nature news

Ukrainos ir JAV mokslininkai išanalizavo mineralinę ir cheminę Tunguskoje dar sovietų laikais rastų uolienos fragmentų analizę ir priėjo išvadą, kad tai yra ne kometos, o anglingųjų chondritų klasės meteorito nuolaužos, praneša „Nature News“. Tunguskos katastrofa įvyko daugiau kaip prieš 100 metų Evenkijos teritorijoje, Sibire. Į katastrofos vietą 1927 m. atkeliavusi ekspedicija rado išverstus taigos medžius teritorijoje, prilygstančioje dabartinei Maskvai.

Vokietijos biologai pranešė išmokę išskirti DNR pavyzdžius iš senovės Egipto mumijų ir įrodę, kad jų genomą įmanoma iššifruoti pasitelkus naujos kartos sekvenavimo technologiją, skelbia „Nature News“. Mokslininkų tyrimų rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Applied Genetics“. Publikacijoje skelbiama, kad Vokietijos mokslininkai iš Tiubingeno universiteto muziejuje saugomų penkių egiptietiškų mumijų sugebėjo išskirti DNR pavyzdžius.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykusiame seminare buvo pristatyti naujausi Higgso bozono paieškų rezultatai. Jie patikimai liudija, kad maždaug 126,5 GeV masės ribose aptiktas naujas,pats sunkiausias bozonas, kuris gali būti perversmą fizikoje galintis sukelti Higgso bozonas. Iš pradžių LHC greitintuvo CMS eksperimento mokslininkų kolaboracijos atstovas Joe Incandela pranešė apie naujos dalelės atradimą.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę, remdamasi savo šaltiniais šioje organizacijoje pranešė svetainė „Nature News“. Kol kas neaišku, ar tai yra garsusis Higgso bozonas, kurio pėdsakus bando aptikti Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys mokslininkai, sakoma pranešime.

Kai ateityje gydysitės ligoninėje, gydytojai ne tik tikrins gyvybiškai svarbias funkcijas ar užsakinės kraujo tyrimus, bet ir skirs jums asmeninę pelę. Imunodeficitą turinčiam gyvūnėliui bus persodinta paciento audinio, o tai leis imituoti jo imuninę sistemą ar net konkretų vėžio tipą. Tuomet gydytojai su pele galės išbandyti vaistų mišinius ar genų terapiją ir matyti, kas būtų geriausia pacientui, rašo popsci.com.

Eksperimentinio termobranduolinio reaktoriaus ITER statyba atidedama iki 2010 m. balandžio, pranešė „Nature News“. Toks sprendimas buvo priimtas šio tarptautinio tyrimų projekto dalyviams nesugebėjus susitarti dėl ITER finansavimo schemos. ITER projekte dalyvauja mokslininkai iš vadinamųjų IER dalyvių – Europos Sąjungos, JAV, Rusijos, Indijos, Japonijos, Kinijos ir P. Korėjos. 45 proc. lėšų, būtinų termobranduoliniam reaktoriui pastatyti, skiria ES.

2009 m. pavasarį ir vasarą Arkties ledo plotas sumažėjo iki 5,1 mln. kvadratinių kilometrų. Mažesnis jo plotas buvo užfiksuotas tik 2007 ir 2008 m., skelbia „Nature News“. JAV nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro, veikiančio Kolorado universitete, mokslininkai praėjusią savaitę užregistravo trečią absoliutų Arkties ledo dangos ploto minimumą nuo pat palydovinių stebėjimų pradžios 1979 metais. Į regioną sugrįžtant žiemos šalčiams ledo danga Arktyje netrukus pradės didėti.

Kembridžo universiteto mokslininkai pranešė, kad jiems pavyko sukurti technologiją, padedančią gauti deguonį iš Mėnulio grunto. Savo tyrimų rezultatus jie pristatė Teorinės ir taikomosios chemijos tarptautinės bendrijos kongrese, o trumpas ataskaitos turinys pateikiamas „Nature News“. Naujo įrenginio darbo pagrindas - procesas, analogiškas įprastai elektrolizei. Vietoj katodo naudojamas Mėnulio uolienos fragmentas.

Astronomai, bandydami išvengti atsispindėjusios Saulės šviesos, patenkančios į Žemės atmosferą nuo Mėnulio, atrado būdą, kuris jiems gali padėti ieškoti egzoplanetų su egzistuojančia gyvybe. Astronomai, stebėdami dangų per 2008 m. rugpjūčio 16 d. per visišką Mėnulio užtemimą, padarė netikėtą atradimą. Net tada, kai Mėnulis buvo visiškai uždengtas Žemės šešėlio, jis vis tiek švietė blausia raudona šviesa – spinduliai jį pasiekdavo per Žemės atmosferos kraštus.

Britų muziejaus restauravimo skyriaus fizikas Giovannis Verri bandymais įrodė, kad skulptūros, puošusios Atėnų Partenono šventyklą, buvo dažytos. Mokslininkas ant skulptūrų atrado mineralinį pigmentą, vadinamą egiptietišku mėliu, rašo "Nature News". Tai, kad senovės Graikijos skulptūros buvo išdažytos ryškiomis spalvomis, žinoma jau apie 200 metų, bet kalbant apie Partenono skulptūras, šią hipotezę pirmajam pavyko patvirtinti G. Verri.

Austrija ketina pasitraukti iš Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) veiklos, pranešė „Nature News“. Šį šalies vyriausybės sprendimą dar turi patvirtinti parlamentas ir prezidentas. Pasak oficialių Austrijos atstovų, pagrindinė pasitraukimo iš šios organizacijos priežastis – siekis „racionaliau panaudoti“ 17 milijonų eurų, kuriuos Austrija kasmet skiria CERN biudžetui.