Naujienų portalo tv3.lt laidoje A. Navys sakė, kad tokia informacija pasiekia būtent Lietuvos sprendimų priėmėjus, kurie ir tvarkosi su šia krize.
Koks galėtų būti atgrasymas, jei mes kalbame apie atgrasymą, kad toliau nevyktų provokacijos, sienos nedideli pažeidimai?
Tai gali būti NATO viršūnių pareiškimas – viešas, kuris būtų labai aiškus signalas tiek Rusijai ir Baltarusijai, tiek pastiprinantis ir nuraminantis žmones, kurie gyvena Lietuvoje ir ne tik – Lenkijoje, Estijoje ir Latvijoje.
Tai galėtų būti pareiškimas ir tų pačių mūsų sąjungininkų – latvių, estų, lenkų kartu su Lietuva. Beje, ką teko matyti, kad mūsų prezidentas susitiko su mūsų kaimynų atstovais, tai bent jau šie dalykai, kurie yra viešai matomi ir komunikuojami, jie galėtų būti padaryti.
Kitas dalykas, kalbant apie techninę virtuvę, man atrodo, kad dėl migrantų krizės ir su tuo susijusių įvykių trūksta koordinuotumo – galbūt labiau suplanuotų, numanomų priešo provokacinių veiksmų, galimybių analizės, kurios neabejoju yra daromos. Bet bendraujant su vietoje esančiais buvusiais kolegomis, susidaro toks vaizdas, kad ne visai tiksli informacija pasiekia sprendimų priėmėjus.
Tas didelis krūvis, kuris tenka patiems politikams, yra kiek ir per didelis, todėl krizei suvaldyti reikėtų turėti ir krizių valdymo centrą.
Ar jūs norite pasakyti, kad Lietuvos sprendimų priėmėjus gali pasiekti šiek tiek pagražinta informacija?
Aš nesakau, kad ji pagražinta, ji gali būti lygiai taip pat ir nepagražinta ar pabloginta. Aš tik sakau, kad kai kuriais mano žinomais faktais, kuriais aš remiuosi, gali nepakliūti tiksli arba tinkama informacija, kurią turėtų turėti sprendimų priėmėjai.
Jei jūs turite tokios informacijos, gal tai liudija, kad Lietuva iš tiesų nėra susikoordinavusi tarp įstaigų, tarpusavyje?
Į ką aš jau ne pirmą kartą atkreipiu dėmesį, tai, jog vis dėlto tokio bendro koordinacinio centro, krizių valdymo centro su kompetencijomis vienoje vietoje, su centro vadovui suteiktais įgaliojimais ir centro, kuris galėtų nuimti didelę naštą nuo politikų, kurie dabar daro per daug techniško smulkaus darbo, nėra.
Tai palengvintų tiek politikams priimti sprendimus, tiek turėti labai koordinuotą, labiau suplanuotą atsaką į tai, kas dabar vyksta.
O ar galėsime saugiai jaustis per „Zapad“ pratybas, žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
