Tačiau tada į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, kuris užgniaužė politinę opoziciją Rusijoje ir pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
71-erių O. Orlovas vasarį buvo nuteistas pustrečių metų kalėjimo bausme už kritiką Rusijos plataus masto karui Ukrainoje.
Praėjusią savaitę jis buvo išlaisvintas per didžiausią nuo Šaltojo karo laikų apsikeitimą kaliniais ir priverstas panašiai kaip disidentai sovietmečiu apsigyventi tremtyje.
O. Orlovas, ketvirtadienį Berlyne duodamas interviu naujienų agentūrai AP, pasmerkė represijų mastą ir žiaurų elgesį valdant V. Putinui, kai žmonės įkalinami vien už valdžios kritiką, ko nebuvę nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
Jis žada tęsti savo darbą, kad išlaisvintų daugybę politinių kalinių Rusijoje ir neleistų pasauliui pamiršti jų vardų.
„Mes grįžtame į Stalino laikus“, – sakė O. Orlovas.
Visiška staigmena
Teismui atmetus jo apeliaciją, O. Orlovas laukė, kol bus perkeltas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Tačiau praėjusį mėnesį jis buvo netikėtai išvežtas iš kalėjimo centrinėje Rusijoje, ruošiantis rugpjūčio 1-osios apsikeitimui kaliniams.
Jis sakė AP, kad šis sprendimas jam buvo visiška staigmena.
Pirmiausia jam buvo liepta parašyti V. Putinui adresuotą malonės prašymą, tačiau jis kategoriškai atsisakė tą padaryti. Po kelių dienų jis buvo įsodintas į mikroautobusą ir, jo nuostabai, nuvežtas į Samaros oro uostą bei nuskraidintas į Maskvą.
„Atsidurti lėktuve, tarp laisvų žmonių, tiesiai iš kalėjimo – labai keistas jausmas“, – prisiminė O. Orlovas.
Dar tris dienas jis praleido izoliuotas nuo visuomenės liūdnai pagarsėjusio Maskvos Lefortovo kalėjimo kameroje, kur parašė skundą, kad jam neleidžiama susitikti su advokatu. Tuomet jam buvo parodytas dokumentas, kuriame teigiama, kad jam buvo suteikta malonė.
Kartu su kitais išlaisvintais disidentais jis vėl buvo įsodintas į lėktuvą, šį kartą išskridusį iš Rusijos i Ankarą. Iš Turkijos sostinės rusų politiniai kaliniai išgabenti į Vokietiją, kur juos pasitiko kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
Jis nusišypsojo prisiminęs, kai į oro uostą vežančiame autobuse pamatė pažįstamus veidus – menininkę ir muzikantę Sašą Skočilenko, įkalintą už nedidelį antikarinį protestą, opozicijos politiką Andrejų Pivovarovą ir kitus.
„Taigi, kai valstybės saugumo darbuotojas (autobuse) pranešė, kad įvyko apsikeitimas (kaliniais), mūsų tai nenustebino“, – teigė jis.
„Represijų mašina veikia savaime“
Tačiau Lefortovo kalėjime O. Orlovas įtarė, kad prieš jį rengiama dar viena baudžiamoji byla.
Žurnalistui paklausus apie tai, kokius kaltinimus galėtų pateikti pareigūnai, jis atsakė: „Jiems neturėtų kilti problemų randant (vieną kitą) problemą.“
„Represijų mašina (...) paleista ir veikia savaime, – sakė žmogaus teisių gynėjas veteranas. – Mašina veikia, kad pati save palaikytų, ir gali tik sustiprinti represijas, padaryti jas dar žiauresnes.“
O. Orlovas, vienas iš Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“, įvertintos Nobelio taikos premija, kūrėjų, teigia, kad Rusijoje tebėra įkalinta daugiau nei 760 politinių kalinių.
Kita garsi teisių gynimo grupė „OVD-Info“ teigia, kad šiuo metu daugiau kaip 1,3 tūkst. asmenų yra įkalinti politiškai motyvuotose bylose.
Kai kurie iš jų pareigūnų nurodymu yra izoliuoti, neturi galimybės susisiekti su advokatais ar gydytojais, pažymėjo O. Orlovas.
Opozicijos politikai, tokie kaip neseniai miręs Aleksejus Navalnas ar per apsikeitimą kaliniais taip pat išlaisvintas Vladimiras Kara-Murza, buvo laikomi izoliuoti nuo visuomenės atokiose įkalinimo kolonijose, kur jų sveikata pablogėjo.
„Mano patirtis buvo daug lengvesnė nei daugelio kitų“, – sakė O. Orlovas.
Jis pridūrė, kad kalėjimo pareigūnai „niekada nesielgė visiškai neteisėtai mano atžvilgiu“.
„Nebuvau išskirtas iš minios“, – teigė jis.
Vis dėlto, pasak jo, svarbu atsižvelgti į vis didėjantį dėl politinių motyvų persekiojamų asmenų skaičių – ne tik nuolat informuoti apie jų likimą, bet ir siųsti jiems laiškus, gydymui reikalingas priemones ir padėti jų šeimoms.
Kalėjime „visada labiausiai rūpi tavo šeima. Jei žinai, kad tavo šeimai viskas bus gerai, tai tikrai padeda jaustis ramiai. O kalėjime tai yra svarbiausia – nenusiminti ir išlikti ramiam“, pabrėžė O. Orlovas.
Per kelias įtemptas dienas, prasidėjus naujam gyvenimui tremtyje, kurio jis niekada nesiekė, O. Orlovas turėjo nedaug laiko apsiprasti ir dar nesusitiko su žmona.
Tačiau jis pasiryžęs tęsti savo darbą su „Memorial“ ir sako, kad yra dalykų, kuriuos gynėjai vis dar gali atlikti už Rusijos ribų, pavyzdžiui, tvarkyti politinių kalinių duomenų bazę ir koordinuoti pagalbą už grotų esantiems asmenims.
Vis tik jis teigia, kad represijos bus visiškai nutrauktos tik tada, kai V. Putino „represinis, teroristinis režimas“ nustos egzistuoti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
