Nekilnojamasis turtas

Vyriausybei pritarus beveik 170 mln. eurų preliminarios vertės valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius sako, kad institucijų perkėlimas į atnaujintą kvartalą  valstybinio turto išlaikymui preliminariai sutaupys apie 3 mln. eurų per metus.  „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šiandieninėmis kainomis (ministerijų ir įstaigų perkėlimas – BNS) mums turto išlaikymui leis sutaupyti apie 3 milijonus eurų per metus.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Tačiau nuo kitų metų dar keičiasi ir NT įsigijimo tvarka – Lietuvoje nebebus galima įsigyti būsto su visiems įprasta daline apdaila.

Viso Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) vertė pernai išaugo 23 proc. ir dabar siekia apie 166 mlrd. eurų, iš jų apie 130 mlrd. eurų yra įregistruotų ir įvertintų statinių (be žemės) vertė siekia – 26 proc. didesnė  nei prieš metus, skelbia Registrų centras. Didžiausias augimas buvo butų rinkoje – vidutiniškai 30 proc., gyvenamųjų namų vidutinė vertė per metus pakilo apie 25 proc., komercinių – 15–20 procentų.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas Klaipėdos mieste ir rajone bei Palangoje turi spragų ir sudaro galimybes jo dalyviams piktnaudžiauti, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi šios srities korupcijos rizikos analizę. Tokie rizikos veiksniai taip pat nustatyti ir ankščiau atliktose korupcijos rizikos analizėse Vilniaus miesto savivaldybės bei Panevėžio miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 19,3 procento. Labiau jis brango  Vengrijoje (21 proc.), ir Estijoje (24,2 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 13,7 procento.

Pernai Lietuvoje įregistruota 130,4 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 19 proc. mažiau nei 2021 metais (160,3 tūkst.), pranešė Registrų centras. Centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad pernai rinką neigiamai paveikė augančios palūkanų normos, pesimistiniai lūkesčiai dėl ekonomikos augimo ir kitos priežastys.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje paskutinį 2022 metų ketvirtį dar sumažėjo: kad būstas per ateinančius dvylika mėnesių brangs, teigė 49 proc. apklaustųjų, kai trečią ketvirtį tokią nuomonę turėjo 57 proc., o antrą – net 80 proc. respondentų. Kuklesnius lūkesčius veikiausiai lemia kalbos ir faktiniai duomenys apie nustojusias augti būsto kainas bei susiformavę ir viešojoje erdvėje pateikiami atsargūs rinkos ekspertų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto rinkos padėties šiais metais.

Lietuvos būsto rinkoje šiemet tikimasi grįžtančio pirkėjų pasitikėjimo, sako nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai. Jų teigimu, šiais metais mažės pardavėjų lūkesčiai, o pirkėjai lauks pavasario, stebės Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmus ir jo sprendimų poveikį šalies būsto rinkai bei ekonomikai.  Pasak analitikų, investuotojai toliau investuos į butus, skirtus nuomai, o nuomos kainos turėtų mažėti ir grįžti į 2022 metų pradžią.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinkoje 2023 metais daugės didelių ir konversijų projektų, didės dėmesys tvarumui, be to, gali keistis komercinio NT nuomos kainos, rinkoje dominuos pirkėjai, atsigaus butų pardavimai, teigia rinkos atstovai. BNS Plius paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių – statybos, NT vystymo, architektų, investicijų į NT bendrovių – atstovų nurodyti svarbiausias 2023 metų tendencijas Lietuvoje.

Apie prastą Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę girdėję ne vienas ir ne du. Ten atsikraustę studentai kambarius turi susiremontuoti patys, kad galėtų padoriai gyventi. Vis dėlto kai kur kambariai tarptautiniams studentams – atvirkščiai nei lietuviams – atnaujinti ir gražūs. Keletas universitetų atskleidė savo planus dėl įvairių renovacijų ar naujų bendrabučių statybų, kurių galima tikėtis per ateinančius porą metų. Tačiau dėl to ženkliai pakils kainos, kai kur – galbūt net iki 300 eurų.

