negyvoji jūra

Izraelio, Jordanijos ir palestiniečių atstovai pirmadienį pasirašys „istorinę“ sutartį atgaivinti senkančią Negyvąją jūrą vandeniu, kuris bus pumpuojamas iš Raudonosios jūros. Energetikos ir regioninės plėtros ministras Silvanas Shalomas armijos radijui sakė, kad pagal susitarimą, kuris bus pasirašytas Pasaulio banko būstinėje Vašingtone, vanduo bus imamas iš Akabos įlankos Raudonosios jūros šiauriniame gale.

Druskų persotinta Negyvoji jūra – viena keistesnių pasaulio vietų. Ši jūra skalauja Vakarų Kranto, Jordanijos ir Izraelio krantus. Tai net nėra jūra, o didelis ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu vandenynu. Negyvosios jūros paviršius ir krantai yra 423 metrai žemiau jūros lygio. Ši vietovė yra pats žemiausias Žemės sausumos paviršiaus taškas. Negyvosios Jūros gylis – 377 metrai. Tai giliausias druskų persotintas ežeras pasaulyje. Šis ežeras yra sūresnis už jūros vandenį.

Negyvoji jūra – viena tų įstabių vietų žemėje – apipinta legendomis, įdomi apžiūrėti, dar įdomesnė išbandyti – įbristi ir panerti. Garantuoju, kad jums tai tiesiog nepavyks. Kai Izraelyje artėjome prie Negyvosios jūros, šį pavadinimą visiškai atspindėjo aplinka – negyva, kiek tik akys užmato plyti saulės išdeginta žemė, kurčios uolos, statoki kalnai. Kelias sukosi vis žemyn ir žemyn.

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi. Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato...

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi.Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato sv...

Mokslininkai paėmė Negyvosios jūros dugne esančių nuosėdų mėginius ir išsiaiškino, kad maždaug prieš 120 tūkst. metų jūra buvo išdžiūvusi. Apie tai praneša BBC. Pasak mokslininkų, šis atradimas kelia nerimą, nes rodo, kad Žemės klimato atšilimo etapais Artimuosiuose Rytuose labai išsenka vandens atsargos. Prieš tiek tūkstančių metų, jei žmonės ir gyveno prie Negyvosios jūros, tai jų buvo labai mažai.

Ne kartą esame girdėję niūrias prognozes: jei pasaulinis atšilimas ir toliau tęsis, Didysis barjerinis rifas išnyks iki 2030 metų; Alpių, Kilimandžaro ir JAV Ledyno nacionalinio parko ledynai ištirps per mažiau nei 40 metų; ištirpus Šiaurės ašigalio ledynams išnyks poliarinės meškos, rašo portalas CNN. Toks susirūpinimas skatina gausius turistų būrius kol dar gali aplankyti labiausiai pažeidžiamas gamtos vietas.

Vandens lygis Negyvojoje jūroje vien per rugsėjį sumažėjo 16 centimetrų, rašo „travel.ru“. Pernai per tą patį mėnesį vandens lygis krito 6 centimetrais. Dėl vis greitėjančio jūros sekimo, visais varpais skambina gamtos apsaugininkai – manoma, jog per ateinančius dešimtmečius jos paprasčiausiai neliks. Gresiančios ekologinės katastrofos „kaltininkės“ – dambos, kuriomis užtvenkta žemesnioji Jordano upės dalis, tad dabar į jūrą įteka tik nedideli upeliai bei Jeruzalės nuotėkos.

Kiekvienais metais šimtai tūkstančių turistų suplūsta prie Negyvosios jūros, kad įsiamžintų plūduriuodami jos paviršiuje.Tačiau druskingas ežero vanduo senka taip sparčiai, kad iki 2050 metų jo gali visiškai nelikti. Tad mokslininkai suka galvas ir stengiasi sugalvoti, kaip ežerą papildyti, rašo telegraph.co.uk Vienas galimų problemos sprendimų – Pasaulio banko remiamas projektas, kuriuo siūloma vandenį vamzdžiais pumpuoti iš Raudonosios jūros.