nedarbas

Pirmąjį šių metų mėnesį registruotas nedarbas išliko stabilus, bet išaugo profesinio mokymo ir remiamo įdarbinimo priemonių paklausa. Registruotas nedarbas siekė 10,2 proc. – tiek pat, kiek gruodį. Užimtumo tarnyboje registravosi 14,4 proc. (3,1 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, bet 2,5 proc. (16,2 tūkst.) daugiau ir įsidarbino, rašoma pranešime spaudai.  Sausį net 40,4 proc. (2,8 tūkst.) didėjo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių paklausa nei praėjusių metų gruodį.

Nedarbas Lietuvoje siekia šiek tiek daugiau negu 10 proc. Tačiau darbdaviai tikina, kad susiduria su darbuotojų trūkumu. Tai pastebi ir Užimtumo tarnyba, anot jos, darbo ieškantiems žmonėms įsidarbinti trukdo motyvacijos ir kvalifikacijos stoka. Darbdaviai įspėja, kad susidariusi situacija gali atnešti rimtų pasekmių ateityje. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė apklaustų darbdavių.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Užimtumo tarnyba turi keistis, kad būtų ne bedarbių registravimo ir išmokų mokėjimo, o jų įdarbinimo agentūra, pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigos auditą.  „Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir lapkritį buvo 6 procentai. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,5 proc. – atitinkamai 0,9  ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,3 proc. – 0,8 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,3 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5 proc.

Darbuotojai Lietuvoje yra kur kas optimistiškesni negu prieš metus dėl savo galimybių netekus dabartinio darbo greitai susirasti naują už ne mažesnį darbo užmokestį. Labiausiai pagerėjo 30–49 metų asmenų pasitikėjimas savo jėgomis ir pasitenkinimas darbo rinkos padėtimi. Tačiau neramina tai, kad ir toliau ketvirtadalis vyresnių negu 50 metų darbuotojų mano, kad, praradus darbą, atrasti panašų atlygį suteikiantį darbą nebepavyks.

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje antrąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,4 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Albina ir jos sūnus jau kurį laiką glaudžiasi sename, apleistame automobilyje miško pakrašty. Kodėl taip nutiko, moteris pasakojo TV3 laidoje „TV Pagalba“. Albina pasakojo, kad vaikus augino viena, o vieno iš jų neteko. Jie turėjo namus, tačiau juos pardavė ir neįsigijo naujų. „Ten buvo lūšna ir už ją mes nieko negavome. Išėjome į miestą nuomotis, tai truko beveik 9 metus, bet grįžo savininkas ir mums teko išeiti. Norėjome nuomotis toliau, bet vieno kambario buto mums nenuomoja.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sumažėjo iki 5,7 proc. nuo 5,8 proc. rugsėjį. Nedarbas EBPO mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, pažymima organizacijos pranešime. Palyginti su praėjusių metų vasariu – mėnesiu prieš prasidedant COVID-19 pandemijai – nedarbo lygis šioje valstybių grupėje šiemet spalį buvo 0,4 procentinio punkto didesnis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo 0,2 mln. iki 38,3 mln., bet buvo 2,8 mln.

Nuo gruodžio 1 d. darbuotojai patys moka už COVID-19 testus. Kai kurie nesutinka su šia tvarka, todėl išeina iš darbo ir registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot darbdavių, tokiems darbuotojams reikėtų nemokėti nedarbo išmokų ar registruoti bedarbiais, nes darbo jie ieškoti neketina. Tuo metu darbuotojų atstovė tvirtina, kad darbdaviai taip ketina atimti iš darbuotojų jų socialines garantijas, kurias žmonės patys užsidirbo.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai, rašoma pranešime spaudai.  Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Oficialus nedarbas lapkričio pradžioje siekė 10,9 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 4 punktais mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – net 67 tūkst. (26,1 proc.) mažiau nei prieš metus ir 5,4 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. 42 šalies savivaldybėse registruoto nedarbo rodikliai mažėjo, 3 – nepakito, 15 – augo.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Vis dažniau verslo atstovai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena opiausių problemų Lietuvoje tampa darbuotojų trūkumas. Net sparčiai didėjant atlyginimams, sunku surasti, kas galėtų užimti vieną ar kitą laisvą vietą. Pasigirsta nuomonių, kad valstybės parama pandemijos metu darbuotojams padarė meškos paslaugą. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota per 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Užimtumo tarnyba rugsėjį gavo penkis pranešimus apie planuojamus 187 darbuotojų atleidimus. Pernai tuo pačiu metu septynios įmonės apie atleidimus įspėjo 269 žmones.  Anot tarnybos, šiemet rugsėjį du pranešimai gauti apdirbamosios pramonės, po vieną – iš transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklą vykdančių įmonių.

Oficialus nedarbas spalio pradžioje Lietuvoje siekė 11,3 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Spalio 1 dieną šalyje buvo 195,2 tūkst. registruotų bedarbių, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, nuo šių metų vasario pradžios, kai registruotas nedarbas buvo pasiekęs piką (16,4 proc.) jis mažėja ir spalio 1 dieną buvo 5,1 proc. mažesnis. Per šį laiką labiausiai mažėjo jaunimo, ypač 16-24 metų amžiaus, ir moterų nedarbas. Rugsėjį į tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. naujų bedarbių – 3,7 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje. „Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti.

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada pertvarkyti bedarbių  rėmimo sistemą – darbo neturintiems žmonėms būtų kompensuojamas perkvalifikavimas, mokymai, mokamos subsidijos už naujų darbo vietų kūrimą, o ne dalijamos išmokos grynaisiais.    „Mes šiandien 100 proc. nedarbo draudimo išleidžiame pasyvioms priemonėms. Norime šį dalyką pakeisti – duoti meškerę, o ne žuvį“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija teigė viceministras Vytautas Šilinskas.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulio ekonomika ritosi žemyn nuo karo nematytais tempais. Valstybės su šia situacija kovojo liedamos į ekonomiką pinigus. Atlaisvėjus ribojimams, gyventojams ir verslui apsipratus su pandemijos sąlygomis, Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti, tačiau, anot ekonomisto, susiduriame su kitomis problemomis – darbuotojų trūkumu, NT kainų burbulu.

Nedarbas liepą Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,9 punkto, o per mėnesį – 0,3 punkto ir liepą buvo 7,5 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 6,9 proc. – atitinkamai 0,7 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 7,6 proc. – 1,2 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,2 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 6,5 proc.

Dauguma jaunų europiečių po pandemijos susiduria su nedarbu. Būtent jaunimui koronaviruso krizė dar ilgai nesibaigs. Po daugiau nei metus įprasta tvarka nevykusių studijų, sutrikusio socialinio gyvenimo ir atidėtų karjeros galimybių, naujoji europiečių karta į darbo rinką žengia jausdami pandemijos padarinius.

Jaunimo iki 24 metų registracija Užimtumo tarnyboje padidėjo 20,1 proc. – bedarbių gretas liepą papildė 4,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, trečiadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Kiek mažiau nei penktadalį (18,4 proc.) naujų darbo neturinčių jaunų žmonių sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Jaunimo 16-24 amžiaus grupėje dauguma – 40,3 proc. – tik su viduriniu išsilavinimu ir 21,5 proc. –  su viduriniu ir profesine kvalifikacija.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose, birželį siekęs 5,9 proc., liepą smuko iki 5,4 proc. ir buvo mažiausias nuo 2020 metų kovo, parodė Darbo departamento penktadienį paskelbti duomenys. Darbo vietų skaičius JAV ekonomikoje per mėnesį padidėjo 943 tūkst. – labiausiai per vienuolika mėnesių. Patikslintais duomenimis, birželį darbo vietų padaugėjo 938 tūkst., o ne 850 tūkst., kaip skelbta pirmiau. Ekspertai prognozavo, kad darbo vietų skaičius liepą padidės vidutiniškai 870 tūkst.

Nedarbas birželį Lietuvoje buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2,7 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir birželį buvo 6,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus ir tiek pat mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8 proc. – 0,7 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis – apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo. Šių metų birželio pradžioje bendras registruoto nedarbo lygis Lietuvoje siekė 13,8 proc.

Lietuvos darbo rinkoje toliau didėjantis darbuotojų deficitas skatina darbdavius ieškoti alternatyvų. Šią vasarą fiksuojama itin daug pasiūlymų besimokančiam jaunimui, praneša Užimtumo tarnyba.

Iki šių metų pabaigos apie 25 mln. eurų siūloma investuoti į niekada nedirbusių ir neregistruotų bedarbiais gyventojų, kurie dėl koronaviruso krizės gavo darbo paieškos išmokas, įtraukimą į darbo rinką. Šie žmonės būtų įtraukti į tą pačią grupę, kurioje yra ir piniginės socialinės paramos gavėjai, nėščios moterys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų asmenys, vyresni kaip 40 metų gyventojai, prekybos žmonėmis aukos, priklausomi nuo narkotinių, pabėgėliai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Antradienį Seimas galutinai priėmė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatoma palankesnė nedarbo išmokų mokėjimo tvarka. Už pataisas balsavo visi 127 posėdyje dalyvavę Seimo nariai. Įsigaliojus įstatymui, nedarbo išmokų mokėjimas antrą kartą būtų atnaujinamas ir bedarbiams, turintiems teisę jas gauti, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo jiems jau buvo atnaujintas vieną kartą iki įstatymo įsigaliojimo.  „Sodros“ duomenimis, per mėnesį apie 1,7 tūkst.

Metus ir keturis mėnesius darbo neturėjusi Kristina buvo jau vadinama ilgalaike bedarbe. Nedarbo laikotarpiu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet pasakoja nesulaukusi jokios normalios pagalbos, jokių mokymų, išskyrus pavėluotus darbo pasiūlymus, kuriuos ji jau anksčiau būdavo spėjusi susižvejoti internete ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.

Dalis per pastaruosius metus praradusių darbus žmonių, turėdami laisvo laiko ir galbūt daugiau sukauptų pinigų, nusprendė juos išleisti savo žinių bagažo pildymui. Tai patvirtina ir įvairių kursų ir mokymų rengėjai. Jų teigimu, per pandemiją labiausiai domimasi technologijų bei investavimo seminarais. Įvairių kursų ir mokymų organizatorių teigimu, per pandemiją aktualūs tapo ne tik žinių gilinimo, bet ir emocinio tobulėjimo kursai.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,5 proc., arba 0,4 procentinio punkto didesnis nei pernai sausį-kovą, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (sausį–kovą, palyginti su 2020-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais), nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,5 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 7,4 proc., moterų – 7,5 procento. Bedarbių skaičius pirmąjį ketvirtį buvo 108,8 tūkst.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius. „Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo.

Savarankiškai dirbantiesiems žmonėms siūloma leisti dažniau gauti valstybės finansinę paramą darbo vietai susikurti. Dabar tokia parama teikiama tik vieną kartą gyvenime.    Siūloma ją skirti, kai žmonės darbo vietą labai mažose įmonėse susikurtų ne pirmą kartą. Be to, subsidiją darbo vietai bet kokioje įmonėje susikurti daliai žmonių siūloma teikti kartą per trejus metus. Į tokių remiamų bedarbių sąrašą patektų ir darbingo amžiaus neįgalieji – turintieji iki 25 proc.