nt mokesčiai

Vyriausybės siūlomas NT mokestis audrina visuomenę. Ketvirtadienį prie Seimo planuojamas didžiulis mitingas, kuriame planuoja rinktis gyventojai iš visos Lietuvos. Žmones ketinama vežti autobusais iš visos Lietuvos. „Pasakyk NE mokesčiui už gyvenamąjį būstą“, – tokiu šūkiu socialiniame tinkle „Facebook“ kviečiami gyventojai jungtis į ketvirtadienio mitingą prieš NT mokestį. Vienas iš pagrindinių organizatorių nurodomas Raimondas Šimaitis.

Pensininkams, neturintiems pinigų sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, savivaldybės galėtų jį atidėti, o po jų mirties skolą padengtų paveldėtojai arba naujieji būsto savininkai. Tai numatančios pataisos skinasi kelią Seime.  Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Seimo biudžetų ir finansų komitetas siūlo savivaldybėms pačioms nustatyti nekilnojamojo turto apmokestinimo tarifus. Surinkti pinigai liktų savivaldybėse, jos galėtų lėšas skirti savo nuožiūra. Nors šį sprendimą palaiko Savivaldybių asociacija, merų nuomonės išsiskyrė.

Praėjusių metų vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, į Lietuvą atvyko nemažai karo pabėgėlių, daugiausiai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Stipriai pakilus paklausai šoktelėjo ir būstų kainos, sumažėjo pasiūla. Pasak specialistų, šiandien rinka kiek stabilizavosi, nuomos sutartis praėjusiais metais pasirašę asmenys gali tikėtis panašių kainų.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame buvo aptartas ir kiek anksčiau registruotas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas. Vis tik nelogišku šio mokesčio modelio veikimo principu piktinasi net patys politikai, esantys valdančioje koalicijoje. Seimo narys Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreiškė neigiamą nuomonę apie naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.

Investicijų pritraukimas į Lietuvą – vienas svarbiausių veiksnių nulemiantis ir atlyginimus kiekvienam gyventojui. Kuo daugiau didelių, sėkmingų verslų, tuo didesnė konkurencija ir galimybė žmonėms dirbti norimą darbą su didžiuliu atlygiu. Tačiau ne visi regionai stengiasi sukurti palankiausias sąlygas investuotojams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analizė ir paskelbtas savivaldybių indeksas atskleidžia, kur palankiausios sąlygas ateiti investuotojams.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Varėnos rajono savivaldybė naujus investuotojus vilioja žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatomis, siūlymais sumokėti paskolų palūkanas. Tačiau neturėdama laisvų žemės sklypų investuotojams praranda naujas darbo vietas. Nors laisvų nišų smulkiam ir vidutiniam verslui yra – tai medienos apdirbimo, kaimo turizmo, alternatyvios žemdirbystės srityse. Varėnos rajone veikia daugiau nei 400 smulkiųjų ir vidutinių įmonių. 70 proc.

Vos Lietuvoje viešinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Katriona Purfild (Catriona Purfield) užsiminė, kad Lietuvai reikia praplėsti mokesčių bazę, pavyzdžiui, įvesti nekilnojamojo turto (NT), automobilių ar kapitalo prieaugio mokestį, šalies Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius džiugiai nusitvėrė NT mokesčio idėją ir pareiškė, kad šis mokestis galėtų būti įvestas jau nuo kitų metų.