neandertaliečiai

Britų mokslininkai neandertaliečių DNR aptiko virusų, kurie gali būti mūsų laikais plintančių onkologinių ligų priežastimi, pėdsakų. Pasak tyrėjų, jau turima įrodymų, kad daugelio šiuolaikinių žmonių ligų, įskaitant AIDS, šaknys gali glūdėti žiloje senovėje. Seniai žinoma, kad kai kurie virusai gali ne tik daryti poveikį žmonių sveikatai, bet ir daryti pakeitimus jo genome.

Tarptautinė mokslininkų grupė, savo tyrimo rezultatus paskelbusi žurnale „Quaternary International“, nustatė, kad neandertaliečiai mito ir žuvimi. Tai buvo nustatyta atlikus archeologinius tyrimus šiaurinėje Kaukazo kalnų dalyje, esančioje Kudaro-3 oloje, sakoma pranešime. Tyrėjai viduriniojo paleolito archeologiniuose sluoksniuose aptiko stambios lašišos kaulų fragmentų. Tirdami šių kaulų dalyse rastus kolageno baltymus mokslininkai nagrinėjo anglies, azoto ir sieros izotopus.

Šią savaitę Londone vyks didelė konferencija, kurioje bus paskelbti penkerius metus trukusio tyrimo, kodėl Homo sapiens triumfavo žmonių išlikimo kovoje, rezultatai Ši mįslė yra viena didžiausių, gaubiančių mūsų rūšį. Planetoje, kurioje knibždėjo skirtingi žmonių tipai, tarp kurių buvo neandertaliečiai ir į hobitus panašūs Flores žmonės, dabar liko tik viena rūšis – Homo sapiens.

Ištyrę neandertaliečių kaukoles mokslininkai mano, kad jie išnyko, nes turėjo didesnes akis nei šiuolaikinis žmogus ir dėl to didesnė smegenų dalis buvo skirta vaizdinei informacijai apdoroti, bet mažesnė - aukšto lygio mąstymui, praneša BBC. Neandertaliečiai buvo artimai su šiuolaikiniu žmogumi susijusi pirmykščių žmonių rūšis, kuri atsirado Europoje prieš maždaug 250 tūkst. metų. Trumpą laikotarpį jie egzistavo kartu su šiuolaikiniais žmonėmis ir su jais bendravo, bet prieš maždaug 28 tūkst.

Naujo tyrimo rezultatai neigia ligšiolinę neandertaliečių išnykimo Europoje priežastį. Tai ne ledynmmečio kaltė, teigiama tarptautinės mokslininkų grupės tyrimo išvadose. Archeologinių radinių ir fosilijų tyrimas atskleidė, kad neandertaliečių populiacija Europoje pradėjo mažėti dar gerokai iki milžiniško ugnikalnio išsiveržimo maždaug prieš 40 tūkstančių metų, kuomet Europos teritoriją padengė vulkaninių pelenų sluoksnis ir ėmė keistis klimatas.

Olų piešiniai Malagoje, Ispanijoje, gali būti seniausi iki šiol aptikti ir pirmieji, kuriuos sukūrė neandertaliečiai. Keistai į DNR dvigubą spiralę panašūs piešiniai iš tiesų vaizduoja ruonius, kuriuos vietos gyventojai tuomet valgė, aiškina Jose Luisas Sanchidrianas iš Kordobos universiteto Ispanijoje. Jie neturi „jokių analogų paleolitiniame mene“, pridūrė jis.

Kas nutiktų, jei neandertaliečiai, išnykę prieš 28 tūkst. metų, būtų evoliucionavę toliau ir dabar gyventų šalia mūsų? Arba jei per visus šiuos žmonių evoliucijos tūkstantmečius kokia nors negimininga būtybė būtų įgavusi pažintinių ir technologinių gebėjimų, prilygstančių mūsiškiams? Dar vienas scenarijus: kas nutiktų, jei žmonės būtų pasidalinę į dvi atskiras rūšis – originaliuosius ir sėkmingą evoliucinę atšaką? Tai visai protingos istorijos apie pasaulį, koks jis galėjo būti, jei dvi pa...

Iš Afrikos į Europą pradėję keltis Homo sapiens rūšies atstovai prieš maždaug 40 000 metų čia gyvenusius neandertaliečius pavertė mažuma ir  paspartino jų išnykimą, mano britų mokslininkai.

Neandertaliečiai ir Homo sapiens atstovai Europoje ir Azijoje tuo pačiu metu greičiausiai beveik negyveno, leidžia teigti naujas tyrimas. Mokslininkai ilgai diskutavo, kiek ilgai neandertaliečiai sukiojosi aplink šiuolaikinius žmones, kai šie apsigyveno Europoje ir Azijoje prieš 40 tūkst. metų. Kai kurie sako, kad maždaug 10 tūkst. metų, kiti galvoja, jog neandertaliečiai išnyko beveik iškart po šiuolaikinių žmonių atsikraustymo.

Neandertaliečiai pešė sakalų ir grifų plunksnas ir jas nešiojo. Tai greičiausiai turėjo simbolinę prasmę, teigia mokslininkai.Šis naujas atradimas – dar vienas įrodymas, kad mūsų artimiausi žinomi išnykę giminaičiai sugebėjo kurti meną, rašo LiveScience.com. Mokslininkai ištyrė Grotta di Fumane – „Dūmų grotą“ – šiaurės Italijoje esančią vietovę, kurioje rasta daugybė neandertaliečių kaulų. Atkasę 44 tūkst. metų senumo sluoksnius, tyrėjai aptiko 660 kaulų, priklausiusių 22 paukščių rūšims.

Neandertaliečiai pešė sakalų ir grifų plunksnas ir jas nešiojo. Tai greičiausiai turėjo simbolinę prasmę, teigia mokslininkai. Šis naujas atradimas – dar vienas įrodymas, kad mūsų artimiausi žinomi išnykę giminaičiai sugebėjo kurti meną, rašo LiveScience.com. Mokslininkai ištyrė Grotta di Fumane – „Dūmų grotą“ – šiaurės Italijoje esančią vietovę, kurioje rasta daugybė neandertaliečių kaulų. Atkasę 44 tūkst. metų senumo sluoksnius, tyrėjai aptiko 660 kaulų, priklausiusių 22 paukščių rūšims.

2010 metais neabejotinai įvyko daugybė pokyčių, padaryta daug atradimų ir išradimų – tiek daug, kad net sunku išrinkti, kurie iš jų mums turės daugiausia reikšmės ateinantį dešimtmetį ar netgi dar tolesnėje ateityje. Tačiau kai kuriuos mūsų nuomone svarbesnius mokslo įvykius pabandysime trumpai paminėti šioje apžvalgoje. Kvantiniai reiškiniai plika akimi įžiūrimuose objektuose. Iki šių metų visi žmogaus pagaminti objektai judėdavo pagal klasikinės mechanikos dėsnius.

Neplauti „virtuvės“ įrankiai byloja, kad urviniai žmonės malė miltus ir ruošė daržoves maistui prieš 30 000 metų. Be to, nauji kasinėjimai leidžia manyti, kad ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens), o gal ir neandertaliečiai, maistui naudojo daug skirtingų augalų ir buvo patyrę virėjai. „Keptas maistas yra lengviau virškinamas, o kepto krakmolo skonis pagerėja, - teigia Anna Revedin, Italijos Priešistorės instituto specialistė ir tyrimo vadovė.