Nuo sausio pradžios gyventojai Registrų centre (RC) galės savarankiškai, neišeidami iš namų gauti su savo nekilnojamuoju turtu (NT) susijusių paslaugų, ketvirtadienį pranešė RC. Jie galės elektroniniu būdu sudaryti nuomos ar panaudos sutartis, pateikti prašymus jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat pateikti prašymus įregistruoti juridinius faktus apie šeimos turtą bei bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Nors valstybė kelia kartelę daugiabučių renovacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemano, kad tai taps neįkandama prabanga gyventojams. Ministro teigimu, netrukus bus sukurta tvarka, kuri leis gyventojams patiems apsispręsti, ką daryti su nusidėvėjusiais, jau ne antrą ir ne trečią dešimtmetį skaičiuojančiais daugiabučiais. Vienas iš kelių... juos griauti.

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Prasidėjus karui į Lietuvą pradėjo plūsti ukrainiečiai, taip pat ir baltarusiai. Kai būstų ėmė trūkti, jų nuomos kainos vos per keletą mėnesių stipriai šoktelėjo į viršų. Šiuo metu būstų pasiūla stabilizavosi, tačiau kainos, tikėtina, išliks pakilusios. Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.

Rekonstrukcijos metu bent vienam pastato išorės matmeniui – ilgiui, pločiui arba aukščiui – padidėjus daugiau kaip 50 proc., pastatui bus taikomi naujo projektavimo ir statybos reikalavimai.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Statybos įstatymo pataisas: 69 parlamentarai balsavo už, 10 buvo prieš ir 37 susilaikė. Pataisa įsigalios nuo 2023 metų gegužės.

Viena didžiausių šalies statybos įmonių – Panevėžio statybos trestas (PST) per metus turi ištaisyti broką statant Vilniaus universiteto (VU) Jungtinį gyvybės mokslų centrą Saulėtekyje bei padengti per 23 tūkst. eurų  universiteto nuostolius, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas gruodžio 13 dieną iš dalies patenkino mokslo įstaigos ieškinį ir pripažino, kad 2013-2015 metais statydamas naujus VU mokslo korpusus PST dalį darbų atliko netinkamai.

Kauno savivaldybė rengiasi skirti 293,5 tūkst. eurų papildomų lėšų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai, žinomai kaip Soboras, rekonstruoti. Kaip nurodoma savivaldybės sprendimo projekte, šios lėšos bus skiriamos viešajai įstaigai „Soboro projektai“, vykdančiai maldos namų atnaujinimo darbus. Bendra rangos darbų vertė siekia 2,3 mln. eurų, iš kurių 1 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Likusią lėšų dalį yra įsipareigojusi skirti savivaldybė.

Rinkdamiesi butą nuomai žmonės dažnai atsižvelgia į skelbime nurodytus privalumus – tokius, kaip garantuota vieta automobiliui, įvestas internetas, ramūs kaimynai ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pateikta informacija būna melaginga, o nutraukti sutartį jau būna per vėlu. Vilnietė pasidalino savo patirtimi su viena buto savininke, kuri, pasak pašnekovės, apgavo ir ankstesnius nuomininkus.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Šiemet sausį-spalį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 3,7 mlrd. eurų – 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį atlikta statybos darbų už 467,6 mln. eurų to meto kainomis –  5,1 proc. daugiau nei rugsėjį. Pastatų statybos darbų atlikta 0,8 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 11,6 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – statybos darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Nacionalinės koncertų salės projektui išduotas statybų leidimas, antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Komplekso statybai planuojama skelbti tarptautinį rangos darbų konkursą, patys darbai turėtų prasidėti 2024 metais.  „Turime puikų Nacionalinės koncertų salės projektą ir šiandien jau turime jam statybos leidimą. O galutinai susiderinę su Vyriausybe finansavimo ir valdymo aspektus, skelbsime tarptautinį rangos konkursą“, – pranešime sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje kiekvienais metais augo palaipsniui, tačiau šiais – rekordiškai šoktelėjo į viršų vos per keletą mėnesių. Ir jeigu prieš trejus metus sostinėje vidutinė 1 kv. m. kaina buvo 9,9 euro, per 2022 m. piką ji siekė net 15,8 euro. Šiemet kainos didžiuosiuose miestuose jau padidėjo nuo 11 iki 28 proc. O kai kurie būstai pabrango pusantro šimto eurų. Šiuo metu kainos šiek tiek krenta, tačiau iki praėjusių metų lygio dar toli.

