Kiekvienais metais šimtai tūkstančių turistų suplūsta prie Negyvosios jūros, kad įsiamžintų plūduriuodami jos paviršiuje.Tačiau druskingas ežero vanduo senka taip sparčiai, kad iki 2050 metų jo gali visiškai nelikti. Tad mokslininkai suka galvas ir stengiasi sugalvoti, kaip ežerą papildyti, rašo telegraph.co.uk
Vienas galimų problemos sprendimų – Pasaulio banko remiamas projektas, kuriuo siūloma vandenį vamzdžiais pumpuoti iš Raudonosios jūros. Tačiau kadangi Raudonosios jūros vanduo žymiai mažiau druskingas, jis plūduriuotų virš Negyvosios jūros paviršiaus ir sumažintų paviršiaus plūdrumą, kuris taip traukia turistus.
Izraelio mokslininkai baiminasi, kad galvosūkis, kaip papildyti ežero vandens atsargas nenuskandinant turistų, gali kelti pavojų 15 mlrd. JAV dolerių vertės projektui.
„1992 metais kilo didžiulis potvynis, kuris atskleidė, kokios problemos gali kilti, jei į Negyvąją jūrą pateks dideli kiekiai mažiau druskingo vandens. Tuomet viršutiniai 5 metrai ežero paviršiaus vandens buvo atskiesti 30 proc. Nemanau, kad būtų priimtina tai daryti“, – teigė Izraelio geologinės tarnybos mokslininkas Michaelas Beythas.
67 kilometrų ilgio ir 17 kilometrų pločio Negyvojoje jūroje nuo 1970 metų vandens lygis nukrito nuo beveik 23 iki 417 metrų žemiau jūros lygio. Vanduo pradėjo sekti tuomet, kai Jordanija ir Izraelis nukreipė ežerą papildančią Jordano upę. Anot mokslininkų, dabar vandens lygis krenta maždaug po metrą kasmet.
Negyvosios jūros gydomąsias savybes savo raštuose išliaupsino Aristotelis. Teigiama, kad jomis žavėjosi karalius Saliamonas ir Kleopatra. Paveldosaugininkai sukritikavo Raudonosios jūros vamzdyno projektą, kuris, anot jų, yra rizikingas žaidimas su vieno iš planetos gamtos stebuklų ateitimi.
Dar viena kliūtis – dviejų rūšių vandens reakcija. Eksperimentiniai baseinai, kuriuose skirtingomis proporcijomis buvo supiltas abiejų jūrų vanduo, apaugo dumbliais. „Įmaišant Raudonosios jūros vandenį, kartu patenka sulfidai, kurių natūraliai Negyvosios jūros vandenyje nėra. Šie sulfidai sukelia dumblių augimą ir pakeičia vandens spalvą“, – teigė Itai Gavriellis iš Izraelio geologijos tarnybos.
Pradiniame rengiamo plano projekte numatyta, kad pastačius vamzdynų tinklą, kasmet į Negyvąją jūrą būtų perpumpuojami 2 mlrd. kubinių metrų vandens.Tačiau jau daugiau kaip du dešimtmečius prie šio projekto dirbantis M. Beythas pasisako už laipsniškesnius veiksmus ir siūlo nutiesti mažiau vamzdynų, į ežerą pumpuoti 370 kubinių metrų vandens ir taip sumažinti potencialią žalą.
Tačiau tai tik sulėtintų vandens lygio kritimą.
„Norint stabilizuoti vandens lygį, reikia žymiai didesnių kiekių. Tačiau jei 50 ar 100 metų nebus nieko daroma, Negyvojoje jūroje koncentracija bus tokia didelė, kad ji daugiau nebegaruos“, – teigė mokslininkas.
Pasaulio bankas dėl šio projekto žada apsispręsti kitąmet.