onkologinė liga

Teodorui yra vos aštuoneri, tačiau jo širdis didelė it vandenynas. Berniukas ilgą laiką kentė patyčias dėl augintų ilgų plaukų, nes turėjo vieną tikslą – paaukoti juos vėžiu sergantiems vaikams. Teodoro mama Gustė pasakoja, kad noras užsiauginti ilgus plaukus sūnui kilo kur kas anksčiau nei sužinojo apie galimybę juos paaukoti. „Kadangi mūsų šeimoje tėtis labai mėgsta roko muziką, ja užkrėsti bandė ir vaikus.

Svetlana su vyru į gyvenimą išleido keturis savo vaikus. Po to į savo šiltus namus priėmė dar tris mažylius. Pažadėjo juos mylėti ir užauginti. O kai mažyliai jau patikėjo, kad dabar jie turės mamą, Svetlanos šeimą sudrebino siaubinga žinia – moteris serga trečios stadijos vėžiu, o gydytojai gali patarti tik ruoštis blogiausiam. Padėti moteriai vyko „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva. Moteris pasakoja, kad tokioje situacijoje atsidūrė iš dalies ir dėl savo kaltės.

Kasmet vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, todėl pirmąją vasario savaitę Lietuvoje ir visame pasaulyje atsigręžiama į onkologinių ligonių problemas.  Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas perspėja, kad su onkologinėmis ligomis per savo gyvenimą, deja, susidurs kas antras Lietuvos gyventojas – šios ligos dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, o mūsų gyvenimo trukmė ilgėja, be to, daugėja ir jaunų pacientų.

Vasario 4-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Pasaulio sveikatos organizacija šią dieną pirmą kartą minėjo 2000 metais, o nuo 2009 metų ji pažymima ir Lietuvoje. Šios pasaulinės akcijos tikslas – informuoti žmones apie onkologines ligas, aptarti naujas jų diagnostikos ir gydymo galimybes, prevencijos priemones.  Vėžys išlieka viena pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje apie 100 tūkst.

Visi asmenys, kurie serga onkologinėmis ligomis, netrukus galės nusipirkti visų rūšių transporto priemonių bilietus su 80 proc. nuolaida. Be to, gerokai padidės parama neįgaliesiems ar jų šeimų nariams, norintiems nusipirkti automobilį. Tai numatančias įstatymo pataisas siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Išgirsta vėžio diagnozė – skaudus smūgis kiekvienam, priverčiantis griebtis visų galimų priemonių siekiant išgyventi. Be tradicinės medicinos priemonių, neretai užklupus sunkioms ligoms, žmonės atsigręžia ir į alternatyvius būdus. Žolininkas, natūropatas Anatolijus Malovičko pasakoja, kodėl žmonės dažniausiai suserga vėžiu ir kokiomis natūraliomis priemonėmis galima nuo jo apsisaugoti. „Šiandien žmonės vis dar turi labai miglotą suvokimą apie ligų atsiradimo priežastis.

Krepšinio treneris Mindaugas Budzinauskas, šiuo metu dirbantis Lenkijoje, Ščecino „King Wilki Morskie“ komandoje, grįžta į gimtąją Lietuvą. Pranešama, kad treneriui atsinaujino rimtos problemos su sveikata. Pranešama, kad M. Budzinauskui atsinaujino onkologinė liga. Apie klastingą ligą treneris sužinojo dar prieš praėjusio sezono startą, tačiau tuomet ją pavyko nugalėti ir specialistas tęsė darbus.

Neapsikentę vėžiu sergantys ligoniai išėjo protestuoti prie Seimo. Mitingo dalyviai piktinasi, kad susirgę šia liga neretai žmonės atleidžiami iš darbo, dėl itin brangių vaistų dažnai pasibaigia santaupos, jiems tenka parduoti turtą – ne tik žemę, bet ir butus. Ministras A. Veryga tikina, kad vėžiu sergantiems pacientams kompensuojamų vaistų siūloma tikrai daug, o greitu metu turėtų padaugėti ir psichologinės pagalbos. „Buvau raminama, kad tai yra cistos.