Ne vienam ir ne dviem, o tikriausiai šimtams jaunų tėvų Lietuvoje teko susidurti su būsto nuomos problema, nes didžioji dalis nuomotojų savo turtą užleidžia su sąlyga, kad jame nebus vaikų.

Imant būsto paskolą galima rinktis kintamas arba fiksuotas palūkanas, tačiau pastarąsias renkasi vos 4 proc. Lietuvos gyventojų. Vadinasi, didžiajai daugumai lietuvių palūkanų dydis yra nepastovus ir sudaro tik dar daugiau neplanuotų išlaidų. Bankai Lietuvoje tikina, kad tam įtakos jokios nedaro – klientams visada yra pasiūlomi ir apytiksliai apskaičiuojami abu variantai. Taigi žmonės patys pasirenka tas palūkanas, kurių dydis pastoviai kinta.

Subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti skiriamos ne tik regionuose, bet ir sostinėje. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai paaiškino, kas ir kada gali pasinaudoti parama būstui įsigyti Vilniuje. Tarp galinčių gauti šią subsidiją – ne vien jaunos šeimos, bet ir vieniši vilniečiai, rašoma pranešime spaudai. Kas turi teisę į subsidiją būstui įsigyti? Pasak „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Nuo gruodžio 12 d. pusę metų truksiančiai rekonstrukcijai uždaroma požeminė pėsčiųjų perėja viename iš judriausių sostinėje Konstitucijos prospekte (ties stotelėmis „Europos aikštė“). Po remonto ji taps saugesnė ir patogesnė. Požeminė pėsčiųjų perėja bus iš esmės modernizuojama: keičiamos susidėvėjusios statinio konstrukcijos, įrengiamas viešasis tualetas, naujas liftas ir nauja ventiliacijos sistema, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Per lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota apie 9,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – tai yra kukliausias mėnesio rezultatas šiemet, rašoma pranešime spaudai. Paskutinį kartą mažesnis įregistruotų NT sandorių skaičius buvo fiksuotas per pandemiją 2020 metų gegužę, pastebi įregistruotų NT sandorių dinamiką stebintys Registrų centro analitikai. Per visus šiuo metu Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 120 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc.

Būsto nuomai brangstant, o nekilnojamo turto kainoms kylant sutaupyti pradiniam įnašui ir įsigyti nuosavą būstą tampa vis sudėtingiau. O dažniausiai su nuomos iššūkiais susiduria jauni žmonės ar studentai – atsikraustę į kitą miestą dėl mokslų turi susirasti finansiškai įkandamus namus ir dar išsilaikyti. Taigi kyla klausimas, ar tokioje situacijoje turėti nuosavą būstą – realu? „Visibankai.

Ekspertai sako, kad siūlomas naujas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis skirtas ne papildyti savivaldybių biudžetus, o gyventojus prie jo pripratinti palaipsniui didinant NT apmokestinimą. Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.

Trečiadienį vakare po darbo valandų Finansų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad teikiam patikslintus įstatymo pakeitimus dėl gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo Lietuvoje. Juo siūloma apmokestinti visus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą (nustatant neapmokestinamą dydį), kaip yra dabartiniame įstatyme.

Ginčai tarp nuomininkų ir nuomotojų kyla nuolatos. Pavyzdžiui, būna taip, kad laikinai butą besinuomojančiam žmogui šeimininkai liepia mokėti už stogo, vandentiekio remontą ir apskritai už ilgametį namo atnaujinimą. O nesutikus ima šantažuoti, kad kils nuomos kaina. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam – stengėsi tartis su šeimininkais.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ vystys VMG grupės statybos konstrukcijų gamyklos projektą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „Hanner“ investicijos į projektą neskelbiamos.  Anot pranešimo, „Hanner“ grupės įmonė „Trust Capital“ tapo VMG grupės bendrovės „VMG Lignum construction“ dalininke.

