nemokus klientas

Liepą įregistruoti 1 tūkst. 77 įmonių turto areštai, t.y. 113 atvejais mažiau nei birželį, kai atitinkamas rodiklis siekė 1tūkst. 190 atvejus. Liepos mėnesio rezultatai taip pat yra mažesni nei paskutiniųjų šešių mėnesių vidurkis, kuris siekia 1 tūkst. 398 areštus, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Tiek įmonių turto areštų skaičius, tiek ir įmonių, kurioms įregistruojami turto areštai, kiekis pastaruoju metu tolygiai krinta.

Tai – virš 50 metų amžiaus moteris, gyvenanti nedideliame regioniniame šalies miestelyje, neturinti nei šeimos, nei vaikų. Tokį atsakingai vartojimo kreditus grąžinančio mūsų šalies gyventojo ir gero finansų įstaigos kliento portretą, remdamasi statistika, piešia Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausanti, vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus teikianti finansų įstaiga „General Financing“. Atsakingai vartojimo kreditą grąžinantį asmenį bendrovė apibūdina kaip žmogų, k...

Šį rudenį Vyriausybė Seimui turėtų pateikti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, kuriame numatytos galimybės grąžinti nors dalį skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Po daugiau nei metus trukusios tylos Ūkio ministerija ištraukė nebaigtą kurti fi zinių asmenų bankroto (FAB) įstatymą. Anksčiau šią idėją žlugdė bankininkai. Ir dabar įstatymo projektą jie sutinka be entuziazmo, tačiau agresyviai nebesipriešina.

Liepos 26-ąją Latvijos Seimas vienbalsiai priėmė pataisytą Nemokumo įstatymo versiją. Įstatymą pataisyti buvo grąžinęs Latvijos prezidentas Valdis Zalteris. Ruošiant norminį aktą, daugiausiai diskusijų kilo dėl fizinių asmenų bankroto paskelbimo procedūros. Šiandien priimtoje įstatymo versijoje numatytas skolų išmokėjimo terminas tęsis nuo vienerių iki trejų su puse metų, rašo BB.lv. Jeigu skolininko pajamos leidžia grąžinti bankui bent 50 proc.

Ne gyvybės draudimo įmonės, siekdamos gerinti klientų atsiskaitymo kultūrą bei didesnį dėmesį skirti sąžiningiems klientams, tarpusavyje keisis duomenimis apie prisiimtų įsipareigojimų draudikams nevykdančius Lietuvos gyventojus ir įmones. Tai užtikrinti padės Lietuvos draudikų asociacijos sukurta Draudikų skolininkų administravimo informacinė sistema. „Draudimo bendrovės savo klientams siekia pasiūlyti kokybiškas, bet nebrangias paslaugas.

Birželio mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 66,2 mln. litų ir siekė 1,6 mlrd. litų – skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Birželį gyventojų pradelstos skolos, lyginant su geguže, didėjo 4 proc. lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė 45,4 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 13 mln. litų daugiau nei gegužę. „Birželį šalies gyventojų pradelstos skolos augo lėčiau, jie padengė ir daugiau įsiskolinimų.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per birželį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 65,3 mln. litų ir siekė 4 mlrd. litų. Pastarąjį mėnesį įmonių skolos didėjo lėčiau nei gegužę, kuomet pradelstų įsiskolinimų augimas sudarė 145 mln. litų. Palyginimui, per pirmąjį šių metų pusmetį kas mėnesį skolos vidutiniškai didėjo po 5 proc., o per 2009 metų paskutinį pusmetį – 11 proc. Per birželį verslo padengti įsiskolinimai viršijo 138,3 mln. litų, tai yra 34 mln.

Keturiolikoje Europos šalių veikianti mini kreditų kompanija „Ferratum“ parengė dešimties populiariausių pasiteisinimų sąrašą, kuriais skolininkai aiškina, kodėl nepadengia skolos laiku. Iš viso „Ferratum“ specialistai išanalizavo apie vieną tūkstantį skolininkų atsakymų 2009 metų birželio – 2010 metų birželio laikotarpiu. „Mini paskolų gavėjai, kurie laiku negrąžina mini kredito, dažniausiai nėra atsakingi ir finansinius sutartis pasirašo labai nerūpestingai.

