nvsc

Lapkričio 18–25 d. minima Europos testavimo savaitė, kurios tikslas – didinti žinias ir informuotumą apie ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) bei virusinių hepatitų B ir C testavimo svarbą. Šios savaitės metu siekiama suvienyti organizacijas ir užtikrinti geresnes galimybes išsitirti, kad būtų galima laiku pradėti gydymą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėtu laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų. NVSC teigimu, mirčių pavyko išvengti. Į gydymo įstaigas buvo paguldyta 6 kartus daugiau gripu sergančių asmenų nei ankstesnę savaitę, tačiau mirčių išvengta.

4 iš 10 batutus įsirengusių vaikų žaidimų erdvių neatitinka saugumo reikalavimų, praneša patikrinimą atlikęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Ekspertams įvertinus 37 tokio pobūdžio vietas visoje Lietuvoje paaiškėjo, kad šešiolikoje iš jų nesilaikoma privalomųjų saugumo bei higienos taisyklių. Dauguma užfiksuotų pažeidimų buvo susiję su nesaugaus, defektų turinčio inventoriaus naudojimu bei dezinfekcijos reikalavimų nepaisymu.

Nuo šių metų sausio iki spalio Lietuvoje užregistruotas 201 pneumokokinės infekcijos atvejis, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak NVSC, 16 susirgimų pneumokoku fiksuota tarp vaikų, 0–7 metų amžiaus grupėje, 185 – tarp suaugusiųjų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 94 metų. Stebima, kad sergamumas šia infekcija pastaraisiais metais auga. Jo rodiklis 2022 metais siekė 3,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2023 m. – 4,7 atvejo.

Lietuvoje lapkričio 4–10 d. (45-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1043,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 878,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje spalio 21–27 d. (43-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jis ir siekė 1263 atvejus 100 tūkst. gyventojų (prieš savaitę jis buvo 1252,2atvejo 100 tūkst.

Šaltuoju metų laikotarpiu uždarose patalpose praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, mat jei patalpų ore gausu virusų, bakterijų, grybelių, įvairių teršalų – rizikuojame susirgti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad patalpas būtina vėdinti ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu – tai ypač svarbu.

Lietuvoje kaip reikiant išplito klastinga liga – erkinis encefalitas, nuo kurios neapsaugotas nė vienas. Negana to, specifinių vaistų nuo šio viruso nėra, o trečdaliui persirgusiųjų gali grėsti neįgalumas. Nemokamai pradėjus skiepyti 50–55 metų asmenis tuo jau pasinaudojo virš 10 tūkst., tačiau ekspertai konstatuoja, kad to nepakanka. Šiemet jau dabar fiksuota daugiau susirgimų erkiniu encefalitu nei pernai.

Pasaulinė poliomielito diena, minima kiekvienais metais spalio 24-ąją, primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Deja, skiepijimo apimtys Lietuvoje nuo šios ligos turi tendenciją mažėti. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1181,5 atvejo 100 tūkst.

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Šį rudenį įsigaliojo ne viena naujovė pacientams. Prieinamais tapo daugiau vaistų ir medicinos priemonių, praplėstos nemokamai skiepijamų žmonių grupės. Taip pat žadama, kad atsivers daugiau galimybių atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytojus. Portalas tv3.lt primena, apie kokias naujoves šį rudenį svarbu žinoti pacientams.

Nors praėjusią, 40-ąją metų savaitę prasidėjo oficialus gripo sezonas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) fiksuoja sergamumo sumažėjimą. Lyginant su ankstesne, 39-ąją metų savaite, susirgimų skaičius sumažėjo nuo 1 216 iki 1 182 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Epideminis sergamumo lygis kol kas nebuvo registruotas nė vienoje savivaldybėje. Aukščiausias sergamumo rodiklis buvo pasiektas Vilniaus apskrityje (1 380 atv. 100 tūkst. gyv.), mažiausias – Telšių apskrityje (886 atv.

Stebint Lietuvoje augantį sergamumą kokliušo infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad ši liga daugiausia plinta tarp vaikų. Pasak jos, tai lemia nepakankamos vakcinavimo apimtys. „Vakar dienos duomenimis, kokliušo turime 600 atvejų, didžioji dalis sergančių – vaikai iki 17 metų“, – LRT radijui teigė NVSC epidemiologė, pažymėdama, kad apie 30 proc. jų sudaro maži vaikai, kuriems ši infekcija ypač pavojinga.