Po kelių dešimtmečių pertraukos „Rotonda“ vėl kviečia vilniečius ir miesto svečius apsilankyti. Prie daugeliui nostalgiją keliančio pastato Sereikiškių parke atgimimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, siekdama atgaivinti sostinės širdyje ilgą laiką apleistą kavinę, investavo apie 230 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus atlikti būtini archeologiniai tyrimai ir atvestos vandens, nuotekų ir dujų komunikacijos. Dar 400 tūkst.

Vienos didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos grupių „MG grupė“ savininkas Darius Mockus teigia, kad karas Ukrainoje pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinkos vystymąsi – stringa brangaus NT pardavimai. „Mes dabar susiduriame su išlaukimu ir dėl to yra pastrigę ypatingai brangesnieji pardavimai, nes žmonės lūkuriuoja, čia natūralu“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė D. Mockus.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Lietuvoje būsto kainos per dvejus išaugo daugiausia visoje Europoje – beveik 40 proc. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja – gyventojams net ir gaunant didesnes pajamas įsigyti būstą vis sunkiau. Apie tai buvo kalbama ketvirtadienį vykstančioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Modernizuodami daugiabučius namus ne tik padidiname jų energinį efektyvumą, taip sumažindami išlaidas šildymui, bet ir kuriame sąlygas sveikesnei, patogesnei gyvenamajai aplinkai, bei pageriname estetinę pastato išvaizdą. Jau ne paslaptis, kad butas modernizuotame name yra patrauklesnis ir kainuoja daugiau, nei nemodernizuotame pastate. Vėdinamos sienos Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ekonominės ir geopolitinės priežastys lemia, kad nekilnojamojo turto (NT) sandorių Lietuvoje šiemet yra mažiau nei pernai, tačiau, šių metų rezultatai yra labai artimi tiems, kurie buvo fiksuoti dar iki pandemijos – 2019 metais, skelbia Registrų centras. Šiais metais Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 110 tūkst. NT sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-spalį. Vien tik spalį įregistruota 11,2 tūkst. sandorių – 20 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 3 proc.

Prokurorai aiškinsis privačių sodybų atstatymo teisėtumą Asvejos regioniniame parke, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. „Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė šiandien (antradienį – BNS) pradėjo tyrimą, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas“, – teigiama pranešime. Prokuratūra tyrimą pradėjo naujienų portalui delfi.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlo nuo 2023 metų sausio liberalizuoti statybas potvynių vietovėse – siekiama išimties, šiose teritorijose leidžiančios statybas, jei jos būtų tinkamai apsaugotos nuo potvynių. Parlamentarai sako, kad tokie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai leistų įsisavinti teritorijas, kurios jau yra tinkamai apsaugotos nuo potvynių.

Komercinių patalpų nuomos verslas dėl išaugusių energijos kaštų šiuo metu išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Prekybos centrų atstovai sako, kad tenka ieškoti įvairių būdų, kurie padėtų sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, tokiu būdu palengvinant nuomininkams tenkančią finansinę naštą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje daugėjant atvejų, kai kylant kainoms pardavėjai vienašališkai nutraukia preliminariąsias sutartis ir turtą parduoda brangiau, teisininkai sako, kad teisinio reguliavimo dėl tokių sutarčių keisti nereikia, tačiau žmonės turėtų labiau domėtis sutarties turiniu.  „Nematome kol kas kažkokio didelio poreikio keisti teisinį reguliavimą.

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ paskelbė konkursą  Mykolo Biržiškos gimnazijos aikštynui sutvarkyti, šalia mokyklos iškils pirmasis mieste šildomas futbolo stadionas. Dėl šios ypatybės nauja pilnų matmenų futbolo aikštė galės būti naudojama visais metų laikais, antradienį informavo Vilniaus savivaldybė.

Augant kainoms šalyje, gyventojai sugalvoja daug būdų, kaip sutaupyti. Ekspertai pastebi, kad dėl pakilusių elektros kainų žmonės vis dažniau prisimena židinius, krosnis. Vis dėlto ilgą laiką nenaudoti ir tinkamai neprižiūrimi tokio tipo įrenginiai dažniausiai atneša tik dar daugiau nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gaisrai paprastai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.