neries regioninis parkas

Nors dažniausiai Lietuvoje gyventojai yra įpratę pastebėti baltuosius gandrus, Elektrėnų rajone esančiame Neries regioniniame parke Zenonas užfiksavo netikėtą svečią – juodąjį gandrą. Zenono teigimu, vaikštinėjant sodyboje tikėjosi sutikti geninių šeimos paukščių rūšį – eurazinę grąžiagalvę, tačiau tikrai nesitikėjo, kad pavyks įamžinti į Raudonąją knygą įrašytą juodąjį gandrą.

Neries regioninio parko gamtininkai pastebėjo neįtikėtiną vaizdą – Dūkštos pažintiniame take, Buivydų piliakalnio šiauriniame šlaite užfiksuota įspūdingo dydžio nuošliauža. Pasak Neries regioninio parko gamtininkų, ši nuošliauža yra išskirtinė savo dydžiu – ji dalinai patvenkė Dūkštos upelį. Nuošliaužos susidarymo priežastys „Nuošliaužos yra natūralus gamtos reiškinys, kai žemės masė dėl įvairių veiksnių, tokių kaip erozija ar vandens poveikis, pradeda slysti žemyn.

Neries regioninis parkas šiemet sausį suskaičiavo žiemojančius šikšnosparnius ir paskelbė apie naują: vienoje Lietuvos vietoje žiemoja net 2300 šikšnosparnių. Skelbiama, kad tai yra didžiausias šių žiemojančių žvėrelių skaičius per visą 18 metų tyrimų istoriją. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ten, kur žiemoja šie žvėreliai, lankytojai nėra įleidžiami tam, kad nebūtų pakenkta gyvūnams. Siekiant apsaugoti šiuos žiemojančius šikšnosparnius, vietos, kur jie žiemoja, yra papildomai saugomos.

 Vilniaus rajone nuslinko dalis Karmazinų atodangos, trečiadienį informavo Neries regioninio parko direkcija. Direkcija perspėja, kad į Dūkštos upelį nučiuožė dalis šlaito su medžiais, ant atodangos viršaus esantys laiptai tapo nesaugūs. Pasak parko direkcijos, sunkiai praeinama Dūkštos pažintinio tako dalis tarp metalinio tilto ir Karmazinų piliakalnio, rekomenduojama šia atkarpa kol kas nekeliauti. Karmazinų atodanga yra paskelbta saugomu objektu.

Neries regioninio parko specialistai patikrino Neries šlaite ties Airėnų kaimu iškeltus inkilus, iškeltus retiems ir saugomiems žvėreliams – didžiosioms miegapelėms (Glis glis). Inkiluose buvo rastos penkios žiemos miegui besiruošiančios didžiosios miegapelės. Šie gyvūnai neatsitiktinai pavadinti miegapelėmis. Pasak Neries regioninio parko vyr. specialisto Sauliaus Pupininko, šių gyvūnų pavadinimas labai taikliai atspindi jų biologiją. Per metus jos pramiega beveik septynis mėnesius.

Neries regioniniame parke rasta vieną rečiausių Lietuvoje augalų rūšių – plačialapis lipikas (Galium rubioides). Velniakampio miške žydintys augalai buvo pastebėti praėjusią savaitę. Plačialapis lipikas – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas, iki 70 cm aukščio užaugantis augalas, birželio pabaigoje pasidabinantis baltais žiedais. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, mūsų krašte plačialapiai lipikai anksčiau buvo rasti vos trijose vietose.

Pirmą kartą netoli Vilniaus esančioje saugomoje teritorijoje, Neries regioniniame parke, pastebėtas itin retas Lietuvoje paukštis – žvirblinė pelėda. Glaucidium passerinum stebėta Dūkštų ąžuolyne, bekremtanti pasigautą pelėną. Žvirblinė pelėda įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet ir į Berno konvencijos II priedą ir paukščių direktyvos I priedą. Mokslininkai mano, jog dabartinę Lietuvos populiaciją sudaro tik apie 50 – 150 perinčių porų. Pasak Neries regioninio parko vyr.

Artėjant vasarai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Neries regioninis parko direkcija kviečia iš naujo atrasti vieną gražiausių Lietuvos upių – Nerį. Itin patrauklu keliauti dviračiu, nes važiuojant  nuo Lazdėnų geležinkelio stotelės kairiajame Neries krante  įrengta 23 kilometrų ilgio žiedinė turizmo trasa.  Keliukas vingiuoja mišku palei didžiausią Neries vidurupyje esančią Velniakampio kilpą.