Asociacija „Magicamp“ susikūrė kilus idėjai sudaryti vėžiu sergantiems Rumunijos vaikams sąlygas nors trumpam užsimiršti smagiai leidžiant laiką stovykloje. Artimiau susipažinę su vėžį išgyvenančiomis šeimomis ir pamatę, kad jos patiria daugybę socialinių ir finansinių problemų, asociacijos vadovai ėmėsi jas spręsti.  „Kartą vieno vėžiu sergančio vaiko paklausiau, koks jo kraujo tyrimų atsakymas. Jis atsakė, kad tyrimų nepasidarė. Nustebau – juk jau laikas.

Onkologinė liga pakeičia visos šeimos gyvenimą ir ligoninės palatos tarsi antraisiais namais tampa ne tik vėžiu susirgusiems vaikams, bet ir jų tėvams. Šalia sergančio vaiko lovos mamos ir tėčiai dažnai praleidžia ištisus mėnesius – pamiršę ir darbus, ir įprastus patogumus. Tad Vilniuje jau kitąmet su vėžiu kovojančioms šeimoms bus pasiūlyta pagalba – centras Vilniuje, kuriame artimieji galės apsistoti neribotam laikui.

Šiandien Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas maždaug 3 tūkst. vyrų kiekvienais metais. Tai yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje – sergamumas šio tipo vėžiu viršija Europos vidurkį. Prostatos vėžio diagnostikai Lietuvoje taikomas nemokamas prostatos vėžio prevencijos kraujo tyrimas. Nepaisant to, pasitikrina tik kas ketvirtas vyresnis nei 50 m. vyras.

Sužinoję diagnozę žmonės jaučiasi sugniuždyti, nesukontroliuoja emocijų. Tai yra vienas sunkiausiu tarpsnių žmogaus gyvenime. Yra būdų, galinčių palengvinti šią situaciją. Skaitytojams pataria gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Giedrė Bulotienė, kuri jau virš 15 metų palaiko ir pataria sergantiems onkologinėmis ligomis. Reakcija į ligą Emocijų protrūkis yra normali reakcija į žinią apie ligą, tai žinia, kuri reiškia, jog gyvenimas pasikeis.

Lenkijos Ščecino „King Wilki Morskie“ klubą ir Lietuvos krepšinį sukrėtė netikėta žinia – vyriausiajam klubo treneriui Mindaugui Budzinauskui diagnozuota onkologinė liga.  Skelbiama, kad 45-erių tautietis dėl pavojingos ligos buvo priverstas persikelti į Lietuvą. Komandos vairą perima asistentu dirbęs Lukašas Biela. Lenkijos ekipa pabrėžė, kad lauks sugrįžtančio pasveikusio specialisto.

Alytuje gyvenanti Jurgita Abaravičiūtė (35) su vyru ir ketverių metų sūnumi prieš keletą metų grįžo iš emigracijos atgal į Lietuvą. Optimizmu spinduliuojanti moteris pasakoja, kad čia šeima džiaugėsi paprastu ir laimingu gyvenimu, kol prieš mėnesį viskas neapsivertė aukštyn kojomis. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis trečios stadijos krūties vėžys, atsiradęs dėl paveldėtos genų mutacijos.

Specialistai pastebi, kad vyrų ir moterų sirgimas onkologinėmis ligomis gana skirtingas įvairiais aspektais. Ir tam paaiškinti vis daugėja naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstų argumentų. Vyrams vėžys diagnozuojamas dažniau „Lietuvoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, t.y. onkologine liga susirgusiems žmonėms yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda tikrai gerus rezultatus.

Susidūrimas su onkologine liga kelia ne tik fizinius, tačiau ir psichologinius bei dvasinius išbandymus. Tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems sužinojus onkologinės ligos diagnozę galvoje ima kirbėti nerimastingos mintys. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė supažindina, kokius jausmus išgyvena su vėžiu susiduriantys žmonės bei kokios priemonės padeda įveikti psichologinę krizę.

Skrandžio vėžys laikomas viena skausmingiausių vėžio formų, tačiau pastebėti ligą laiku itin sudėtinga. Pasirodo, kad pirmųjų šios onkologinės ligos simptomų galima net nepajusti, todėl diagnozė dažniausiai išgirstama tik vėlyvose stadijose.  Gyd. onkologė-chemoterapeutė dr. Rita Kupčinskaitė-Noreikienė pasakoja, į kokius sveikatos negalavimus reikėtų atkreipti dėmesį norint laiku pastebėti ligą ir kokie gyvensenos įpročiai sumažina vėžio atsiradimo riziką.

Galimybės visiškai išvengti vėžio yra didesnės, nei iki šiol buvo manoma: naujausiais mokslininkų vertinimais, realu išvengti net iki pusės visų susirgimų vėžiu. Dar neseniai manyta, kad pakoregavus gyvenseną galima išvengti nuo 30 iki 40 proc. susirgimų vėžiu, kurio diagnozę tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose kasmet išgirsta vis daugiau žmonių. „Naujausioje Europos kovos su vėžiu kodekso redakcijoje teigiama, kad galima išvengti iki pusės visų susirgimų vėžiu.

Vasario 4-ąją dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena kviečia atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą. Tačiau tiems, kurie jau išgirdo sunkią diagnozę, svarbu ne tik gydymas ir vaistai, bet ir psichologinė pagalba, artimųjų parama, visuomenės supratimas. Specialistai ir vėžį įveikę žmonės pažymi, kad didžiausia klaida, kurią daro aplinkiniai, yra gailestis. Jo sergantiems tikrai nereikia.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. To būtų galima išvengti, jei gyventojai aktyviau naudotųsi prevencinėmis programomis aptikti ankstyvos stadijos vėžį, kurį ir lengviau, ir pigiau išgydyti, nes vėžio gydymas šaliai kasmet kainuoja 7 kartus daugiau nei diagnostika.

Vienas iš klastingiausių vėžio tipų – odos vėžys. Šios ligos pirmieji simptomai beveik nepastebimi, klaidinantys ir neskausmingi net vėlesnėse vėžio stadijose. Kaip laiku pastebėti onkologinės ligos simptomus pasakoja Nacionalinio vėžio instituto, galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja Otilija Kutanovaitė. „Odos vėžys įprastai prasideda ant odos susidarius iškilimui, panašiam į spuogelį, ir jei šis neišnyksta daugiau nei mėnesį, tai gali būti onkologinės ligos požymis.

Skrandžio vėžio simptomai itin paslaptingi, o ankstyvosiose ligos stadijose sveikatos sutrikimų galite net nepastebėti. Taip pat konkretūs rizikos veiksniai, kodėl šia liga susergama – irgi nenustatyti. „Nors specifinių skrandžio vėžio simptomų nėra, dar ankstyvose stadijose gali atsirasti nevirškinimo jausmas, taip pat pykinimas ir vėmimas ar atsiradusi mažakraujystė.

  Žarnyno ligų yra daug ir įvairių, tačiau labiausiai gąsdinanti – vėžys. LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos, Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė pasakoja apie pirmuosius žarnyno vėžio simptomus, šios ligos gydymą bei kaip galime sumažinti vėžio atsiradimo riziką.   „Žmogaus žarnynas skirstomas į dvi dalis – plonąsias ir storąją žarnas.

Kaunietė Kristina Makovskaja (27) prieš nėštumą ir jo metu jautė nerimą dėl paslaptingų simptomų: neaugantis svoris, nuovargis, mėlstančios lūpos. Vis dėlto, belaukiant išsvajoto šeimos pagausėjimo nerimastingas mintis moteris stengėsi nuvyti šalin, kol ilgainiui sveikata pasiekė vos ne kritinę ribą. „Pradžioje pirmieji vėžio simptomai pasirodė dar prieš nėštumą, kada bendradarbės pastebėjo, jog mano lūpos nuolatos mėlynuoja.

Londone gyvenančiai lietuvei Robertai (31) akistata su vėžiu atnešė begalę nepakeliamo skausmo. Visą gyvenimą stipria sveikata besidžiaugianti ir ligų išvengianti moteris vieną dieną išgirdo lemtingą diagnozę. „Anksčiau apart slogos jokių ligų neturėjau ir visuomet spinduliavau energija, jaunatviškumu bei laime. Ypač didelis džiaugsmas mūsų šeimą aplankė susilaukus sūnaus, prieš kurį nublanko ir nėštumo metu priaugti kilogramai.

Viena labiausiai gąsdinančių ligų – vėžys, vis dar kelia daugybę klausimų, o susirgimų skaičius visame pasaulyje tik auga. Nuolat nerimaujama, kas didina vėžio atsiradimo riziką, kaip galima to išvengti arba laiku pastebėti. Parapsichologė Elona Petkelienė teigia, kad vėžys – ne liga, o reiškinys bei įvardina priežastis, dėl kurių žmogų tai ištinka.

Vėžys yra siaubinga liga, kuria susirgti nenorėtų niekas. Kai kurie šios ligos požymiai yra aiškūs ir gerai pastebimi, tačiau būna ir tokių, kurie apie ligą užsimena labai nežymiai, dėl to dalis žmonių juos ignoruoja ir mano, kad tam tikri iš pirmo žvilgsnio nerimti sveikatos sutrikimai greitai praeis. Tačiau niekada nepakenks žinoti, kada vertėtų kreiptis į gydytoją ir paprašyti, kad būtų atliekami tam tikri tyrimai, nustatyta diagnozė ir parinktas atinkamas gydymas.

 Mirė Rusijos rašytojas ir humoristas Michailas Zadornovas. Jam buvo 69 metai, skelbia leidinys „Izvestija“. Anksčiau skelbta, kad Latvijoje gyvenęs kūrėjas gydėsi nuo onkologinės ligos. 2016-ųjų pabaigoje jis buvo operuotas Vokietijoje. Anot artimųjų, gydymas padėjo pagerinti artisto būklę. Anksčiau šią savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad M. Zadornovas priėmė stačiatikių tikėjimą.

Šešios skirtingos moterys, viena palata ir viena klastinga liga, sujungusi visų jų likimus. Tokią istoriją pasakoja Kirilo Glušajevo režisuojamas spektaklis „Terapijos“, pastatytas pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę „Terapijos“, kurią sukurti paskatino jos mamos kova su žarnyno vėžiu. Visos jos gydosi vienoje palatoje ir susitinka kas tris savaites, gauti paskirtą chemoterapijos kursą.

Onkologinės ligos yra tai, kas ypač gąsdina visuomenę. Vėžiu baiminasi susirgti tiek jauni ir energingi žmonės, tiek vyresnio amžiaus žmonės.  XXI amžiaus rykšte vadinama liga baugina, tačiau nuo jos tikrai galima apsisaugoti šiek tiek koreguojant kasdienius įpročius.  1. Atsikratykite streso. Lėtinis stresas slopina imuninės sistemos darbą ir skatina infekcijų vystymąsi, o konkrečiai tai ir yra vėžio priežastis.

Pirmasis rudens mėnuo pasaulyje yra išskiriamas kaip ginekologinio vėžio (gimdos kaklelio, kiaušidžių, gimdos kūno vėžio) žinomumo mėnuo. Nors apie pirmąjį jų – gimdos kaklelio vėžį, jo sukėlėją žmogaus papilomos virusą (ŽPV), efektyvią vakcinaciją bei patikrą – visuomenė yra gana plačiai informuojama, kiaušidžių ir gimdos kūno vėžys dažnai paliekami nuošalėje.

Ką išgyvena vyras, sužinojęs, kad sportiškai, save prisižiūrinčiai mylimajai diagnozuotas krūties vėžys? Apie savo išgyvenimus, išgirdus, kad žmonai diagnozuota liga ir visiškai pasikeitusį gyvenimą mums pasakojo kaunietis Romualdas (aut. past. – vardas pakeistas). Jis kartu su žmona ir vaikais jau ruošiasi spalio 1 d. vyksiančiam rožinio kaspino bėgimui „Pink run su BENU". Kiek laiko praėjo nuo žmonai diagnozuoto vėžio? Nuo ligos diagnozės praėjo 5 metai.

Fizinis aktyvumas tiek esant sveikam, tiek sergant onkologine liga yra labai svarbus. Kineziterapeute, kineziterapijos klinikos „Aktyvus judėjimas“ vadovė Jurgita Eitavičiūtė dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip judėjimas gali padėti stiprinti organizmą ir kokius pratimus pacientai gali atlikti gulėdami ligoninėje. Interviu su specialiste.

4 stadijos limfoma susirgusio Dainiaus Dautarto istoriją pasakojo ne jis pats, o dukra Ieva. Kaunietis juokiasi, jog ji puikiai viską žino ir yra jo atstovė spaudai. Dainiaus dukra Ieva antrina, jog liga užklupo visą šeimą, todėl tai nėra vieno žmogaus pasakojimas. „Nors nuo tos akimirkos, kai sužinojome diagnozę praėjo gana ilgas laiko tarpas ne tik tiesiogine bet ir perkeltine prasme. Tokie dalykai labai aiškiai išlieka atmintyje.

Ne paslaptis: sužinojus vėžio diagnozę kiekvienam slysta žemė iš po kojų. Tačiau sekinantis gydymas moterims itin sudėtingas dar ir psichologiškai — ligai ir gydymui smarkiai pakeitus išvaizdą, jos jaučiasi netekę įprasto moteriškumo, itin pažeidžiamos. Todėl kosmetologė Aira Pundzytė-Mažunavičienė sugalvojo iniciatyvą, padedančią moterims atgauti gyvenimo džiaugsmą.

Medikai skelbia pastebintys, kad pasveikę, onkologinėmis ligomis sirgę vaikai, savo gebėjimais mokykloje gerokai pralenkia bendraamžius. Kodėl taip yra, gydytojai linkę tik spėlioti. O, kad jų sveikimas būtų greitesnis, gydytojai sako priversti nertis iš kailio galvodami sergantiems vaikams ir juos slaugantiems tėveliams įvairias pramogas. Viena jų – šokių pamokos.

Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Ši liga dažniausiai išsivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai susidarančių apgamų. Dauguma klaidingai mano, jog visos melanomos yra tamsios spalvos apgamai, tačiau tai gali būti ir rausvos spalvos darinys ar negyjanti opa. Taip pat itin svarbu atkreipti dėmesį į apgamų pokyčius, kadangi kartais net menkiausi apgamų pasikeitimai gali turėti įtakos ankstyvam vėžio nustatymui.

Onkohematologinius ligonius vienijanti bendrija „Kraujas“ gegužės mėnesį jau ketvirtą kartą kviečia minėti Kraujo dieną, kuomet skatina susiburti sunkios kraujo ligos paliestus žmones, jų artimuosius, medikus ir drauge pasidžiaugti pasiektais gydymo rezultatais.

Tauragiškių Rimos ir Petro šeimos gyvenimą prieš daugiau nei metus pakeitė netikėta onkologinės ligos diagnozė. Atlikus reikiamus tyrimus, gydytojai 47–erių Petrui patvirtino kraujo vėžį – lėtinę limfoleukemiją. Vis tik, dar viena šeimos tragedija įvyko kiek vėliau, sužinojus, jog vyrui reikalingas inovatyvus vaistas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Vėlyvi pietūs ar ankstyva vakarienė gali užkirsti kelią krūties vėžio atsinaujinimui. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog nevalgant mažiausiai 13-ka valandų nakties metu yra sumažinama krūties vėžio atsinaujinimo rizika. Be to, moterys, kurios gydėsi nuo pat ankstyvos krūties vėžio stadijos, buvo stebėtos mokslininkų septynerius metus, siekiant išsiaiškinti, kokie gyvensenos įpročiai ir principai trukdo ligai sugrįžti.

Suaugęs žmogus vidutiniškai turi nuo 10 iki 40 apgamų. Kartais šie atrodo lyg gražios, idealiai išsidėsčiusios puošmenos, o kartais jie tiesiog nemylimi, plaukuoti trūkumai. Apgamai neretai asocijuojasi su odos vėžiu, todėl dažnai traktuojami kaip tiesioginiai, nesaikingo buvimo saulėje, padariniai. Vis dėlto, nors manoma, kad ultravioletiniai spinduliai lemia apgamų susiformavimą, gimti su jais juk nėra neįprasta.

