pagerėjimas

Kiekviena moteris nori būti graži ir pati sau, ir aplinkiniams. Tačiau kartais šiam norui labai kenkia sudėtingos ligos ir tik tobulėjanti medicina gali padėti atrasti išsigelbėjimą. Tokia yra Libby Huffer istorija – 45 metų amžiaus mama, kentusi pašaipas ištisus dešimtmečius, pagaliau gali atsikvėpti po auglių šalinimo procedūros. Visas moters kūnas buvo nusėtas 6 tūkst. auglių. Tai neįprastos ligos – neurofibromatozės – kaltė. Retas negalavimas ją kankina nuo mažens.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dalį pernai sumažėjusio tarptautinių krovinių srauto „Lietuvos geležinkeliai“ tikisi kompensuoti veždami daugiau konteinerių ir vietos krovinių. Tačiau beveik vien iš krovinių vežimo gyvenanti valstybės įmonė nesitiki, kad padėtis krovinių rinkoje šiemet keisis į gerąją pusę. Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 48 mln. tonų krovinių, tačiau bendras jų srautas krito daugiau nei 2,5 proc.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

Šios naujienos laukė visi, kurie jau devynias dienas nerimauja dėl legendinio „Formulės-1“ lenktynininko 45 metų Michaelio Schumacherio gybybės – pirmą kart atsirado viltis, kad septyniskart pasaulio čempionas po nelaimės slidinėjant išgyvens, rašo bild.de. Pirmadienį vokietį prižiūrintys medikai konstatavo, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė stabili, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros. Už šio „sauso“ sakinio slypi daug daugiau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų balandžio mėnesį buvo minus 11. Palyginti su kovo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Balandžio mėn. 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo, 55 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 10, 32 ir 58 proc.

 Nuo 2009 m. tyrimų bendrovė RAIT pradėjo matuoti vartotojų nuotaikos indeksą (VNI). VNI matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Šis indeksas atskleidžia ne tik kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai. Kiekvieną mėnesį apklausiama po 1000 Lietuvos gyventojų. Paskutinė apklausa atlikta 2012 metų lapkričio 29 – gruodžio 11 d. Tiriamojo laikotarpio pradžioje, t.y. 2009 m. gegužės mėn.

Spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 23 ir, palyginti su rugsėju, sumažėjo 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimui didžiausios įtakos turėjo pablogėjusios šalies ekonominės padėties prognozės. Pagerėjimo sau tikisi 15 procentų Statistikos departamento duomenimis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas vertino šiek tiek pesimistiškiau.

Net praėjus 20 metų po Sovietų Sąjungos griūties, didžioji dalis Rusijos gyventojų vis dar jaučiasi prislėgti ir nelaimingi, praneša AFP.Gyventojai mano, kad dvidešimt metų trukusios reformos buvo palankiausios turtingiesiems. Friedricho Eberto fondo ir Rusijos mokslų akademijos atlikti tyrimai rodo, kad rusai dabar yra tik truputį laimingesni nei komunizmo laikotarpiu, kai gyventojams trūko darbo ir maisto.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio teigimu, pastaruoju metu viešajame informaciniame lauke neišvengta tam tikros netikslios informacijos apie situaciją darbo rinkoje bei valstybės mokamas „pašalpas", kurios esą sukuria ydingą sistemą, neskatinančią bedarbių ieškotis darbo. Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, dažnai žmonės - net kai kurie ekspertai - painioja socialines pašalpas su draudimo išmokomis.

Registrų centro duomenimis, I-ąjį šių metų pusmetį naujų butų įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Finansų analitikai sako, kad būstų rinka pamažu atsigauna. Tačiau apklausos rodo, kad didžioji gyventojų dalis nekilnojamojo turto pirkti neketina. Per I-ąjį šių metų pusmetį sudaryta daugiau nei 10 tūkst. būsto pirkimo-pardavimo sutarčių. Pernai per tą patį laikotarpį parduota apie 7 tūkst. butų. Trečdalis visų parduodamų būstų, Registrų centro duomenimis, yra Vilniuje.