nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Bidenas: prisijungus Švedijai, NATO tapo stipresnė nei bet kada anksčiau
Švedijai oficialiai tapus 32-ąja NATO nare, JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas dabar yra stipresnis nei bet kada anksčiau.
„Kai [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pradėjo žiaurų agresijos karą prieš Ukrainos žmones, jis manė, kad gali susilpninti Europą ir suskaldyti NATO“, – išplatintame pareiškime nurodė JAV prezidentas.
Prezidentas pasveikino Švediją tapus 32-ąja NATO nare: esame saugesni ir stipresni
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino Švedijos Premjerą Ulfą Kristerssoną ir visus Švedijos žmones šaliai tapus NATO nare, pranešė Prezidentūra.
„Džiaugiuosi, kad Švedijos kelias į narystę NATO jau baigtas – Švedijos ir visos euroatlantinės erdvės labui. Švedijos narystė NATO – puikus rezultatas ir visam Baltijos jūros regionui. Dabar esame saugesni ir stipresni“, – teigė prezidentas.
Kristerssonas: Švedijos prisijungimas prie NATO yra laisvės pergalė
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pasveikino savo šalies įstojimą į NATO ir įvardijo tai kaip laisvės pergalę.
Per ceremoniją Vašingtone jis sakė, kad „šiandien yra laisvės pergalė.
„Politico“: Estijos premjerė ir Gabrielius Landsbergis laikomi galimais Baltijos šalių kandidatais į ES postus
Nuo tada, kai 2004 m. nemaža Rytų Europos šalių dalis įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, šių valstybių atstovams yra atitekę tik keletas aukščiausių bloko ir Aljanso postų, rašo „Politico“. Leidinio publikacijoje teigiama, kad Rytų Europos šalys baiminasi, jog ir vėl liks nuošalyje, kai vėliau šiais metais vyks šių postų perskirstymas.
Švedija oficialiai tapo NATO nare
JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė dokumentą, liudijantį, kad Švedija oficialiai tapo NATO nare.
Ketvirtadienį įsigaliojo protokolas dėl Šiaurės šalies prisijungimo prie Aljanso, nurodė JAV valstybės departamentas.
Švedija tapo 32-ąja NATO nare.
Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio ir ilgus dešimtmečius laikėsi karinio neprisijungimo politikos.
Pirmadienį Aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.
Po ilgų ginčų Švedija taps NATO nare
Po du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir dvejus metus trukusių diplomatinių pastangų Švedija ketvirtadienį taps 32-ąja NATO nare.
Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) lankosi Vašingtone, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) iškilmingai priims ratifikavimo dokumentus po įtemptos kovos, kad būtų gautas visų NATO narių sutikimas.
Žvalgyba įtaria, kad NATO susitikimo Vilniuje duomenis pavogė GRU vadovaujami įsilaužėliai
Tikėtina, kad neviešus pernai Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo duomenis pavogė ir paskelbė Rusijos karinės žvalgybos GRU koordinuojami įsilaužėliai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Pasak jų, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.
Vengrija žengė paskutinį žingsnį dėl Švedijos narystės NATO
Vengrijos prezidentas antradienį pasirašė įstatymą dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO ir tai yra paskutinis techninis Budapešto žingsnis prieš šiai Šiaurės Europos šaliai tampant 32-ąja aljanso nare.
Vengrijos parlamentas vasario 26 ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą.
Ministras: Vengrija nepalaikys Rutte's kandidatūros į NATO vadovus
Vengrija „tikrai negali palaikyti“ Nyderlandų premjero Marko Rutte‘s siekio tapti NATO generaliniu sekretoriumi, antradienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministras.
Buvęs NATO generalinis sekretorius apie Scholzą: jis nepanašus į lyderį
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą dėl jo neryžtingumo ir pabrėžė, kad per karą Ukrainoje pasauliui reikia drąsiau veikiančių šalių vadovų, praneša leidinys „Spiegel“, kuriuo remiasi UNIAN.
„Mums reikia kur kas ryžtingesnės Vokietijos vyriausybės. Kancleris Scholzas yra per lėtas, pernelyg neryžtingas. Jis nepanašus į lyderį", - pažymėjo Rasmussenas.
REKLAMA
REKLAMA
Vengrijos prezidentas pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO
Naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas antradienį pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO.
Vengrijos parlamento vasario 26 d. priimto įstatymo projekto pasirašymas užbaigė Švedijos narystės ratifikavimo procesą, nes Vengrija yra paskutinė ratifikavusi šalis. NATO taisyklės reikalauja, kad visos NATO narės oficialiai praneštų Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad ratifikavo Švedijos priėmimo protokolus.
Lenkijos gynybos ministras NATO 5-ąjį straipsnį vadina „šventu įsipareigojimu“
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad NATO 5-asis straipsnis yra „šventas įsipareigojimas“.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.
Kariuomenės analitikai: 2023 metais Rusija mėgino atkurti savo galybės įvaizdį, baimė naudojama kaip ginklas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai 2023 metais išorinėje priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo intensyvią veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą ir jos strateginius interesus. Fiksuotas bendras priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičius sudarė 3520 unikalių informacinių atvejų. Šia veikla buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos, Vakarų ir vidinėms Rusijos bei Baltarusijos auditorijoms.
Lenkų prašoma nefotografuoti į NATO pratybas vykstančių kariuomenės mašinų
Lenkijoje vykstant didelėms NATO šalių pratyboms „Slibinas 24“ (angl. DRAGON24), šalies gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas paprašė žmonių nefotografuoti karinių transporto priemonių ir neskelbti nuotraukų socialiniuose tinkluose, nepranešinėti apie kariuomenės judėjimą.
Jis tai sakė po susitikimo su kolega iš Švedijos Palu Jonsonu Gdynėje, Šiaurės Lenkijoje. „Karinių transporto priemonių eismas visoje šalyje suintensyvėjo, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
DIENOS PJŪVIS. Ar tikrai Lietuvos ginti neskubės Lenkijos kariai ir NATO – teks gintis patiems?
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos užpuolimo atveju kaimyninė Lenkija neprivalėtų siųsti karių ir mūsų ginti – esą tą riboja vidiniai Lenkijos teisės aktai. Toks I. Šimonytės pasisakymas sulaukė audringos kai kurių politikų reakcijos.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis vadina jį skandalingu: kritikuoja, kad Šimonytė, viešai kalbėdama tokius dalykus, išduoda Lietuvos interesą ir daro paslaugą Maskvai.
Naujų narių priėmusi NATO pradeda pratybas Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje
NATO pirmadienį pradeda pratybas naujai išsiplėtusiai teritorijai Šiaurės Europoje ginti, vyksiančias Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.
Norvegijos vadovaujamos pratybos „Nordic Response 2024“ truks beveik dvi savaites, jose dalyvaus daugiau kaip 20 tūkst. karių iš 13 valstybių, įskaitant daugiau kaip 4 tūkst. suomių karių.
Tai didžiausias per visą istoriją NATO naujokės Suomijos dalyvavimas užsienio pratybose, nurodo suomių kariškiai.
Lenkijoje vykstančių didelių NATO pratybų metu kariai kelsis per Vyslos upę
Pirmadienį maždaug 20 000 karių iš 10 NATO šalių rengėsi keltis per ilgiausią Lenkijos upę – Vyslą, dalyvaudami pratybose, skirtose atgrasinti Rusijos agresiją.
Pratybos „Slibinas 24“ (angl. Dragon 24) vyks netoli Korženievo miesto, esančio už maždaug 100 km nuo Gdansko. Varšuva pranešė, kad beveik 15 000 jose dalyvaujančių karių bus iš Lenkijos.
Gabrielius Landsbergis paaiškino, kodėl jis toks nusiminęs
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.
Ingrida Šimonytė nurodė, kaip visiems reaguoti į grėsmę: dabar netinka nei olimpinė ramybė, nei sumaištis
Šiaures Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio garantijos yra politinės, o demokratinių valstybių politikai esminiais momentais, deja, būna lėti. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima apskųsti pernelyg lėtą NATO šalių reakciją, teigia premjerė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.
Šimonytė: nereikia baisėtis, kai sakoma, jog nėra automatinio NATO 5-ojo straipsnio jungiklio
Tęsiantis diskusijoms dėl NATO sąjungininkų įsipareigojimų kolektyvinei gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad karo atveju, Aljanso lyderių politiniai sprendimai aktyvuoti 5-ąjį straipsnį gali užtrukti. Todėl politikė tikina – Lietuva turi ne tik pasitikėti savo partneriais, bet ir stiprinti savo nacionalinio saugumo pajėgumus.
„Pastaruoju metu nemažai diskusijų vyksta dėl mūsų partnerių buvimo ir įsitraukimo.
Latvija perima NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse
Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas per iškilmingą ceremoniją šeštadienį karinėje aviacijos bazėje Lielvardėje pasveikino NATO oro policijos misijos perėmimą, pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Kol Amari oro pajėgų bazėje Estijoje bus atliekami remonto darbai, Latvija priims NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse artimiausius devynis mėnesius
Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę prižiūri Vokietijos kariai ir kariniai orlaiviai.
Anušauskas: įsitikinome, kad būnant NATO nare galima padaryti gerokai daugiau nei po vieną
Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui pažymėti. Parodos atidaryme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kaip per narydstės metus keitėsi šalies kariuomenė.
„Nedrįsčiau lyginti Lietuvos kariuomenės pajėgumų tuo metu ir dabar.
Švedai mano, kad jų šalis „per daug paaukojo“ dėl narystės NATO, rodo apklausa
Dauguma švedų mano, kad jų šalis „per daug paaukojo“, kad taptų NATO nare, tačiau sutinka, kad Švedijos saugumas bus sustiprintas, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Švedija artimiausiomis dienomis taps 32-ąja karinio aljanso nare po to, kai pirmadienį jos paraišką ratifikavo ilgiausiai priėmimo procesą vilkinusi Vengrija.
NATO naikintuvai per parą du kartus perėmė Rusijos lėktuvus virš Baltijos jūros
Ketvirtadienį Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000-5“ virš Baltijos jūros perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30M, o vėliau – ir An-72.
Tai socialiniame tinkle X pranešė NATO karinių oro pajėgų vadovybė, paskelbdama vaizdo įrašą ir nuotraukų, rašo „Ukrinform“.
„Pažiūrėkite, kaip vakar du Prancūzijos „Mirage 2000-5“ perėmė du Rusijos Su-30M virš Baltijos jūros“, – sakoma pranešime.
Lenkijos gynybos ministras įspėja: NATO turi būti pasirengusi
Reaguodamas į Vladimiro Putino kalbą įstatymų leidėjams, kai Rusijos prezidentas pareiškė, kad NATO pajėgų siuntimas į Ukrainą sukeltų branduolinio konflikto pavojų ir kad Vakarai nori sunaikinti Rusiją, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį sakė, kad padėtis „labai įtempta“.
Jo žodžiais, tai patvirtina Rusijos siekius, į kuriuos kai kurie žmonės nekreipė dėmesio, bet akivaizdu, kad juos reikia vertinti labai rimtai.
Karas Ukrainoje. Pietų Korėjos žiniasklaida: Šiaurės Korėja galėjo sustabdyti artilerijos sviedinių tiekimą Rusijai
Šiaurės Korėja galėjo sustabdyti artilerijos sviedinių tiekimą Rusijai. Tai rodo Pietų Korėjos leidinio NK PRO analizuoti palydovinio stebėjimo duomenys, cituoja UNIAN.
Svarbiausi įvykiai:
23:46 | JAV generolas įspėja dėl įstrigusios paramos Ukrainai: be jos Rusija įgis pranašumą
Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley sakė, kad be Vakarų paramos Ukrainai Rusija ilgainiui įgis strateginį pranašumą.
Aukštas JAV diplomatas: Rusija – vis dar duobėje, o ne ant pergalės slenksčio, bet rengiamės viskam
Rusija visa jėga gali pulti NATO valstybes – Lenkiją, Baltijos šalis – tik tuo atveju, jei nebus sustabdyta ir palaužta Ukrainoje. Tačiau jei taip atsitiks, JAV įsipareigojimas ginti kitas NATO šalis yra ir bus „nepalaužiamas“ ir „neatšaukiamas“.
Taip interviu Eltai tikino JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno padėjėjo pavaduotojas Christopheris Smithas.
Britų kariuomenės vadas įvardijo priežastį, kodėl Putinas nepuola NATO šalių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisant visų karingų pareiškimų ir jo aplinkos grasinimų NATO šalims, iš tiesų visiškai nenori konflikto su aljansu. Jis puikiai supranta, kad tokiu atveju Rusijos lauktų staigus pralaimėjimas, įsitikinęs Jungtinės Karalystės Generalinio štabo vadas, admirolas Tony Radakinas.
T. Radakinas, kalbėdamas gynybos konferencijoje Londono „Chatham House“ rūmuose, sakė, kad Jungtinė Karalystė „nėra ant karo su Rusija slenksčio.
NATO generalinio sekretoriaus rinkimai: Estijos premjerė suabejojo Aljanso narių lygybe
Estijos premjerė Kaja Kallas, anksčiau išreiškusi suinteresuotumą tapti NATO generaline sekretore, suabejojo, ar visos Aljanso šalys yra lygios.