Vilnietei Rasai (42) vidinę savo stiprybę ir norą gyventi teko įrodyti ne kartą. Į kovą su krūties vėžiu stojusiai moteriai išbandymų išties netrūko. Pasak moters, liga jos gyvenimą visiškai apvertė aukštyn kojomis. Anksčiau dirbusi ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoge, šiuo metu moteris džiaugiasi gyvenimu ir užsiima mėgstama veikla, kuri ją daro laimingą. Šis iššūkis pašnekovei atskleidė daug: tikruosius draugus, vidinio pasaulio suvokimą, vertybes ir didelį norą gyventi.

Remiantis naujausiais tyrimais teigiama, jog propaguojantys veganišką mitybą gali susimažinti riziką susirgti prostatos vėžiu net 35 proc. Veganai netoleruoja bet kokios gyvulinės kilmės maisto produktų: žuvies, mėsos, kiaušinių, pieno ir jo gaminiai ir t. t. Šie vietoj išvardintų produktų renkasi augalinės kilmės maistą – vaisius, riešutus, daržoves, grūdus ir kt. JAV mokslininkų tyrime dalyvavo 26 000 vyrų.

 Vos 17 metų amžiaus sulaukusi Ieva Krivickaitė aktyviai renka paramą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Susipažinę su akcijos idėja ir pačia Ieva, į palaikymo gretas, kuriose ir Andrius Mamontovas, Karina Krysko, jungiasi „Eneos 1000 km“ lenktynėse dalyvausianti „Dynami:t Energy“ komanda.

Per pastaruosius 20 metų vėžio gydyme įvyko didžiulis postūmis, padaryta didžiulė pažanga. Bet visų svarbiausia, kad iš esmės pasikeitė požiūris į onkologinę ligą ir jos gydymo pradžią. Dabar puikiai žinome, kad vienintelis teisingas būdas pradėti onkologinio ligonio gydymą yra taip vadinamas multidisciplininis susirinkimas.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 60–70 naujų Hodžkino limfomos atvejų, ir dauguma pacientų – 20–30 metų – žmonės. Taip teigia Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimono Griškevičiaus. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma“, – sako jis. Pasak L. Griškevičiaus, per pastaruosius 20 metų stebimas sergamumo limfoma didėjimas. „Ši tendencija stebima visur pasaulyje.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Klaipėdoje sekmadienį vyks labdaros ir solidarumo su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis renginys – „Vilties bėgimas“. Vienuoliai broliai pranciškonai jį rengia jau 6-ąjį kartą. Pirmajame, prieš 6-erius metus vykusiame „Vilties bėgime“ dalyvavo pustrečio tūkstančio bėgikų. Dalyvių skaičius kasmet auga – pernai jų buvo jau penki tūkstančiai.

„Trečios stadijos skydliaukės vėžys“, – tokią netikėtą diagnozę prieš daugiau nei metus išgirdęs Panevėžio rajone, Velžio kaime, gyvenantis 59-erių Rimantas Velička netikėtai lengvai susitaikė su liga. „Kaip bus taip, o verkšlendamas nieko nepakeisiu“, – iš karto nusiteikė R. Velička. Ir toks nusiteikimas netrukus davė teigiamų rezultatų. Po sėkmingai atliktos operacijos vyrui dar keletą mėnesių buvo skirtas specialus gydymas.

Lietuvoje sergančių onkologinėmis ligomis žmonių likimai skirtingi. O didžiausia problema, kad pagalbos į specialistus kreipiamasi gerokai per vėlai. Net 4 iš 10 pacientų nustatoma vėlyva vėžio stadija, kai vilties gyventi lieka vos 10-15 proc. ligonių. Tikslių skaičių pateikti neįmanoma, nes kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau praktika rodo, kad užleistos stadijos onkologinės ligos gydymas kainuoja bene 6 kartus brangiau nei tas, kai vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje.