LR Seimo Ekonomikos komitetui 2009 m. gruodį grąžinus iniciatoriams tobulinti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, jo koncepcija šiuo metu yra nagrinėjama LR Vyriausybėje. Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) nuomone, Fizinių asmenų bankroto įstatymas yra reikalingas, tačiau tam, kad tinkamai veiktų ir būtų efektyvus, jo koncepcija turi būti gerai apgalvota ir priimta atsižvelgiant į visų suinteresuotų pusių poreikius.
„Fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos neturi skatinti fizinių asmenų finansinės neatsakomybės,“ - teigia Lietuvos vartojimo kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.
LVKA nuomone, tam, kad bankroto procesas būtų sąžiningas, jau Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcijoje reikėtų numatyti administratoriaus teisę peržiūrėti buvusius fizinio asmens sandorius retrospektyviai, pavyzdžiui, 5 metų laikotarpiu. Galėtų būti įteisinta atsakomybė už tyčinį bankrotą, tam turėtų būti atlikti ir tam tikri Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Reikėtų riboti ir vieno asmens galimų bankrotų skaičių. „Žinodami, kad finansinių įsipareigojimų išvengti ir bankrutuoti gali ribotą skaičių kartų, skolininkai bus finansiškai atsakingesni, kartu bus apsaugoti ir kreditorių interesai,“ – įsitikinęs P. Gerulis.
Pasak LVKA direktoriaus, bankrotas turėtų būti kraštutinė priemonė bandant išspręsti asmens finansinius sunkumus, ir tai turi atsispindėti Vyriausybės nagrinėjamoje įstatymo koncepcijoje. Koncepcijoje nurodoma, kad fizinio asmens bankroto procedūra gali būti pradedama, kai asmuo faktiškai negali sumokėti įstatymu nustatytos įsipareigojimų sumos. P.Gerulio manymu, šis nemokumo apibrėžimas turėtų būti praplėstas bei turėtų būti paliktos galimybės alternatyvoms. „Pavyzdžiui, bankrotas galėtų būti skelbiamas asmeniui tada, kai jis nevykdo įsipareigojimų ir bendra įsipareigojimų suma nustatytu dydžiu viršija turimo turto vertę. Šiuo klausimu galima būtų pasinaudoti kitų valstybių patirtimi. Pavyzdžiui, Vokietijos teisės aktai numato, kad fizinis asmuo gali inicijuoti bankroto procedūrą tik tuomet, kai išnaudoja galimybes susitarti su kreditoriais. Šis principas galėtų būti įgyvendintas ir Lietuvoje,“ - teigia P. Gerulis.
LVKA pastebi, kad įstatymo koncepcijoje nėra nurodoma, kaip fizinių asmenų bankroto įstatymas galios laike. LVKA nuomone, jau koncepcijoje turėtų būti numatytas metais skaičiuojamas įstatymo įsigaliojimo pereinamasis laikotarpis. Arba turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias įstatymas būtų taikomas tik įsipareigojimams, prisiimtiems po jo įsigaliojimo. Pereinamasis laikotarpis leistų žymiai efektyviau suderinti įstatymo nuostatas su teisės principais, taip pat sušvelnintų galimas neigiamas tokio įstatymo priėmimo pasekmes.
P. Gerulio manymu, kyla abejonių ir dėl to, ar tikslinga būtų bankroto procedūras įgyvendinti be teismo, nes ir dabar fizinis asmuo gali ieškoti kompromiso su kreditoriais, tad tam specialus įstatymas nereikalingas. Bankrotas liečia ir esmines žmogaus teises bei interesus, dėl to su asmens bankrotu susijusius klausimus teisinga būtų leisti spręsti teismui.
Koncepcijoje turėtų būti konkrečiai nurodoma, kaip, bankroto proceso metu, bus tenkinami fizinio asmens poreikiai - turi būti palikta pakankamai lėšų, kad asmuo nebūtų nuskurdintas, tačiau ne daugiau, nei būtina. Kai kuriose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Airijoje, paliekamas šeimos būstas, išlaidos, skirtos jam išlaikyti, išlaikytiniams išlaikyti ir kt.
