gal nereikia stebėtis, kad sudėtingesnės mokytojo profesijos fizika ir chemija šiemet net nebesurinko studentų, o tai reiškia, kad fiziką ir chemiją ateityje mokykloje matyt dėstys išmaniuosius kombainus įvaldę traktoristai, kuriais taip džiaugėsi ministras. Gal nebereikia stebėtis, kad visuomenėje patyčių objektu tapusių mokytojų nebegerbia ne tik nepraustaburniai pūstažandžiai politikieriai, bet ir moksleiviai ar net jų tėvai. Ir iš kur bus ta pagarba, kai tokių filosofų atžalos išdidžiai praskuodžia pro mokytojo nosį naujomis mašinomis, kai tuo tarpu mokytojui ministras sudaro galimybes skinti braškes Lietuvos ūkininkų laukuose.
Na, ir pabaigai... iš tiesų įdomiai nuskambėjo žurnalisto nustebimas, kad ministras sugeba suderinti biurokratinį darbą ir ūkininkavimą. Tai kaip čia suprasti, kai vieniems Salamakino „kontora“ skiria bausmes už paskaitos universitete paskaitymą, kitas derina ministeriavimą ir ūkininkavimą?...
Mieli konservatoriai, nejau nebeturit kandidatų į aukštus postu be šitų cirkininkų? O jei dar pradėti diskusiją apie tai, kaip Starkevičiaus vadovaujama institucija siekė įteisinti naminės degtinės gamybą, ją degustavo ministerijoje, apie tai, kaip už didelius valstybės pinigus ruošiasi keliems įžūliems gąsdintojams visų mūsų sąskaita kurti rojų pluoštinių kanapių auginimui, bet apie tai kitą kartą... Einu pasidomėsiu kur artimiausias braškių ūkis, gal dar liko kokių vėlyvų braškių...
Dr. Aurelijus Veryga – gydytojas psichiatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas
