olegas orlovas

Nobelio premiją pelniusi žmogaus teisių grupė „Memorial“ pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl vieno iš jos įkūrėjų Olego Orlovo, įkalinto už Maskvos invazijos Ukrainoje kritiką, būklės. Vasario mėnesį Rusijos teismas nuteisė 70-ies metų žmogaus teisių gynėją veteraną O. Orlovą dvejiems su puse metų kalėjimo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“ po to, kai jis pasisakė prieš karinę kampaniją ir Kremlių. „Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai“, – teigiama pirmadienio „Memorial“ pareiškime.

Rusijos teismas antradienį skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę garsiam teisių gynėjui Olegui Orlovui, apkaltintam dėl kritikos Rusijos invazijai į Ukrainą. 70-metis O. Orlovas yra Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių. Didelę savo gyvenimo dalį jis praleido fiksuodamas teisių pažeidimus sovietmečiu ir pastaruoju metu. Leidinys „The Moscow Times“ išpublikavo ryžtingą O. Orlovo kalbą, kurią jis pasakė teismo posėdyje prieš paskelbiant nuosprendį.

Nobelio taikos premiją skiriantis komitetas trečiadienį pareiškė, kad teisių gynėjui Olegui Orlovui Rusijoje paskirta laisvės atėmimo bausmė yra bandymas nutildyti kritikus. Antradienį 70-metis O. Orlovas, Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių, buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusijos teismas antradienį skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę garsiam teisių gynėjui Olegui Orlovui, apkaltintam dėl kritikos Rusijos invazijai į Ukrainą. 70-metis O. Orlovas yra Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių. Didelę savo gyvenimo dalį jis praleido fiksuodamas teisių pažeidimus sovietmečiu ir pastaruoju metu. „Teismas nustatė Orlovo kaltę ir nurodo skirti pustrečių metų [...] bendrojo režimo pataisos kolonijoje“ bausmę, paskelbė teisėjas.

Rusų prokuroras pirmadienį paprašė skirti beveik trejų metų laisvės atėmimo bausmę pagrindiniam garsiam teisių gynėjui Olegui Orlovui, teisiamam už Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimą. „Prašau skirti jam [...] dvejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę“, – teisme sakė prokuroras, turėdamas omenyje vieną iš Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ lyderių, 70-metį O. Orlovą.

Užtemdytas Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties Rusijoje prasidėjo naujas teismo procesas prieš kitą karo priešininką – Olegą Orlovą iš Nobelio taikos premiją pelniusios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“, kuri Rusijoje yra uždrausta. O. Orlovo teismas prasidėjo penktadienį Maskvos Golovinskio apygardos teisme. Šeštadienį jo organizacija pagerbė mirusį žmogaus teisių aktyvistą. „Aleksejaus Navalno mirtis yra tragedija.

Rusijos teisingumo ministerija „užsienio agentu“ paskelbė žinomą pilietinių teisių aktyvistą Olegą Orlovą. Naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, 70-metis su dar penkiais asmenimis į juodąjį sąrašą įtrauktas dėl Rusijos karo kritikos ir tariamų melagienų apie politinę vadovybę Maskvoje skleidimo. Rusijos vadovybė „užsienio agentais“ skelbia opozicionierius ir kritikus. Tokiu atveju jie patiria daug nepatogumų.

Rusijos teismas trečiadienį nubaudė veteraną teisių gynėją Olegą Orlovą, kritikavusį Maskvos plataus masto karą Ukrainoje. Jis pripažintas kaltu dėl kelių kaltinimų „diskreditavus Rusijos kariuomenę“. Kremlius dažnai taiko šį kaltinimą siekdamas nutildyti kritikus. Teisme dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad teisėjas nusprendė skirti O. Orlovui 150 000 rublių (1 410 eurų) baudą. Tai yra retai pasitaikanti švelnesnė bausmė už pasisakymus prieš Kremliaus karą.

Rusijos teismas pirmadienį skyrė nuo šešerių iki 18 metų kalėjimo septyniems jauniems anarchistams ir antifašistams dėl kaltinimų terorizmu ir kitais nusikaltimais.  Rusijos vidurio regione esančio Penzos miesto karinis teismas paskelbė verdiktą vadinamojoje „Tinklo“ (rus. „Set“) byloje, naujienų agentūrai AFP pranešė vieno iš septynių kaltinamųjų advokatas Sergejus Morgunovas.

Mokymasis vairuoti – susikaupimo ir šaltų nervų reikalaujantis procesas. Dažnai būsimi vairuotojai dar tik sėsdami į automobilį pajunta, kad juos išpylė šaltas prakaitas, o ką jau kalbėti apie tai, kai susikaupti prie vairo trukdo neetiškas instruktoriaus elgesys. Instruktorius: šiandien į mišką dar nevažiuosim Naujienų portalas Balsas.

