Astronomai, bandydami išvengti atsispindėjusios Saulės šviesos, patenkančios į Žemės atmosferą nuo Mėnulio, atrado būdą, kuris jiems gali padėti ieškoti egzoplanetų su egzistuojančia gyvybe.
Astronomai, stebėdami dangų per 2008 m. rugpjūčio 16 d. per visišką Mėnulio užtemimą, padarė netikėtą atradimą. Net tada, kai Mėnulis buvo visiškai uždengtas Žemės šešėlio, jis vis tiek švietė blausia raudona šviesa – spinduliai jį pasiekdavo per Žemės atmosferos kraštus. O naudojant antžeminius teleskopus, dalis šios šviesos, atsispindėjusios nuo Mėnulio, taip pat pateko ir į objektyvus.
Straipsnyje, paskelbtame „Nature News“, tyrėjai aiškino, jog ši šviesa teikia informaciją apie mūsų planetos atmosferos sudėtį, todėl buvo pavadinta „perdavimo spektru“. Mokslininkai labai nustebo pamatę, kad pro gimtosios planetos kraštus praėjusių spindulių spektras atskleidė gyvybės požymius, tokius kaip atmosferoje esantis metanas bei deguonis, kurie yra neatsiejami žemiškosios gyvybės dalis. Taip pat buvo atrasta azoto pėdsakų, kuriuos pastebėti yra sunku – kaip ir Žemę saugančios jonosferos požymius. Astronomai nusprendė, jog jie turėtų užfiksuoti panašų spektrą ir tada, kai egzoplaneta atsidurs priešais savo žvaigždę.
Tačiau tam, kad būtų galima atlikti tokius tyrinėjimus, reikės specifinių sąlygų. Žemės orbita turės būti vienoje linijoje su egzoplanetos orbita, atstumas iki žvaigždės turi būti sąlyginai mažas (iki 30 šviesmečių), ir žvaigždė turi būti mažoji nykštukė, kad planeta galėtų blokuoti pakankamą kiekį spindulių – visa tai leistų astronomams gauti pakankamai aiškius duomenis.
Nepaisant to, tyrėjų grupės vadovas Enricas Palle‘as teigia: „Dabar mes žinome, kaip atrodo apgyventos planetos perdavimo spektras, todėl suprantame, kaip rasti ir atpažinti į Žemę panašias planetas. Spektro informacija rodo, kad tai yra labai efektyvus būdas informacijai apie biologinius procesus, kurie gali vykti tolimoje planetoje, rinkti.“
Panašios egzoplanetų tyrimo galimybės buvo pastebėtos naudojant Veneros zondus.
