Lietuvos bankų asociacijos nariai iki šių metų pradžios buvo perėmę vos tris nesilaikančių savo finansinių įsipareigojimų klientų būstus. Visais kitais atvejais bankai ieškojo bendro sprendimo, leidžiančio neiškeldinti skolininkų iš jų šeimos vienintelio būsto. Tačiau, demonstruodami gerą valią, bankininkai tikisi, kad ir klientai, kurie nepajėgia laiku mokėti paskolų įmokų, taip pat atsakingai ieškos būdų atkurti savo mokamąją galią.
Bankai pataria klientams pradėti konsultacijas vos susidūrus su finansiniais sunkumais, nes greita reakcija užtikrina didžiausią tikimybę pasiekti priimtiną abiem pusėms sprendimą.
Taip pat svarbu žinoti, kad bankai padeda finansinių problemų kamuojamiems klientams išsaugoti vienintelį šeimos būstą tik tuo atveju, jei skolininkai neslepia informacijos apie tikrąją savo finansinę padėtį, įsiskolinimus kitoms bendrovėms. Juolab netoleruotinos situacijos, kai geranoriškumu bandoma piktnaudžiauti, vengiama prisiimtos atsakomybės arba sakoma tik pusė tiesos apie savo finansinę padėtį.
Pernai bankai į savo balansus įtraukė vos 3 būstus, kuriuos klientai buvo įkeitę už paskolą. Tuo tarpu bendrasis asociacijos narių būsto paskolų portfelis 2010-ųjų sausio 1 dieną sudarė daugiau negu 20 mlrd. Lt. Jame esančių paskolų, pradelstų daugiau kaip 60 dienų, vertė buvo mažesnė nei 0,4 mlrd. Lt., t.y. nesiekė nė 2 proc.
Šis rezultatas rodo, kad bankai daug dėmesio ir laiko skiria tam, kad nereikėtų perimti gyventojų įkeisto būsto, laikydami tai tik kraštutine priemone. Ir toks požiūris duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Nepaisant viešojoje erdvėje sklandančių anoniminių istorijų, būsto perėmimas buvo ir yra išskirtinis, ekstremalus atvejis. Tuo keisčiau girdėti apie kažkokius masinius reiškinius. Aišku tiek, kad bankai pasirengę tartis su sunkumų turinčiais klientais ir kartu ieškoti išeičių iš esamos situacijos. Derėtų suprasti, kad bankas yra finansų institucija, todėl jai svarbiausia atgauti skolą, o ne perimti kažkieno turtą. Bankai suinteresuoti, kad laikinai nemokus klientas pasitaisius padėčiai toliau mokėtų paskolos įmokas gyvendamas įsigytame būste“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Bankai kartu su klientu peržiūrėję kliento namų ūkio biudžetą, pajamas ir išlaidas bei kitą informaciją, siekia išsiaiškinti laikino nemokumo priežastis ir ieškodami išeičių padėčiai pataisyti gali pasiūlyti alternatyvių skolos gražinimo galimybių.
Jei, pvz., kliento pajamos laikinai sumažėjo, bankai sieks išsiaiškinti, kokią sumažėjusią įmoką klientas gali mokėti. Šiuo atveju įtemptą padėtį gali sušvelninti paskolos termino ilginimas, paskolos mokėjimo metodo pakeitimas, paskolos dalių įmokų atidėjimas keletui mėnesių. Jei klientas neteko darbo ir neturi santaupų įmokų mokėjimui, bus aptartos kliento ateities perspektyvos – jo numatomi veiksmai ieškant darbo ar kitų pajamų šaltinių (turto nuoma, turto pardavimas, brangesnio turto keitimas į paprastesnį ir pigesnį turtą). Netekusiam darbo klientui dažniausiai bankai gali padėti ir tam tikram periodui atidėdami mėnesio įmokų mokėjimą. Jei žmogus turi keletą paskolų, pvz., būsto ir vartojamąją paskolą ar keletą vartojamųjų paskolų, tuomet tokių įsipareigojimų apjungimas, jų termino prailginimas taip pat padeda subalansuoti kliento finansinius srautus. Priklausomai nuo individualios situacijos gali būti aptariamos ir kitos paskolos sąlygos.
Tačiau labai svarbu, kad nebūtų bandoma naudotis nepalankia ekonomine situacija kaip pretekstu nevykdyti įsipareigojimų. Kylant tokiai grėsmei bankai yra priversti ieškoti kitų išeičių ir įkeistą turtą perduoti antstoliams.
Tačiau net ir šiuo atveju išlieka galimybė žmogui pataisyti padėtį savo naudai. Paskatintas ieškoti būdų, kaip sumažinti savo įsipareigojimus, klientas dažniausiai susitvarko ir iki antstolio skelbiamų varžytinių nebeprieinama.
Bankai, kaip ir bet kuris ūkio subjektas, dirbo ir dirba sunkmečio sąlygomis. Neigiamas šių sąlygų poveikis, o taip pat ir pačių bankų klaidų vertinant riziką rezultatas, atsispindi bankinės sistemos veiklos rezultatuose – 2009 m. šalies bankininkystės sektorius patyrė daugiau nei 3 mlrd. Lt nuostolių. Tačiau savo indėlininkams bankai lieka įsipareigoję dirbti efektyviai ir patikimai, kad jų patikėtos lėšos būtų saugios.
Todėl komerciniai bankai remia visus sprendimus galinčius padėti sumažinti bedarbystę, didinti darbo vietų skaičių, t.y. atsigauti šalies ūkiui bei gyventojų gerbūviui, nes ilgalaikėje perspektyjoje tai leis gyventojams vykdyti savo įsipareigojimus.
„Tikėtina, kad po mūsų visų pastangų skatinti verslą ir kurti darbo vietas, gyventojų finansinis mokumas atsistatys lengviau ir greičiau ir dauguma atvejų neprireiks imtis gyventojų skolų restruktūrizavimo“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. – Bet šaliai būtina skaidri ir efektyvi fizinių asmenų restruktūrizavimo teisinė bazė, kad teisiškai galima būtų išspręsti vienetinių atvejų problemas“.
Tai aktualu dar ir todėl, kad, nors ekonomika atsigauna, akivaizdu, kad pasaulio krizės sukeltos recesijos pasekmės šiemet dar bus jaučiamos: bedarbių skaičius vis dar nemažėja, perkamoji galia nedidėja, o verslas dar turės ieškoti kaip mažinti sąnaudas. Visa tai reiškia ir galimus šalies bankininkystės nuostolius, ir psichologinę bei socialinę įtampą visuomenėje.
Lietuvos bankų asociacijos informacija