Nuo antradienio rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami efektyvesne vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak jo, tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti, nes didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteikia platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija. Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze. Tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti – didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteiks platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija.

Rudenį vaikams sugrįžus į kolektyvus išauga rizika ir susidurti su itin nemaloniais parazitais – utėlėmis. Vis tik gana paplitusi nuomonė, kad utėlių turi tik netvarkingos ir apsileidusios šeimos ir jų atžalos, specialistų teigimu, nėra teisinga.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialistė, entomologė Milda Žygutienė pasakojo, kad utėlė yra labai specifinis žmogaus parazitas.

Ką tik paskelbus apie šiemet fiksuotą pirmą b raupų atvejį, specialistai ramina, kad didelio nerimo, jog ši liga galėtų išplisti, nėra. Tiesa, tam tikroms rizikos grupėms rekomenduojama pasisaugoti labiau ir net pasiskiepyti. Šį trečiadienį paskelbta, kad šalyje užfiksuotas pirmas šiemet b raupų atvejis, iš viso jų nuo 2022 m. registruota 6. Užsikrėtęs asmuo – ne lietuvis, o 37-erių vyras iš Ispanijos, kuris lankėsi Lietuvoje kaip turistas.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet. Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad  jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus. Šiemet kaimyninėje Latvijoje užfiksuotas ir vaiko mirties nuo šios ligos atvejis.

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, tai šeštasis atvejis nuo 2022 m., o užsikrėtęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis. „Nuo 2022 m. turėjome penkis atvejus „b raupų“. Dabar yra šeštas. Tikėtina, kad jis atvežtinis“, – trečiadienį žurnalistams teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Pranešus apie pirmąjį šiais metais patvirtiną „b raupų“ atvejį Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina – gąsdintis dėl šios ligos gyventojams nereikėtų. Anot jo, užsikrėsti „b raupais“ yra sunkiau nei, pavyzdžiui, koronavirusu, tad dideli ligos proveržiai yra mažai tikėtini. „Lietuvoje diagnozuotas vienas užsikrėtimo „b raupais“ atvejis.

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais, trečiadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot NVSC, susirgęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis. Jis prieš kelias dienas kreipėsi į infekcinių ligų specialistus atsiradus simptomams: bėrimams, nedideliam karščiavimui. Tai – šeštas minėtos ligos atvejis Lietuvoje nuo 2022 metų, kai Europoje kilo jos protrūkis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas kartu su savivaldybėmis spręsdamas skiepijimo apimčių mažėjimo problemą pastebi, kad skiepijimosi mastai krenta jau nuo 2010 metų, tad atstatyti buvusius rezultatus – užtruks.    „Vaikų skiepijimo mastai sumažėjo ne per vienerius metus, jie mažėja nuo 2010 m. Tad ir atstatyti buvusius aukštus rodiklius pavyks ne per metus.

Įprastai sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), kurias sukelia gripo, COVID-19 ir kiti virusai, kilimas prasideda kiekvienų metų rudenį, tad šie metai nėra išimtis. Tačiau vertinant sergamumo struktūrą matyti, kad šiuo metu ženkliai didėja sergančiųjų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius.

Nors nuo tam tikrų infekcijų buvome paskiepyti vaikystėje, ne visos vakcinos sukuria apsaugą visam gyvenimui. Be to, medikai stebi grėsmingą situaciją – „atgimsta“ jau, atrodytų, seniai pamirštos ligos. „Nebėra vaikiškų ligų, serga ir suaugusieji, tad reikėtų rimtai susirūpinti“, – pabrėžė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Sodų ir daržų sezonui einant pabaigos link, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina per vasarą užaugintas gėrybes sandėliuoti saugiai – nepamiršti darbo pirštinių, esant žaizdoms – jas prižiūrėti, nes net menkai susižeidus nešvariu ar žemėtu aštriu įrankiu, daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant seno surūdijusio vinies, įsipjovus ar įsidūrus, galima užsikrėsti mirtinai pavojinga liga – stablige.

