novorosijos

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Ar Rusija atsisakė planų susigrąžinti Baltijos šalis į savo glėbį? Kaip Rusijos žmonės ir valdžios elitas vertina Lietuvą? Šias ir kitas lietuviams mažai žinomas tiesas tv3.lt skaitytojams atskleidžia Ukrainos aneksijos planus kūrusio instituto buvęs darbuotojas, politologas Aleksandras Sytinas. Išskirti Lietuvą kaip atskirą Rusijos išorinės politikos kryptį yra ganėtinai sudėtinga. Tai susiję su keliais faktoriais.

Rusijoje vyko separatistų iš viso pasaulio susitikimas už Kremliaus pinigus, rašo britų „Independent“. „Ten buvo havajiečiai, airiai, puertorikiečiai, katalonai ir ukrainiečiai. Visi vienas kito verti. Tačiau škotai, potencialiosios pirmosios tarptautinės separatistų konferencijos žvaigždės, taip ir nepasirodė“, – pažymi „Independent“. Pirmasis į „President hotel“ atvyko žmogus karine uniforma ant rankovės puikavosi „Novorosijos“ vėliava.

Vienas iš smogikų lyderių, buvęs pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ gynybos ministras, Igoris Strelkovas pareiškė, kad taip vadinamosios „Novorosijos“ ginkluotosios pajėgos byra. Dabar Rusijoje besislapstančio buvusio rusų smogikų vado Ukrainoje žodžius pateikia vienas iš separatistinių informacinių resursų „Vkontakte“. „Karinės pajėgos byra. Kalbu atsakingai. Kuo konkrečiai pasireiškia skilimas atvirai pasakyti negaliu.

Tarp LLR „savanorių“ – karas. Kruvinas ir negailestingas. Vienas iš batalionų pavirto gauja ir „daugina iš nulio“ (žarg. – žudo) savus. Nuo pasakojamų istorijų stingsta kraujas venose, rašo Rusijos internetinio portalo „RIA ura.ru“ žurnalistas Andrejus Guselnikovas. tv3.lt pateikia šios publikacijos vertimą.

Ankstesniame straipsnyje („Vienui viena: Rusija šalia Europos“) rašiau apie tai, kad Rusija sąmoningai pasirinko konfrontacijos su Vakarų pasauliu kelią. Be to, ir Vakarų pasaulis atsikratė daugumos iliuzijų ir priėmė naujo šaltojo karo realybę. Šiame straipsnyje tema iš esmės yra tęsiama. Rusijos geopolitinio žaidimo konfigūracija šiandien daugiau ar mažiau aiški – jos centre yra Ukraina.

Vienas iš pagrindinių buvusių „DLR“ karo vadų Igoris Girkinas (Strelkovas) pareiškė, kad Kremliaus planas Donbase virto „kolosalia nesėkme“. Apie tai jis viešai paskelbė viename iš „DLR/LLR“ sąjungininkų susitikimų, praneša liga.net. „Šiuo metu tai, ką mes turime Ukrainoje – tai yra kolosali nesėkmė, aš nežinau, kaip ją reiktų „išspręsti“. Buvo pasirinktas derybų su Ukraina kelias, buvo planas, kad grąžiname į Ukrainą dvi autonomijas – Donecko ir Luhansko – vadovaujamas mūsų statytinių.

Prorusiškų smogikų vadovybė, pasinaudojusi paliaubomis, suformavo bendrą Novorosijos armiją. Tai pranešė „Informacinio pasipriešinimo“ vadas Dmitrijus Tymčukas. „Dabar jie jau yra sukūrę bendrą vadovavimo sistemą vadinamajai Novorosijos armijai. Nepaisant skirtumų okupuotose DLR ir LLR teritorijose, jų kariniai daliniai šiuo metu jau performuoti ir turi aiškią struktūrą. Suformuotas operatyvinis ir administracinis valdymas, sukurtas pagal bendrą planą.

 Donecke dingo „Novorosijos“ partijos lyderis, buvęs „liaudies gubernatorius“ Pavelas Gubarevas. Vietos politiko atstovai spaudai praneša, kad jis buvo pagrobtas, rašoma „lenta.ru“. „Kas su juo (nutiko, - red. past.) ir kur jis, mes iš tiesų nežinome. (Pagrobimas) buvo įvykdytas prieš kelias valandas,“ – tvirtina šaltiniai. Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad Pavelas Gubarevas buvo pagrobtas nežinomų smogikų.

 Rytų Ukrainos dalies, kurioje besibaigiant 2014 metams kiek prislopo kariniai veiksmai, ateitis tebėra miglota. Konfliktas nėra išspręstas, jo taip pat negalima pavadinti ir įšaldytu. Sudėtingame konfrontacijos trikampyje tarp Ukrainos, Rusijos ir vadinamųjų separatistų vyksta procesai, kurių galutinį rezultatą būtų sunku prognozuoti. Kol kas išryškėjo tik vienas gana akivaizdus dalykas – susiklosčiusioje situacijoje karinių veiksmų sugriautas Donbaso regionas realiai niekam nereikalingas.

Luhanske naujieji metai prasidėjo informacine sumaištimi – nuo pat pirmosios dienos netyla pranešimai apie vieno karo lauko vado žūtį ir įsibėgėjusią separatistų kovą su dabartine regiono valdžia. Teigiama, kad karo vadai, neapsikentę valdžios cinizmo ir korupcijos, planuoja organizuoti perversmą. 2015-ųjų sausio 1-osios rytą netoli Luhansko buvo sunaikintas vienos iš Luhansko separatistų karo lauko vado Aleksandro Bednovo (žinomo kaip „Betmenas“) kortežas.

  Šiandien, kai į Luhansko butus grįžo šiluma ir šviesa, vietos gyventojai skundžiasi, kad dabartinė valdžia tvarkosi ne ką geriau, negu buvusio gubernatoriaus Jevermovo komanda. Dar daugiau, respublikos vadovybėje nemažai žmonių, susijusių su šiuo politiku ir su Kijevu, rašoma gazeta.ru.

Kiekvienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą palaikantis interneto trolis turi vidutiniškai šešias „Facebook“ ir dešimt „Twitter“ paskyrų, kuriose pasidalina 50 įrašų bei 50 straipsnių per dieną. Nors Rusija patiria finansinių sunkumų, biudžetą už „dalyvavimą tarptautinėje informacinėje erdvėje“ ketinama padidinti iki 250 mln. JAV dolerių per ateinančius porą metų. Taip teigia Hooverio instituto bendradarbis prof. Paulas Roderickas Gregory.

„Karo, kuris vyksta iki šiol, mašiną, paleido mūsų būrys,“ – tokie prisipažinimai įvyksta retai, gali būti, kartą per šimtą karų, ir Igorio Strelkovo žodžiai Donecko kare – tai svarbi naujiena, nesvarbu nuo to, teisybę jis pasakė ar ne, teigiama „slon.ru“ Olego Kašino publikacijoje. Apie tai, kad karas prasidėjo būtent Strelkovui pasirodžius Slavjanske straipsnio autorius „slon.ru“ teigė jau gegužės mėnesį.

Žymus rusų aktorius ir televizijos laidų vedėjas Michailas Porečenkovas sukėlė didžiulį Ukrainos žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų pasipiktinimą ne tiek savo apsilankymu okupuotoje teritorijoje, kiek pozavimu prieš kameras apsiaustame Donecko oro uoste. Aktorius atvykęs ne tik dalijo labdarą, dalyvavo susitikimuose su „Novorosijos“ smogikais, tačiau ir paėmęs į rankas kulkosvaidį „pašaudė į priešą“ Donecko oro uosto teritorijoje.

„Donecko liaudies respublikos“ apsišaukėlius turintis netrukus pasiekti „humanitarinės pagalbos konvojus“ iš tiesų veža pensijas, pranešė separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, praneša „Interfaks“. „Newsru.com“ tikina, kad rusai savo sąskaita finansuos šią akciją. „Ukraina privalo mokėti pensija, tačiau to nedaro. Pensijų išmokoms mums reikia 1,3 mlrd. grivinų. Rusijos humanitarinės pagalbos dėka šį klausimą mes išspręsime per kelis mėnesius,“ – pareiškė A. Zacharčenka.

Rusijos socialinių tyrimų bendrovė „Levada-centr“ pateikė naujus (rugsėjo 19-22 dienomis vykdytos apklausos) duomenis, ką šalies gyventojai galvoja apie įvykius Ukrainoje. Pasirodo, 50 proc. Rusijos Federacijos gyventojų mano, kad „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ turėtų paskelbti nepriklausomybę, dar gegužę tokių žmonių Rusijoje buvo 75 proc, rašo newsru.com. Dar 26 proc. apklaustųjų mano, kad „DLR“ ir „LNR“ užtektų autonomijos Ukrainos sudėtyje. 9 proc.

Ukraina ruošiasi plataus masto karui su Rusija. Apie tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos saugumietis, buvęs apsišaukėlių Donecko liaudies respublikos gynybos ministras Igoris Strelkovas (Girkinas). Anot kariškio, visas Ukrainos kariuomenės išsidėstymas rodo, kad ji rengiasi puolamiesiems veiksmams, tačiau tuo pat metu šalis stiprina jau užsiimtas pozicijas, kuriose „priešas“ planuoja gintis, jeigu pralaimėtų.

 Tarptautinėje politikoje ir ypač diplomatijoje atėjo metas, kai daiktai ir reiškiniai pradedami vadinti savo vardais. Rugpjūčio pabaigoje NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas viešai prabilo apie tai, kad Rusijos kariuomenė dalyvauja karinėse veiksmuose Ukrainoje (Kijevas kalbėjo apie tai jau seniai) ir kad tai yra šiurkštus Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas.

 Apie Rusijos propagandinį karą prieš Ukrainą prirašyta jau nemažai. Šiame ideologiniame fronte naudojamos įvairios priemonės – pradedant tiksliniu stereotipinių sąvokų kartojimu per visus Maskvai pavaldžius informacijos kanalus ir baigiant faktų ir duomenų falsifikavimu. Propagandinis Rusijos aparatas nemažina savo apsukų, tad prie šios temos tenka vis grįžti. Šiame straipsnyje bus bandoma pažvelgti į šio konfrontacijos aspekto dinamiką.

  Karo metu užgimę jausmai nėra retas įvykis, tačiau „Lifenews“ televizijos sukurta rusų smogiko vadinamo „Motorola“ istorija verta atskiro paminėjimo. Bent jau dėl jaunosios vestuvinių aksesuarų.

Kviestis V. Putiną į viešą renginį kartu su kitų valstybių vadovais yra, buvo ir bus didelė klaida. Jis šią garbingą progą eilinį sykį išnaudojo savo šizofreniškiems kliedesiams paskleisti.