Ji tai sakė leidiniui „Politico“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
K. Kallas vis dar mano, kad šį postą turėtų užimti lyderis, kurio šalis atitinka Aljanso tikslinį rodiklį skirti gynybai 2 proc. BVP.
Vokietija parodė, kaip atrodytų išpuolis prieš NATO: karas vyktų keturiais etapais
Bundestago ataskaitoje dėl Vokietijos vyriausybės „civilinės saugos rizikos analizės“ pateikiamas vienas tikėtinas galimo neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijus, kuriame remiamasi Rusijos karo prieš Ukrainą patirtimi.
„Todėl tikėtinas scenarijus yra agresoriaus – hibridinio ir (arba) naudojančio visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) – ataka NATO teritorijoje.
Karas Ukrainoje. Zelenskis tęsia rokiruotę ginkluotųjų pajėgų vadovybėje: pakeitė dar vieną vadą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia rokiruotę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje ir pakeitė dar vieną vadą, skelbia „Ukrinform“.
Svarbiausi įvykiai:
00:06 | 10 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą
Šį vasarį sukanka 10 metų, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir dveji metai nuo plataus masto invazijos į šalį. Pastarasis dešimtmetis ryškiai iliustravo, kaip beprasmiška nuraminti pasenusią imperiją, leidžiant jai sukaupti jėgas.
Rusijos ambasada Stokholme pažadėjo imtis „atsakomųjų priemonių“ dėl Švedijos narystės NATO
Rusija pažadėjo imtis „atsakomųjų priemonių“ dėl Švedijos narystės NATO, teigiama antradienį vakare išplatintame rusų ambasados Stokholme pranešime.
Švedija pirmadienį įveikė paskutinę kliūtį jos kelyje tampant 32-ąja aljanso nare, kai Vengrijos parlamentas galiausiai patvirtino šios šalies narystę NATO.
Karas Ukrainoje. Rusai apšaudė Charkivo sritį: yra aukų, tarp jų – ir vaikas
Rusijos ginkluotosios pajėgos apšaudė Charkivo sritį aviacinėmis bombomis. Atakos metu žuvo žmonių. Apie tai pranešė Charkivo srities policija, cituoja UNIAN.
Svarbiausi įvykiai:
23:58 | Per 10 dienų rusai neteko 10 lėktuvų: Rusijos pilotai bijo rizikuoti skristi per arti Ukrainos sienos
Ukrainos gynybos pajėgoms per 10 dienų numušus 10 Rusijos lėktuvų, okupantų pilotai neberizikuoja artintis prie Ukrainos sienų, kaip buvo anksčiau.
Baltieji rūmai: JAV „nesiųs karių kariauti Ukrainoje“
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos nesiųs savo karių kovoti Ukrainoje po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės į šią šalį išsiųsti Vakarų pajėgas.
„Prezidentas Bidenas aiškiai pasakė, kad JAV nesiųs savo karių kariauti Ukrainoje“, – nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.
Pareigūnas: NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą
NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą, antradienį teigė vienas Aljanso pareigūnas, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad tokios idėjos negalima atmesti.
„NATO ir sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai, – sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Tačiau NATO kovinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje nenumatomas.“
E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
DIENOS PJŪVIS. Ar tikrai Lietuvai tektų dvi savaites gintis pačiai, kol prisijungtų NATO aljansas?
Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.
Rupšys apie perspėjimus dėl Lietuvos pasirengimo gintis: turime patys galvoti apie savo gynybą, o ne vien kliautis kitais
Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis viena, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip raginimus kliautis ne tik NATO saugumo garantijomis, bet stiprinti savo pajėgumus.
Karas Ukrainoje. Vakaruose pasigirdus svarstymams dėl karių siuntimo į Ukrainą – Rusijos perspėjimas: konfliktas būtų neišvengiamas
Rusija sureagavo į Vakaruose pasigirdusius svarstymus siųsti karius į Ukrainą. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, konfliktas tokiu atveju taptų neišvengiamas.
JAV pasveikino Vengrijos parlamento balsavimą dėl Švedijos narystės NATO
JAV pirmadienį pasveikino balsavimą už Švedijos priėmimą į NATO Vengrijos, paskutinės iki šiol to nepadariusios Atlanto aljanso narės, parlamente.