Birželį įregistruota 1 tūkst. 190 įmonių turto areštų, t.y. 220 atvejais mažiau nei gegužę arba mažiau nei paskutiniųjų 6 mėnesių vidurkis, siekiantis 1tūkst. 465 areštus – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Birželio duomenys patvirtina nuo šių metų pradžios stebimas teigiamas tendencijas – įmonių turto areštų skaičius ir toliau mažėja.

Įmonėms mažėja administracinė našta beviltiškas skolas pripažįstant leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną, praneša Finansų ministerija. Administracinė našta mažėja dėl beviltiškų skolų įrodymo ir apskaičiavimo tvarką nustatančių taisyklių pakeitimų (patvirtintų finansų ministro įsakymu ir įsigaliosiančių artimiausiu metu). Jų esmė – supaprastinti reikalavimai dėl tam tikrų beviltiškų skolų pagrindimo dokumentų.

Bendrovė „Creditreform Lietuva“ atliko 2010 m. gegužės mėnesio turto areštų Lietuvos įmonėse analizę. Pirminiai duomenys apie turto areštus yra gauti iš Lietuvos turto areštų aktų registro. Įmonėms įregistruotų turto areštų skaičius 2010 m. pradžioje mažėjo. Gegužės mėnesį buvo areštuotas 1134 įmonių turtas. Lyginant su „piku“ 2009 m. kovo mėnesį, turto areštų sumažėjo 2,5 karto, o įmonių, kurioms įregistruoti areštai – beveik dvigubai.

Gegužės mėnesį įregistruota 1 tūkst. 410 įmonių turto areštų, t.y. 139 atvejais mažiau nei balandį arba mažiau nei paskutiniųjų 6 mėnesių vidurkis, siekiantis 1 tūkst. 595 areštus, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Gegužės mėnesio įregistruotų turto areštų ir įmonių, kurių vardu buvo įregistruojami turto areštai, rodikliai prilygsta 2008 metų antrojo pusmečio vidurkiams, kuomet pradėjo sparčiau augti turto areštų apimtys.

Balandžio 29 dieną Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kartu su Pasaulio banko atstovais Vilniuje surengė apvalaus stalo diskusiją „Vartotojų teisių apsauga ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga Lietuvoje“. Pasaulio bankas, siekdamas išanalizuoti problemas ir priežastis, susijusias su vartotojų informavimu apie finansines paslaugas, 2009 metais Lietuvoje įgyvendino projektą, kurio metu buvo siekiama įvertinti finansinių paslaugų reguliavimą, didinti vartotojų pasitikėjimą fina...

Kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 32 mln. litų ir siekė 1,42 mlrd. litų – skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Kovą gyventojų pradelstos skolos didėjo beveik tris kartus lėčiau nei vasarį, kuomet įsiskolinimų augimas sudarė 90 mln. litų. Per kovą gyventojai padengė daugiau nei 47 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 0,8 mln. litų daugiau nei vasarį. „Pirmuosius du šių metų mėnesius gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo spartesniais tempais.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, vis daugiau Lietuvos gyventojų įtraukia save į nekredituotinų asmenų sąrašą. Tai reiškia, kad sistemos „Mano Creditinfo“ vartotojai pasinaudoja galimybe internetu  užsiregistruoti, jog laikinai jų vardu nebūtų išduodami kreditai, pradėtos teikti telekomunikacijų paslaugos. Taip gyventojai gali apsisaugoti nuo galimų tapatybės vagysčių, kai pamestais ar padirbtais dokumentais nelegaliai pasinaudoja kiti asmenys.

