nature geosciences

Saturno palydove Titane JAV mokslininkai pastebėjo keistą geologinį objektą: nagrinėdami kosminio aparato „Cassini“ į Žemę atsiųstus radaro atvaizdus, Ligėjos jūroje (Ligeia Mare) jie pastebėjo ryškų objektą, kuris po kurio laiko išnyko. Ligėjos jūra yra antroji pagal dydį skystų angliavandenilių jūra Titano paviršiuje. Kitose „Cassini“ radaro nuotraukose šio ryškaus objekto, panašaus į salą, jau nebuvo matyti.

Australijos kalnų uolienose rastas senas mineralo cirkono kristalas padėjo JAV mokslininkams suprasti, kaip vyko Žemės atvėsimo ir žemynų formavimosi procesas. Apie tai pranešė tyrimo rezultatus paskelbęs žurnalas „Nature Geosciences“. Ištyrę Australijos kalnuose paimtą mineralo pavyzdį amerikiečių geologai priėjo išvadą, kad cirkonas kristalizavosi maždaug prieš 4,4 mlrd. metų. Jų manymu, būtent tuo metu vyko Žemės plutos formavimasis.

JAV geologai patikslino Didžiojo kanjono Arizonos valstijoje amžių. Mokslininkų straipsnį paskelbė žurnalas „Nature Geosciences“.  Tyrimo autoriai mano, kad šis stulbinamo grožio ir dydžio tarpeklis yra suformuotas Kolorado upės ir jos intakų prieš maždaug 5–6 milijonus metų. Anksčiau buvo manoma, kad šis kanjonas atsirado prieš maždaug 70 mln. metų. Tokią išvadą naujojo tyrimo autoriai priėjo atlikę izotopinius skirtingose tarpeklio vietose paimtų apatitų mėginių tyrimus.

Po Vakarų Antarktidos ledo plokšte gali vykti magmos judėjimo procesas, nustatė JAV mokslininkai. Jų atradimą apžvelgiantis straipsnis paskelbtas žurnale „Nature Geosciences“. Tokia išvada buvo padaryta po to, kai amerikiečių mokslininkai Vakarų Antarktidos ledo dangoje, kelių kilometrų gylyje, aptiko veikiantį ugnikalnį, sakoma pranešime. Šį atradimą patvirtino ir seisminiai matavimai. Iki šiol Vakarų Antarktidoje nebuvo atrastas nė vienas veikiantis ugnikalnis.

JAV mokslininkai išmoko prognozuoti didelius karščius iki jų likus 15–20 dienų. Tokia išvada daroma žurnalo „Nature Geosciences“ paskelbto tyrimo ataskaitoje. Pranešama, kad mokslininkams tai padaryti pavyko sukūrus atmosferos virš šiaurinio Žemės pusrutulio modelį ir išanalizavus jo pokyčius per pastaruosius 12 000 metų. Tyrimo autoriai pastebėjo dėsningumą – ypatingą oro masių sūkuriavimo tipą, kuris būdingas artėjant stiprioms karščio bangoms, sakoma pranešime.

Norvegijos mokslininkai mano aptikę senovėje egzistavusio nedidelio žemyno liekanas, išbarstytas Indijos vandenyno dugne tarp Madagaskaro ir Indijos. Tyrimo duomenys paskelbti žurnale „Nature Geosciences“. Oslo universiteto (Norvegija) geologai vulkaninės kilmės Mauricijaus saloje, esančioje už maždaug 900 kilometrų į rytus nuo Madagaskaro, aptiko cirkonų – cirkonio silikatų. Šie mineralai priklauso neosilikatų grupei.