neformalus ugdymas

Neformaliajam ugdymui savivaldybėms, kaip ir pernai, skiriama 12 mln. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija pabrėžia, kad krepšelio dydis, kaip ir 2019-aisiais, galės svyruoti nuo 10 iki 20 eurų, o konkrečią sumą nusistato savivaldybė.  Pasak ŠMSM, šiemet savivaldybės pasirašė papildomus susitarimus su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru dėl veiklų pratęsimo iš sutaupytų 1,3 mln. eurų.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, skirtų daugiau pinigų atžalų laisvalaikiui, jei turėtų tokią galimybę. Tokią statistiką rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei šeimų, kuriose auga mokyklinio amžiaus vaikai, šią vasarą išleisti vaikus į stovyklas gali būti sudėtinga.

 Neformalaus ugdymo krepšeliams finansuoti šiemet skirta 11 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Pernai neformaliojo vaikų švietimo krepšelis finansuotas biudžeto lėšomis, tam buvo skirta 8,2 mln. eurų. Šiemet biudžetinių lėšų tam neskirta, BNS nurodė Švietimo ir mokslo ministerija. Pasak ministerijos pranešmo, skyrus didesnę sumą, daugiau vaikų bus galima priimti į įvairius būrelius. Neformaliojo švietimo krepšeliu iki šiol naudojosi 25 proc. mokinių.

Vilniuje Vaikų ir jaunimo centro (LVJC) baseine moksleiviai tobulina plaukimo įgūdžius. Ir džiaugiasi, kad galės visus mokslo metus čia turkštis, mat apie 1000 kitų vaikų liko už borto, nes jie į šį vieną vos iš dviejų sostinėje veikiančių valdiškų baseinų tiesiog netelpa. Tėvai skundžiasi, kad dabartinio visuotinio brangimo laiku neatsilieka ir būreliai.   Valdininkai paguodos tėvams nesuteikia. Pasirodo, netgi 15 € kompensacijos už bent vieną vaikų lankomą būrelį įstrigusios.

 Trūkstamų lėšų neformaliajam moksleivių ugdymui bus skirta iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vidinių resursų. Dėl to sutarta trečiadienį per premjero Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės bei finansų ministro Viliaus Šapokos susitikimą, BNS patvirtino Vyriausybės vadovo patarėjas Tomas Beržinskas. „Premjeras pabrėžė, kad nuo rugsėjo 1-osios neformalusis moksleivių ugdymas ir toliau bus finansuojamas“, – sakė T.Beržinskas.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino  Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo vaikų švietimo plėtra“. Šio projekto lėšos skiriamos ir neformaliojo vaikui švietimo krepšeliui finansuoti. Vyriausybė jau anksčiau patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus, kuriuose numatyta, kad neformaliojo švietimo krepšelis nuo balandžio 1 d. bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Visos šalies savivaldybės dar šiemet galės gauti papildomų lėšų neformaliajam vaikų švietimui. Tokia galimybė sudaryta švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei patvirtinus neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo 2015 metais tvarkos aprašą. Iš valstybės biudžeto tam skiriama 3 mln. 240 tūkst. eurų. „Džiaugiamės, kad daugiau vaikų galės dalyvauti neformaliajame švietime.

 Vyriausybė posėdyje trečiadienį patvirtino neformaliojo švietimo krepšelio įvedimui nuo spalio reikalingus pakeitimus - pakoreguotas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką patvirtinantis Vyriausybės nutarimas. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė per posėdį sakė, kad įvedant neformalų ugdymo krepšelį tikimasi, jog daugiau vaikų lankys būrelius.

Šiaulių miesto savivaldybė išmąstė Šiauliuose surasti fiktyvų butą ir paskirti jį fiktyviam rajono gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimui. Šiame bute deklaravusiems tėvams nebereikėtų mokėti už vaikų ugdymą mieste. Miestas nenori kaimiečių Šiauliuose jau senokai verda aistros dėl užmiestyje gyvenančių, bet mieste besimokančių vaikų neformaliojo ugdymo. Girdi, kaimietukų ugdymas meno ir sporto mokyklose yra per sunki našta miesto biudžetui.

Lietuvoje neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimas vis dar yra tabu. Tai įrodė „Eurydice“ tyrimo apie aukštojo mokslo modernizavimą rezultatai, iš kurių matyti, jog Lietuvos aukštųjų mokyklų durys atviros yra tik tiems, kurie pateikia vidurinį ar profesinį išsilavinimą įrodantį dokumentą. „Eurydice“ tyrimo duomenimis Lietuva yra tarp šalių, dar nepripažįstančių alternatyviais keliais įgytų kompetencijų.

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD prie SADM),  įgyvendindamas projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“, pradėjo vykdyti jaunimo problematikos savivaldybėse tyrimus. Tai – viena iš  priemonių, padėsiančių išskirti problematiškiausias jaunimo sritis ir stiprinti valstybinį ir nevyriausybinį sektorių, dirbantį su jaunimu.

Sunkiai gyvenančių, šalpos reikalingų šeimų daugėja stulbinančiais tempais. Neformaliojo ugdymo įstaigos įvarytos į kampą – mokytis jose norintys, bet sumokėti už pamokas neišgalintys vaikai šiandien sudaro beveik pusę auklėtinių. Moksleivių kūrybos centro (MKC) sprendimas nuo mokesčių lengvatų atleisti tik kai kuriuos sunkiai besiverčiančių šeimų vaikus sukėlė nepasitenkinimo bangą. „Ubagų vaikams į svajonę durys užtrenktos“, – įsitikinusi šešiolikmetės MKC auklėtinės mama Jolanta.

Apie 10 tūkstančių mokinių, maždaug ketvirtadalis iš kaimo vietovių, ateinančius aštuonis mėnesius galės dalyvauti naujų neformaliojo ugdymo programų veikloje, kuri ugdo socialinius įgūdžius, visuomeniškumą, emocinį atsparumą, paaugliams padeda atskleisti savo tapatybę.