nelegalūs migrantai

Ketvirtadienį Seimo kontrolierių įstaiga pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Lietuva neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų nelegaliems migrantams. Tam tikrų pažeidimų pasieniečių darbe pastebėjo ir jiems padėję „Frontex“ pareigūnai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ataskaitą vadina neadekvačia ir sako, kad vertinimams pritrūko atsižvelgimo į kontekstą.

Iš Afganistano pabėgęs ir Lietuvoje atsidūręs Sayedas papasakojo savo istoriją TV3 laidai „Pasaulis pagal moteris“. Afganistane jo brolis buvo persekiojamas, nes buvo kareivis, kuris dirbo NATO. Dėl brolio darbo pavojus kilo ir Sayedui. Talibai Sayedo broliui grasindavo ir kviesdavo prisijungti prie jų, tačiau brolis atsisakydavo, todėl jie grasindavo Sayedo šeimai.  „Vieną kartą jie užpuolė mūsų namus, 2011 metais, po šio įvykio aš netekau savo brolio.

Į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai randa būdų, kaip pabėgti iš Lietuvoje esančių stovyklų. Dalis jų sulaikoma šalies viduje, tačiau dar didesnė dalis kerta šalies sieną ir patraukia į kitas Vakarų Europos šalis. Vieną tokių situacijų, kai pabėgėlius sulaikė policijos pareigūnai šalies viduje, nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Patruliuodami policijos pareigūnai pastebėjo automobilį su belgiškais numeriais.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 63 migrantams. Rugsėjį tai yra didžiausias per parą neįleistųjų skaičius. Antradienį migrantai iš Baltarusijos ėjo ties Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų ir Lazdijų rajonais. Po trumpos pertraukos per pastarąjį vėl į Vakarų Europą bandė patekti daugiausia tokių migrantų – 36. Vieną ties Lazdijų rajonu praėjusią parą priartėjusią grupę sudarė 20 užsieniečių.

Migrantų maitinimo konkursą Druskininkuose laimėjo mero Ričardo Malinausko politinio bendražygio, savivaldybės tarybos nario Vido Stašinsko įmonė, opozicija kelia abejonių dėl skaidrumo ir paslaugos kainos. Apie tai pasak portalo, iš viso su bendrove „Minolga“ liepos mėnesį sudarytos trys sutartys, galiojančios iki lapkričio 8, 22 ir 29 dienos, jų vertė – beveik 259 tūkst. eurų. Pirkimus laimėjusi įmonė už maistą ir higienos prekes paprašė 15 eurų sumos vienam žmogui.

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje šeštadienio vakarą buvo kilęs gyvenimo sąlygomis nepatenkintų migrantų protestas, pranešė institucijos. „Tai buvo tiesiog eilinis, tradicinis, vakarinis parėkavimas, nepasitenkinimas gyvenimo sąlygomis. Apsauga nebuvo suaktyvinta, nebuvo jokių neramumų“, – BNS sekmadienį sakė Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius. Pasak jo, prievartos veiksmų ar specialiųjų priemonių migrantų atžvilgiu panaudota nebuvo.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug dešimčiai neteisėtų migrantų. Panašus jų skaičius šią savaitę buvo ir penktadienį bei antradienį. Ketvirtadienį, trečiadienį ir pirmadienį tokių užsieniečių buvo apie 20. Du užsieniečiai dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį buvo įleisti į Lietuvą.

Naujausia informacija socialiniuose tinkluose apie sunkų kelią per Lietuvą į Europos Sąjungą leidžia tikėtis migrantų srauto mažėjimo, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Mūsų žiniomis, migrantų socialiniuose tinkluose plinta informacija, jog turbūt šitas kelias užsidaro, kadangi jis yra neperspektyvus, sunkus. Turbūt visa tai mums yra į naudą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžta apie 20 migrantų, nė vienas neįleistas, antradienį informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Prieš tai sekmadienį neįleistųjų buvo apie 40, šeštadienį – apie 10. Praėjusią parą užsieniečiai prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų ir Lazdijų rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Didžiausią migrantų grupelę sudarė ketvertas asmenų.

