optinės iliuzijos

Optinės iliuzijos yra populiarios, nes būtent jos leidžia sekundei susimąstyti, ar tai, ką matome yra tiesa. Socialiniuose tinkluose jų galima rasti daugybę.  Prieš keletą dienų socialinių tinklų vartotojai pasidalijo naujausiomis, interneto gilumose rastomis optinėmis iliuzijomis. Jos privers ne tik gerai pagalvoti, bet ir prajuokins. Šios optinės iliuzijos sukuria vaizdą, tarytum būtų dėl ko raudonuoti. Tačiau būkite ramūs – tai tik mūsų vaizduotė. Nuotraukos – galerijoje.

Apie kokias tieses galima kalbėti, jei maži skrituliukai didžiuliame skritulyje išsidėstę ratu? Ne tik išsidėstę, bet ir sukasi ratu – kaip turėsite progos įsitikinti vaizdo siužete. Vis dėlto nubraižius kiekvieno skrituliuko judėjimo trajektoriją, paaiškėja neįtikėtina tiesa – visi skrituliukai juda tiesėmis. Pirmyn, atgal – jokiais būdais ne ratu.

Ilgą laiką buvo nežinoma, kodėl zebrai yra dryžuoti. Nors aišku, kad tokios gyvūno spalvos reikalingos prisitaikyti prie aplinkos, apsiginti nuo plėšrūnų, tačiau zebrai kaip tik atrodo lengviau pastebimi dėl savo ryškių bei kontrastingų spalvų. Net pats Charlesas Darwinas minėjo, jog zebrų dryželiai jiems visiškai nepadeda pasislėpti Pietų Afrikos lygumose. Nauji mokslininkų tyrimai siūlo geresnį paaiškinimą, rašo popsci.com.

Visą šią savaitę internetas stebi šią optinę apgaulę. Turbūt paklausite, o kur čia iliuzija? O štai kur: iš tiesų pilku ir baltu atrodantys šių keturkampių plotai yra vienodos spalvos, kad ir kaip būtų sunku tuo patikėti. Skiriasi tik šių keturkampių šonai, o iliuziją kuria centras – kur abu keturkampiai susilieja. Jei jį uždengsite, matysite, kad viršutinis ir apatinis fragmentai yra identiški.     Šis efektas yra vadinamosios „Kornsvito iliuzijos“ atvejis.

Nusifotografuoti tinkama poza, kurioje atrodote gražiausiai, yra nelengva, tačiau žemiau pavaizduoti žmonės rado dar neįprastesnes pozas. Iš pirmo žvilgsnio galite nustebti, jog nuotraukos keistos ar netgi nepadorios, tačiau žvilgtelėję į jas dar kartą, pamatysite visai kitokį vaizdą.

Nusifotografuoti tinkama poza, kurioje atrodote gražiausiai, yra nelengva, tačiau žemiau pavaizduoti žmonės rado dar neįprastesnes pozas. Iš pirmo žvilgsnio galite nustebti, jog nuotraukos keistos ar netgi nepadorios, tačiau žvilgtelėję į jas dar kartą, pamatysite visai kitokį vaizdą.

Nusifotografuoti tinkama poza, kurioje atrodote gražiausiai, yra nelengva, tačiau žemiau pavaizduoti žmonės rado dar neįprastesnes pozas. Iš pirmo žvilgsnio galite nustebti, jog nuotraukos keistos ar netgi nepadorios, tačiau žvilgtelėję į jas dar kartą, pamatysite visai kitokį vaizdą.

Nusifotografuoti tinkama poza, kurioje atrodote gražiausiai, yra nelengva, tačiau žemiau pavaizduoti žmonės rado dar neįprastesnes pozas. Iš pirmo žvilgsnio galite nustebti, jog nuotraukos keistos ar netgi nepadorios, tačiau žvilgtelėję į jas dar kartą, pamatysite visai kitokį vaizdą.

Nusifotografuoti tinkama poza, kurioje atrodote gražiausiai, yra nelengva, tačiau žemiau pavaizduoti žmonės rado dar neįprastesnes pozas. Iš pirmo žvilgsnio galite nustebti, jog nuotraukos keistos ar netgi nepadorios, tačiau žvilgtelėję į jas dar kartą, pamatysite visai kitokį vaizdą.

Nusifotografuoti tinkama poza, kurioje atrodote gražiausiai, yra nelengva, tačiau žemiau pavaizduoti žmonės rado dar neįprastesnes pozas. Iš pirmo žvilgsnio galite nustebti, jog nuotraukos keistos ar netgi nepadorios, tačiau žvilgtelėję į jas dar kartą, pamatysite visai kitokį vaizdą.

Nusifotografuoti tinkama poza, kurioje atrodote gražiausiai, yra nelengva, tačiau žemiau pavaizduoti žmonės rado dar neįprastesnes pozas. Iš pirmo žvilgsnio galite nustebti, jog nuotraukos keistos ar netgi nepadorios, tačiau žvilgtelėję į jas dar kartą, pamatysite visai kitokį vaizdą.

Nuo Šv. Kalėdų iki Naujųjų metų Katedros aikštėje vilniečių ir miesto svečių lauks įspūdinga pasaka „Stebuklingos Kalėdos", pranešė Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyrius. Sukurta 4D projekcija bus rodoma ant vieno didžiausių istorinių pastatų pačioje Vilniaus širdyje – ant Vilniaus Arkikatedros Bazilikos šoninės sienos, kuri ir taps pagrindu videoprojekcijoms, sakoma pranešime.

Žmonės keisčiausių dalykų Marso paviršiuje įžiūri jau ne vieną šimtmetį. Nuo pat XVIII a. iki šių dienų per pasaulį vis nuvilnija dažniausiai šiaudiniais argumentais paremtos teorijos apie gyvybės požymius Marso paviršiuje.

Mato smegenys, o ne akys. Kad tai įrodytų, profesorius Kokichi Sugihara ėmėsi kurti videosiužetus su optinėmis iliuzijomis. Keli iš jų – jūsų dėmesiui.