Per kovo mėnesį buvo įregistruoti 1 683 nauji įmonių turto areštai arba 204 atvejais daugiau nei vasarį, kuomet šis rodiklis siekė 1 479. Įmonių su įregistruotais turto areštais skaičius, palyginus su vasario mėnesiu, padidėjo 156 atvejais, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Lietuvos bankų asociacijos nariai iki šių metų pradžios buvo perėmę vos tris nesilaikančių savo finansinių įsipareigojimų klientų būstus. Visais kitais atvejais bankai ieškojo bendro sprendimo, leidžiančio neiškeldinti skolininkų iš jų šeimos vienintelio būsto. Tačiau, demonstruodami gerą valią, bankininkai tikisi, kad ir klientai, kurie nepajėgia laiku mokėti paskolų įmokų, taip pat atsakingai ieškos būdų atkurti savo mokamąją galią.

Vengrų restoranų „Csarda“ savininkas, vynuogyną Vengrijos pietuose, netoli Kroatijos esančiame Vilano regione, turintis, už nuopelnus populiarinant Vengrijos kultūrą Tokajaus princo titulą gavęs verslininkas Darius Katinas pateko į kreditorių akiratį, praneša portalas diena.lt. Portalo žiniomis, verslininko skolos beveik pasiekė 100 tūkst. litų.

Šiandien Lietuvoje pradeda veiklą  specializuotas bankų ir lizingo bendrovių parduodamo turto skelbimų portalas banksale.eu. „Pasaulinė krizė atsiliepė Lietuvos gyventojų ir įmonių mokumui, todėl bankai vis dažniau priversti perimti iš skolininkų už negrąžintas paskolas nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įrangą. Nekilnojamojo turto valdymas arba prekyba automobiliais nėra bankų verslas. Finansų institucijoms svarbu kuo greičiau atgauti įšaldytas lėšas.

LR Seimo Ekonomikos komitetui 2009 m. gruodį grąžinus iniciatoriams tobulinti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, jo koncepcija šiuo metu yra nagrinėjama LR Vyriausybėje. Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) nuomone, Fizinių asmenų bankroto įstatymas yra reikalingas, tačiau tam, kad tinkamai veiktų ir būtų efektyvus, jo koncepcija turi būti gerai apgalvota ir priimta atsižvelgiant į visų suinteresuotų pusių poreikius.

Užsienio bankų noras Lietuvoje kontroliuoti viską jau pasiekė galutinę ribą – tai, kad viena skandinavų finansinė institucija kišosi į garsios šalyje įmonės vadovų rinkimus, nustebino net pačius bankininkus. Girdi, tokios praktikos pasaulis dar nematė. Tiesa, puse lūpų šnekama, kad mūsų šalyje bankų kišimasis į suverenių įmonių valdymą – toli gražu ne pirmiena.

Per praėjusių metų gruodžio mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 54 mln. litų ir siekė 1,22 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Gruodį gyventojų pradelstų įsiskolinimų augimas buvo lėčiausias per paskutinį praėjusių metų pusmetį. Įsiskolinimų dydis stabilizavosi „Praėjusių metų paskutinis mėnuo išsiskyrė tiek lėtesniais gyventojų pradelstų skolų augimo tempais, tiek ir padidėjusia padengtų pradelstų įsiskolinimų suma.

Kreditų biuras „Creditinfo“ nustatė šimtą smulkaus ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonių, kurios pasižymi aukštais mokumo reitingais, t.y. per ateinančius 12 mėnesių bus pajėgios vykdyti savo įsipareigojimus laiku. Didžiąją šimtuko dalį sudaro žemės ūkio sektoriaus bei maisto pramonės įmonės – atitinkamai po 18 ir 10. Atranka buvo vykdoma remiantis „Creditinfo“ ekonometriniu modeliu, skirtu prognozuoti įmonės įsipareigojimų nevykdymo tikimybę.

Bankų ir su laikinais sunkumais susiduriančių klientų dialogas leidžia išvengti turto perėmimo, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). Šalyje veikiantys komerciniai bankai, pasak LBA, ieško būdų spręsti paskolas paėmusių ir laikinus sunkumus šiuo metu patiriančių gyventojų problemas. Paprastai pasiekiami susitarimai, leidžiantys gyventojams įvykdyti finansinius įsipareigojimus ilgalaikiu laikotarpiu ir išsaugojantys jų būstą.