Per parą į Lietuvą patekti bandė apie 40 migrantų, vienas žmogus įleistas dėl humanitarinių priežasčių, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Migrantai prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rajonais. Ties pastaruoju sekmadienį fiksuota apie pusė iš visų užsieniečių – tokia tendencija vyravo ir praėjusią savaitę.

Lietuvos pasieniečiams į Baltarusiją grąžinus afganistaniečius, minimus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime, jų advokatė teigia, kad šie buvo sulaikyti Lietuvos teritorijoje. „Ne, jie buvo Lietuvos teritorijoje ir pateikė pasieniečiams visus dokumentus“, – BNS ketvirtadienį sakė afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „SPECTRUM LEGIS“ advokatė Asta Astrauskienė.

Migrantų stovyklose iki spalio pradės dirbti penkios mobiliosios socialinės pagalbos komandos, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak pranešimo, migrantų apgyvendinimo vietose, kurių šiuo metu yra virš 30, jau organizuojama socialinė pagalba pažeidžiamiems migrantams – nėščioms moterims, vaikams, nelydimiems nepilnamečiams, neįgaliesiems.

Arkivyskupas Gintaras Grušas ragina padėti į Lietuvą neteisėtai atvykusiems migrantams ir sako, kad migrantų stovyklos šiuo metu yra tos vietos, kuriose galima liudyti Dievo gailestingumą. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas trečiadienį lankė Varėnos rajone, Vydeniuose, apgyvendintus migrantus iš Eritrėjos, Kamerūno, Kongo ir Togo, pranešė Vilniaus arkivyskupijos kurija. „Šie prieglobsčio prašytojai yra mūsų broliai ir seserys.

Alytaus rajono Verbiejų mokykloje gyvena daugiau nei šimtas migrantų. Jie miega, valgo ir gyvena klasėse, sporto salėje ir net buvusiuose tualetuose. Migrantai yra dėkingi Lietuvai už nakvynę ir pastogę, tačiau tikina, kad jų gyvenimas čia tikrai nėra rožėmis klotas.  Kaip migrantams sekasi gyventi Verbiejuose, domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Iki šiol į gimtąsias šalis yra grįžę aštuoni neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai, dar maždaug trys dešimtys yra pareiškę tokį norą, LRT radijui pirmadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Lietuvoje laikinai apgyvendinti migrantai turi galimybę grįžti namo apmokant jų kelionės išlaidas ir taip pat gauti papildomus 300 eurų. E. Gudzinskaitės manymu, palaipsniui apsisprendžiančių grįžti daugės.

Neseniai Laisvės atėmimo vietų ligoninė tapo vieta, kurioje gydomi Covid-19 ir kitomis ligomis sergantys nelegalūs migrantai. Priminsime, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė – bausmių vykdymo vieta, kurioje dėl įvairių sveikatos sutrikimų ir ligų gydomi, o kartu ir laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji. Į šią ligoninę atvežus nelegalius migrantus, pareigūnai sunerimo, nes jų darbas susijęs su nuteistaisiais, dabar gi tenka ir papildoma funkcija - migrantų priežiūra.

Nesustojant nelegalių migrantų srautams iš Baltarusijos į Lietuvą vis ieškoma būdų, kaip išspręsti šią problemą, tačiau tam gali kliudyti netikslios informacijos perdavimas, teigė buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys. Naujienų portalo tv3.lt laidoje A. Navys sakė, kad tokia informacija pasiekia būtent Lietuvos sprendimų priėmėjus, kurie ir tvarkosi su šia krize.

Praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė keliolika neteisėtų migrantų, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jie valstybės sieną draudžiamose vietose bandė peržengti Ignalinos ir Varėnos rajonuose. Pasienyje toliau patruliuoja sustiprintos VSAT ir jiems talkinančios karių pajėgos. VSAT teigimu, tarnyba vykdoma sklandžiai, incidentų prie valstybės sienos su Baltarusija nebuvo. Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst.

Talibanui užėmus Afganistaną kilo grėsmė, kad Lietuvoje gali padaugėti nelegalių migrantų, tačiau ar Lukašenka tikrai to imsis – neaišku. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šiuo atveju nemalonumų gali kilti ir pačiai Baltarusijai.  Tokią mintį Seimo narys išsakė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis.“ Pone Kasčiūnai, jūs išreiškėte poziciją, kad tikėtina, jog šita krizė gali Lietuvai reikšti naują migrantų bangą.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija nelegaliai pateko jau virš 4 tūkst. migrantų. Dalis jų išreiškė norą pasilikti Lietuvoje, tačiau  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako abejojantis šių norų tikrumu ir vadina tai taktika, siekiant patekti į Vakarų Europą. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su NSGK pirmininku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šią vasarą jau šeštą kartą patruliavote Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.

Lietuva turi įsileisti visus pagalbos prašančius migrantus, o jų neįsileidimas primena kankinimus. Taip sako žmogaus teisių ekspertas, kritikuojantis valdančiųjų bandymus suvaldyti migrantų krizę. Aiškinama, kad pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai, nors konservatoriai atkerta, kad jeigu įsileistume visus norinčius, valstybę kaipmat ištiktų krachas.

Per praėjusią parą pasieniečiai į Baltarusiją grąžino 11 neteisėtai sieną kirsti mėginusių asmenų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jie grąžinti Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Lietuvos teritorijoje sulaikytų asmenų nebuvo. Varėnos ir Šalčininkų rajonuose patruliuojantys pasieniečiai kaimyninės šalies teritorijoje girdėjo keletą automatinių ginklų šūvių garsų. Taip pat kai kur pastebėtos gausesnės Baltarusijos pasieniečių pajėgos.

Praėjusią parą į Lietuvą vėl nepateko nė vienas neteisėtas migrantas, šimtą pareigūnai apgręžė. Paaiškėjo, kad savaitgalį Jonavos ligoninėje pagimdė iš Ruklos atvežta prieglobsčio prašytoja. 32-ejų moteris iš Kurdistano pagimdė mergaitę ir netrukus grįš į pabėgėlių priėmimo centrą. O Seimas susirinko į neeilinę sesiją – skubos tvarka priimti įstatymus, kurie formaliai įteisintų tvoros statybą pasienyje su Baltarusija ir leistų į pagalbą pasitelkti karius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą dėl užsieniečių savanoriškos grįžimo į kilmės šalį. Užsieniečiui, kuris pageidauja savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, bus įgyjami kelionės į užsienio valstybę bilietai ir išmokama vienkartinė 300 eurų piniginė išmoka.

  Neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių migrantų apgyvendinimo vietas saugos ir apie 100 Kalėjimų departamento pareigūnų, pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Yra susitarta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai, apie 100 pareigūnų, taip pat ateis mums į pagalbą ir padės saugoti objektus“, – pirmadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, žurnalistams teigė ministrė. Taip ji kalbėjo po to, kai iš stovyklos Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, pasišalino 12 migrantų.

Per savaitgalį prie Lietuvos sienos buvo apgręžta per 230 neteisėtų migrantų, įleistų nebuvo, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas. „Per savaitgalį neįleista į Lietuvos Respubliką daugiau kaip 230 neteisėtų migrantų, įleista nebuvo, kadangi jie neatitiko sąlygų ir ėjo per valstybės sieną tam nenustatytose vietose, kas draudžiama mūsų įstatymais“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Montvydas.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės rezervo skyrė 41,5 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms dviem savivaldybėms. Lazdijų rajonui skirta 28,2 tūkst. eurų, Ignalinos – 13,3 tūkst. eurų.  „Šios lėšos yra susijusios su migrantų maitinimu, patalpų pritaikymu bei higieninėms paslaugoms, kurias gauna šie žmonės“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Neteisėtai sieną kertančių migrantų išlaikymas reikalauja vis daugiau pinigų. Jau šią savaitę Medininkuose turėtų būti įkurtas gyvenamųjų konteinerių miestelis, kuriame bus apgyvendinti nekviesti atvykėliai. Vieno namelio nuoma bus didesnė už neblogo buto nuomą Vilniuje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) su transporto bendrove „Arijus“ sudarė modulinių kilnojamų statinių miestelio nuomos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad atremiant hibridinę ataką iš Baltarusijos, būtina statyti fizinį barjerą – sieną. Ministrė tikisi, kad projektą finansuos ir Europos Sąjunga. Kad fizinis barjeras yra būtinas sutiko ir Lietuvoje viešinti eurokomisarė, visgi europinio finansavimo sienos statybai pažadėti negalėjo. Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite lankėsi pasienyje su Baltarusija.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Europos institucijų pagalba sprendžiant nelegalių migrantų antplūdį Lietuvoje. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad tai nėra vien tik Lietuvos, o visos Europos Sąjungos problema. I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, nepriklausomai nuo to, ar jį finansiškai rems Europos Sąjunga. Premjerė pirmadienį susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson.

Prezidentas Gitanas Nausėda vieši Dieveniškėse, kur susitiko su vietos gyventojais. Prezidentas tikino, kad siekia įsiklausyti į vietos bendruomenės rūpesčius, nes nelegalių migrantų antplūdis – visos Lietuvos problema. „Rytoj su partijų lyderiais kalbėsime apie vieningą poziciją ir sprendimus migracijos krizei spręsti. Tai nėra vienos Vyriausybės, kelių savivaldybių, ar kelių vietos bendruomenių problema. Tai visos Lietuvos problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tik kartu.

Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius sako nematantis alternatyvių vietų apgyvendinti migrantams, kad jos būtų nutolusios toliau nuo vietos gyventojų ir nekeltų įtampos. „Ne, aš tokių teritorijų nematau ir tikrai tokių teritorijų nėra (...) Dabar mes parodėme viską, ką mes turime, kokie pastatai, kokiame stovyje, tokių pastatų mes neturime“, – žurnalistams trečiadienį sakė rajono vadovas.

Per parą, t. y. visą antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 171 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Tai didžiausias šiemet per parą sulaikytų tokių asmenų skaičius. Bendras šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai patekusių asmenų skaičius antradienį viršijo 3 tūkst. Iki tol daugiausiai migrantų buvo įkliuvę Druskininkų savivaldybės ribose, bet po antradienio sulaikymų tokia vieta tapo Šalčininkų rajonas.

Po pirmadienį neteisėtų migrantų sukelto incidento jų apgyvendinimo vietoje Alytaus rajone pasieniečiai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Verebiejų kaime esančioje mokykloje apgyvendinti iš Baltarusijos neteisėtai patekę migrantai pirmadienį protestavo reikšdami nepasitenkinimą savo padėtimi, rašoma VSAT pranešime.  VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 283 str.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį paskelbė, kad Rūdninkų poligone bus kuriamas dar vienas palapinių miestelis, kuriame bus apgyvendinti į Lietuvą iš Baltarusijos plūstantys nelegalūs migrantai.

Didžiausią dalį tarp neteisėtų migrantų Lietuvoje sudaro jaunesni nei 35-erių irakiečiai vyrai, tarp sulaikytųjų – ir apie tūkstančio vaikų, rodo BNS pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Pilnamečiai, tačiau jaunesni nei 35-erių metų irakiečiai sudaro kiek daugiau nei penktadalį visų migrantų. Remiantis liepos 20 dienos duomenimis, jų Lietuvoje buvo 468, kai tuo metu bendras migrantų skaičius siekė kiek daugiau nei 2,2 tūkstančio.

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl migrantų teisių. Prezidentūros teigimu, nors įstatymas ir skylėtas, daug geriau toks įstatymas nei jokio. „Prezidento nuomone, šis įstatymas yra skylėtas žmogaus teisių požiūriu, bet kur kas būtų pavojingiau, jeigu turėtume skylėtą politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Toks įstatymas yra geriau, negu neturėti jokio reglamentavimo šios migracijos krizės akivaizdoje.