Rusijos VRM specialiųjų techninių priemonių biuro viršininkas Aleksejus Moškovas stoja prieš anonimiškumą internete. Ketvirtadienį laikraštyje „Rossijskaja gazeta“ išspausdintame interviu jis pasiūlė įvesti kibernetinėje erdvėje „išvaizdos kontrolę“, kuri padėtų kovoti su nusikalstamumu. „Įsiregistruok realiu vardu, nurodyk tikrą adresą – ir bendrauk, – pareiškė jis.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas visada stengdavosi vaidinti kietą vyruką. Jis kadaise sukilėlių gretose kovojo prieš Kremliaus siųstus rusų karius, o vėliau pakeitė puses ir tapo brutalaus Čečėnijai primesto režimo galva. Be to, R. Kadyrovas namie laikė tigrą ir garsėjo savo aistra „Kalašnikov“ automatams. Žmogaus teisių aktyvistai ne kartą jį kaltino žmonių grobimu, kankinimu ir nužudymu. Šiuos kaltinimus Čečėnijos prezidentas nuolatos neigia.

Su Olegu Orlovu, Rusijos žmogaus teisių gynimo draugijos „Memorial“ vadovu, dalijomes mintimis apie dabartinę Rusiją ir „Memorial“ organizacijos ginamų persekiojamų, kankinamų ir grobiamų žmonių padėtį. Kaip šis apdovanojimas pakeis „Memorial“ draugijos veiklą? Jis suteiks papildomų jėgų man ir mūsų darbuotojams. Labai svarbu jausti teigiamą įvertinimą iš išorės, nes kartais nuleidi rankas, jautiesi, lyg bandytum šaukštu išsemti jūrą. Tai ypač jaučia Šiaurės Kaukaze dirbantys kolegos.

Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę šiemet paskirta Liudmilai Aleksejevai, Sergejui Kovaliovui ir Olegui Orlovui, atstovaujantiems Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“ bei visiems Rusijos žmogaus teisių gynėjams. Trečiadienio vidurdienį laureatams įteiktas diplomas ir 50 tūkst. eurų čekis. Organizacija „Memorial“ viešina tiesą apie represijas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir žmogaus teisių pažeidimus dabartinėje Rusijoje bei kaimyninėse šalyse.

Žymaus Rusijos disidento A. Sacharovo vardo premija pirmą kartą skirta Rusijos žmogaus teisų gynėjams. Šiųmetė Sacharovo premija už minties laisvę paskirta Liudmilai Aleksejevai, Olegui Orlovui, Sergejui Kovaliovui (Žmogaus teisių centras „Memorial“) ir kitiems Rusijos žmogaus teisių gynėjams. Laureatą iš trijų kandidatų išrinko Pirmininkų sueiga, kurią sudaro visų EP politinių frakcijų vadovai.

Maskvoje atidaryta renovuota metro stotis, kurioje įamžinti žodžiai, garbinantys Sovietų Sąjungos diktatorių Josifą Staliną. Centrinėje Maskvos Kurskajos metro stotyje įamžinti žodžiai iš seno Sovietų Sąjungos himno: „Stalinas užaugino mus būti lojaliais liaudžiai, skatino mus darbams ir didiems žygdarbiams“. Provakarietiška opozicijos partija „Yabloko“ jau pareikalavo Rusijos prezidentą pašalinti šiuos žodžius, kurie niekina milijonų stalinistinių represijų aukų atminimą.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas paneigė savo galimas sąsajas su žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymu. R. Kadyrovo atstovas „The Daily Telegraph“ teigė, kad prezidentas „gerbė“ N. Estemirovą ir jos vykdytu tyrimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje. Aktyvistė buvo pagrobta ir nužudyta trečiadienį. Ketvirtadienį organizacija „Memorialas“, kuriai priklausė ir žuvusioji, rengia demonstraciją centrinėje Maskvoje. Demonstracija skirta N. Estemirovai pagerbti.

Kremliui ėmus skelbti, kad Vakarų spauda pagaliau suprato, kad rugpjūčio karo metu būtent Gruzija buvo agresorė, o ne auka, Tbilisis antradienį pareikalavo, jog būtų vykdomas nepriklausomas karo priežasčių tyrimas, skelbia „The Guardian“. Gruzijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Iraklis Alasania paragino Europos Sąjungą įvykdyti nuodugnų tarptautinį 5 dienas trukusio karo priežasčių tyrimą.