Šiemet stebint nematytą sergamumo kokliušu protrūkį ir jau daugiau nei dešimtmetį mažėjant bendroms vaikų skiepijimo apimtims politikai prabilo ir apie tai, ar nereikėtų tėvams, kurie neskiepija vaikų, taikyti griežtesnes priemones.  Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristačius naujausią informaciją dėl vaikų sergamumo infekcinėmis ligomis Lietuvoje konservatorius Linas Slušnys ėmė svarstyti, ar nepribrendo laikas tam tikroms sankcijoms tėvams.

Ekspertai įspėja – COVID-19 atvejų skaičiai toliau auga, o sergamumo gripu bei kitomis infekcijomis pakilimas dar tik laukia. Kokį sezoną mums žada baigiantis praūžti gripas Pietų pusrutulyje ir kaip saugotis? Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, vertinant bendrą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pakilimą, jis yra panašus į buvusius iki pandemijos, tačiau situacija dėl COVID-19 nėra eilinė.

Pirmadienį Lietuvoje toliau laikantis saulėtiems sausiems orams užterštumas kietosiomis dalelėmis šalyje išlieka padidėjęs. Nors ne visose vietovėse gali būti juntamas degėsių ar dūmų kvapas, kietųjų dalelių taršos galima visai nejausti, o žala sveikatai bus didžiulė. Dėl pastarosiomis dienomis gerokai padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore medikai perspėja ypač rizikos grupės asmenis nė nekišti nosies į lauką.

Rudens ir mokslo metų pradžia neatsiejama ir nuo laukiančio didesnio ligų, kurios plinta vaikų kolektyvuose, pakilimo. Viena tokių nemalonių ligų – niežai, sergamumas kuriais šiemet gerokai išaugęs. Šalyje stebimas nemažas sergamumo niežais pakilimas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet per 7 šių metų mėnesius jau fiksuotas 1671 niežų atvejis, kai pernai per tokį patį laikotarpį – 376 atvejai. Štai vien liepos mėnesį buvo užregistruoti 193 susirgimai niežais.

Skaidiškių kaimo gyventojai skendi smarvėje. Jau kurį laiką tautiečiai ne tik negali išeiti į lauką dėl aitraus chemikalų dvoko, bet ir negali miegoti naktimis. Dėl rūgštaus kvapo gyventojams skauda galvą ir pykina. Smarvės kaltininkai, pasak gyventojų, šalia namų esančios plastiko perdirbimo įmonės „RetroPlast“ ir „EKO Perdirbimas“, kurios nesilaiko reikalavimų ir naktimis išleidžia chemikalus į orą, bandydamos išvengti aplinkosaugininkų vizitų.

Nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai.

Šiais metais Lietuvoje fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Tikrai šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu. Šiai dienai turime jau daugiau negu 350 vaikų ir paauglių, suaugusių, susirgusių kokliušu“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė. „Paprastai per metus būdavo registruojama apie septynis, dešimt atvejų“, – kalbėjo ji.

Sergamumas erkiniu encefalitu per liepos mėnesį Lietuvoje išaugo net 60 proc. Skaičiai gali atrodyti įspūdingai, tačiau specialistai konstatuoja, kad tai – tik pradžia. „Visada tokiu metu padidėja sergamumas ir kitą mėnesį atvejų bus gal dar daugiau“, – sako entomologė Milda Žygutienė. Be to, kas kelerius metus pastebimas natūralus infekcinių ligų „bangavimas“, kuris lemia didesnius užsikrėtimų skaičius.

Egzotinės kelionės dovanoja ne tik nepamirštamų įspūdžių – per liepą Lietuvoje fiksuoti 3 dengės karštligės atvejai. Vienas susirgusiųjų gydytas ligoninėje.  Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), paskutiniai trys liepos mėnesį registruoti atvejai (du vyrai ir moteris) priklausė 20–40 m. amžiaus grupei.  Susirgusieji keliavo po Tailandą, Braziliją, Puerto Riką ir bendrų sąsajų neturi. Vienam jų prireikė gydymo ligoninėje.