Per parą, t. y. visą antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 70 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį buvo 1 567. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 228 neteisėti migrantai. Tarp visų 70 sekmadienį sulaikytų užsieniečių 62 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.

Į Lietuvą kasdien atvykstant neteisėtiems migrantams, Vidaus reikalų ministerija ruošia planus, kur dar galėtų būti apgyvendinti prieglobsčio prašytojai. Ministerijos planuose – vietos Dieveniškėse, Medininkuose ir Švenčionių rajone. Kai pasieniečiai sulaiko neteisėtai sieną kirtusius asmenis, jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardose.

Vidaus reikalų ministerija su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ susitarė dėl didesnių pajėgumų Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad, padedant „Frontex“, Lietuva yra pasiruošusi atremti nelegalių migrantų antplūdį.

Nelegalių migrantų krizę bene labiausiai išgyvena pasienio savivaldybės, ištiesusios pagalbos ranką ir sutikusios pasirūpinti pabėgėlių apgyvendinimu. Pasak Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės, dalis migrantų yra itin išrankūs maistui, nemandagūs, o gamtinius reikalus atlieka į termo indus. Apie pabėgėlių gyvenimo sąlygas merė papasakojo naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis". Mere, ar jiems (nelegaliems migrantams – red. past.

Nelegalių migrantų krizė Lietuvoje trunka jau daugiau nei mėnesį, o apgyvendinti pabėgėlius sutikusios savivaldybės pasigenda centrinės valdžios pagalbos ir veiksmų. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako sulaukianti nuolatinių gyventojų pranešimų ir nuogąstavimų dėl jų teritorijose sutinkamų nelegalų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis" kalbėjo Lazdijų rajono merė A. Miškinienė ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Į Lietuvą plūstant vis daugiau ir daugiau migrantų, Varėnos pirminės sveikatos piežiūros centras praneša, kad buvo paskiepyti 142 nelegalūs migrantai.  „Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl į Lietuva plūstančių nelegalių migrantų reikalinga visų institucijų pagalba norint užtikrinti aplinkinių saugumą, todėl šią savaitę VšĮ Varėnos PSPC darbuotojai Vydenių kaime vykdė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių migrantų testavimą dėl COVID-19 ligos.

Šiandien apie 12 val. 40 min. Lazdijų r. Ivoškų-Kalvių kaimų sankryžoje policijos pareigūnai pastebėjo ir sulaikė šešis ieškomus iš apgyvendinimo vietos Kapčiamiestyje pabėgusius nelegalius migrantus. Pabėgusių vyrų nuo vakar, t. y. liepos 13 d., ieškojo gausios policijos ir VSAT pajėgos. Šiandieną paieškose dalyvavo policijos pareigūnai iš Lazdijų ir Alytaus, taip pat pasieniečių kinologas su šunimi.

Antradienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas priėmė rezoliuciją, kuria neteisėta migracija pripažinta hibridine agresija. Rezoliuciją pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiūlė keturias priemones, kuriomis vadovaujantis būtų sprendžiamas į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų klausimas. Pokalbis su L. Kasčiūnu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien Seime virė diskusijos dėl rezoliucijos dėl hibridinės agresijos atrėmimo.

Vis garsiau kalbama apie fizinį barjerą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kuris turėtų padėti suvaldyti nelegalių migrantų srautus. Barjeras turėtų padėti, nes pirmiausia pabėgėlius reikėtų išgirsti per sieną, tačiau ją supanti koncertina – spygliuota viela – gali sukelti ir nemažai problemų. Susižalojusius asmenis tektų gydyti, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė. Kartu su ja laidos metu diskutavo ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Nelegaliems migrantams toliau plūstant į Lietuvą, Seimas priėmė sprendimus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais iki 10 dienų sutrumpintos migracijos procedūros, tačiau po šešių mėnesių migrantų judėjimas nebus ribojamas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad tarnybos indikuoja, kad migrantų srautai gali dar labiau išaugti. Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės.