Ištyrę neandertaliečių kaukoles mokslininkai mano, kad jie išnyko, nes turėjo didesnes akis nei šiuolaikinis žmogus ir dėl to didesnė smegenų dalis buvo skirta vaizdinei informacijai apdoroti, bet mažesnė - aukšto lygio mąstymui, praneša BBC.
Neandertaliečiai buvo artimai su šiuolaikiniu žmogumi susijusi pirmykščių žmonių rūšis, kuri atsirado Europoje prieš maždaug 250 tūkst. metų. Trumpą laikotarpį jie egzistavo kartu su šiuolaikiniais žmonėmis ir su jais bendravo, bet prieš maždaug 28 tūkst. metų išnyko. Manoma, kad jie išnyko iš dalies dėl ledynmečio, prie kurio nesugebėjo prisitaikyti.
Mokslininkai mano, kad neandertaliečiai, kurie persikėlė iš Afrikos į Europą, turėjo prisitaikyti prie ilgesnių naktų bei ūkanoto oro, todėl jiems išsivystė didesnės akys bei didesnė vaizdinę informaciją apdorojanti nugarinė galvos smegenų dalis. Tuo tarpu šiuolaikinių žmonių rūšis ilgiau gyveno Afrikoje, kur naktys trumpesnės, o dienos šviesesnės, todėl prieš jiems išplintant po pasaulį labiau išsivystė priekinė smegenų dalis, atsakinga už aukštesnio lygio mąstymą, socialinius įgūdžius ir gebėjimą jungtis į didesnes grupes.
Eiluneda Piers (Eiluned Pearce) iš Oksfordo universiteto patikrino šią teoriją. Ji palygino 32 šiuolaikinių žmonių kaukoles ir 13 neandertaliečių kaukolių. E. Piers nustatė, kad neandertaliečių kaukolėse akiduobės yra vidutiniškai 6 mm didesnės, matuojant nuo apačios iki viršaus. Skirtumas gali atrodyti nedidelis, bet to pakanka, kad žymiai didesnė smegenų dalis būtų skirta vaizdinei informacijai apdoroti.
Ankstesni primatų tyrimai parodė, kad akių dydis yra proporcingas smegenų daliai, kuri apdoroja vaizdinę informaciją. Turėdami mažesnes akis ir mažesnę vaizdinei informacijai skirtą smegenų dalį, šiuolaikiniai žmonės turi didesnę kognityviniam mąstymui ir socialiniams ryšiams skirtą smegenų dalį. Šio pranašumo pakako, kad ši žmonių rūšis išliktų ir suklestėtų.