Sveikatos specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – šiemet kaip reikiant išaugo jau pamiršta liga laikyto kokliušo atvejų skaičius. Galvą taip pat kelia ir pavojingieji tymai. Sveikatos specialistai sutartinai pažymi, kad pagrindinė tokio šuolio priežastis – atsisakymas skiepyti savo vaikus.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvai kviečiami pasirūpinti skiepais, atidžiai peržiūrėti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, ar visi skiepai buvo atlikti laiku. Kodėl svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, kokius skiepus reikia atlikti ir ką daryti, jei dėl atitinkamų priežasčių skiepai buvo praleisti, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

Ūmios žarnyno užkrečiamosios infekcinės ligos protrūkis vaikų stovykloje Tauragės rajone kilo dėl galimai netinkamai ruošto maisto, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Išplitimui galimai galėjo turėti įtakos maisto tvarkymo subjekte nustatyta kryžminė tarša gaminant patiekalus, netinkamai aprašyta ir neužtikrinta patiekalų gamybos technologija bei nepakankamas darbuotojų asmens higienos įgūdžių reikalavimų užtikrinimas“, – nurodė centras.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) planuojantiems keliones į svečias šalis, ypač norintiems aplankyti egzotinius kraštus Afrikoje ar Pietų Azijoje, primena, kad jose galima užsikrėsti – cholera. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius visame pasaulyje pranešta apie 247 071 choleros atvejį, įskaitant 2 121 mirties atvejį.

Šių metų vasarą koronaviruso infekcijos atvejų fiksuojama daugiau nei pernai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pranešama, kad naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pradėjo didėti nuo liepos mėnesio. NVSC duomenimis, šis skaičius nuo 267 atvejų išaugo iki 1377 atvejų per savaitę. Pastarasis susirgimų skaičius fiksuotas 33-iąją metų savaitę – rugpjūčio 12–18 dienomis.

Nerimą pasaulyje sėjant naujai beždžionių raupų („b raupų“) atmainai Lietuvos specialistai patikina, kad nuogąstavimai nėra laužti iš piršto. Už Afrikos ribų užfiksuotas virusas yra itin pavojingas – mirtingumas nuo jo siekia net 10 proc.

Švedijoje nustačius įvežtinį beždžionių raupų atvejį iš Afrikos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad situacija dėl šios infekcijos yra stebima ir kol kas grėsmės visuomenei ji nekelia.

Pasklidus nerimui dėl Europoje užfiksuotų b raupų, rekomendacijomis, kaip elgtis, pasidalino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė epidemiologė Rolanda Lingienė. „Pastarosiomis dienomis sulaukusi nemažai asmeninių paklausimų, ką daryti su suplanuotomis tolimomis kelionėmis į Afrikos šalis egzotiškais pavadinimais ir į man aiškesnes atostogų kryptis: Madagaskarą, Seišelius, Mauricijų ir pan., puoliau ieškoti oficialių institucijų rekomendacijų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad šiais metais jau buvo užfiksuoti 355 kokliušo atvejai. Tuo tarpu per praėjusius metus liga buvo diagnozuota 7 asmenims. Centro duomenimis, ligos suaktyvėjimui įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjantis paskiepytų vaikų skaičius bei užkrečiamosioms ligoms būdingas periodiškumas. Pastaruosius trejus metus Lietuvoje nuo kokliušo paskiepijama apie 90 proc.

Šiemet fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Nurodoma, kad tam įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjančios paskiepytų vaikų apimtys, taip pat užkrečiamosioms ligoms kas 3–5 metus būdingas pakilimas. Artėjant mokslo metams specialistai primena kasmetinio vaiko sveikatos tikrinimo metu lankantis pas gydytoją pasidomėti ir vaiko skiepijimo būkle ir paskiepyti nuo kokliušo, jeigu jau atėjo tam tinkamas laikas.

Per mėnesį fiksuotų erkinio encefalito atvejų skaičius išaugo 60 proc., praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Preliminariais duomenimis, liepos mėnesį erkiniu encefalitu susirgo 201 asmuo. Tai 76 atvejais daugiau nei birželį. Kaip praneša NVSC, didžioji dalis susirgusių asmenų (139), buvo nepasiskiepiję. Per praėjusį mėnesį užfiksuotas vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis, nurodo centras.

Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 °C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kokia tai liga, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams, rašoma pranešime spaudai...