„Mes išties sveikiname šiandien Vengrijos parlamente įvykusį balsavimą ir tikimės, kad procesas netrukus bus užbaigtas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
Vengrijai ratifikavus Švedijos paraišką dėl narystės NATO, Lietuvos vadovai tai vadina istorine diena
Vengrijos parlamentui pirmadienį ratifikavus Švedijos paraišką dėl narystės NATO, Lietuvos vadovai sveikina šalį. Pasak jų, tai istorinė diena.
„Istorinė diena visiems NATO sąjungininkams ratifikavus Švedijos priėmimą į Aljansą. NATO ir Baltijos regionas dabar taps stipresnis nei bet kada anksčiau“, – platformoje „X“ pirmadienio vakarą paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, šis žingsnis yra esminis, siekiant užtikrinti pasaulio stabilumą.
NATO vadovas: Švedija padarys aljansą „stipresnį ir saugesnį“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps „stipresnis“ po to, kai Vengrijos parlamentas pašalino paskutinę kliūtį, trukdžiusią Švedijai prisijungti.
Vengrija pritarė Švedijos stojimui į NATO
Vengrijos – paskutinės šalies, stabdžiusios Švedijos siekį įstoti į NATO – parlamentas pirmadienį surengė balsavimą ir pritarė Aljanso augimui. Apie tai skelbia UNIAN.
Sausį Turkijai ratifikavus Stokholmo paraišką dėl narystės NATO, Vengrija buvo paskutinė Švedijos įstojimo į Aljansą kliūtis.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad tai – istorinė diena.
Savo ruožtu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad karinis aljansas netrukus taps stipresnis.
Slovakijos premjeras: kai kurios Vakarų valstybės svarsto siųsti karius į Ukrainą
Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kai kurios NATO narės svarsto siųsti karius į Ukrainą, skelbia „Reuters”.
Kelios NATO ir Europos Sąjungos narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą, pirmadienį pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
Orbanas: šiandien paremsime Švedijos narystę NATO
Prieš balsavimą Vengrijos parlamente dėl Švedijos stojimo į NATO ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė paremsiąs šios šalies narystę Aljanse. „Šiandien mes (...) paremsime Švedijos stojimą į NATO“, – sakė dešinysis populistas politikas plenarinio posėdžio pradžioje. Kartu V. Orbanas pakartojo, kad negali būti „karinio sprendimo“ konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos. Karo pabaiga esą gali būti pasiekta tik derybomis.
Ar Švedijos narystė paverčia Baltijos jūrą „NATO ežeru“
Švedijos narystė NATO bus paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu.
Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi.
NVO: įstojusi į NATO Švedija žada dislokuoti Latvijoje 600 karių
Švedija pažadėjo įstojusi į NATO dislokuoti 600 karių Latvijoje, interviu nacionaliniam radijui sakė latvių nevyriausybinės organizacijos „Latvijas Transatlantiska organizacija“ (LATO) generalinė sekretorė Sigita Struberga.
Jos teigimu, Švedijos įstojimas į NATO daugiausia yra regioninės reikšmės.
Kas keičiasi Švedijai tapus NATO nare
Panašu, kad bus pašalinta paskutinė kliūtis Švedijai tapti NATO nare, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikuos Skandinavijos šalies paraišką narystei. Švedija pateikė prašymą narystei NATO po 2022 m.
Rusijos invazijos į Ukrainą. Įstojimas į JAV vadovaujamą Aljansą reiškia didelius pokyčius tiek Švedijos gynybai, tiek geopolitinei pusiausvyrai regione.
Vengrijos parlamentas balsuos dėl Švedijos priėmimo į NATO
Pirmadienį Vengrijos parlamentas turėtų ratifikuoti Švedijos narystę NATO.
Įstatymų leidėjai ketina balsuoti dėl Švedijos narystės NATO per pirmąją plenarinę sesiją parlamentui grįžus po žiemos pertraukos. Balsavimo laukiama po pietų. Parlamento komitetai jau pritarė ratifikavimui. Dabar trūksta tik visos asamblėjos pritarimo.
Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusi Švedijos narystės. Visos narės turi pasirašyti paraiškas prieš priimant naują šalį.
Naujausia apklausa: 61 proc. vokiečių baiminasi, kad Ukrainos karas gali išplisti į NATO teritoriją
Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, aiški dauguma Vokietijos žmonių baiminasi, kad karas gali išplisti į NATO teritoriją.
Nuomonės tyrimo instituto INSA apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu, parodė, jog 61 proc. respondentų bijo, kad karas gali išplisti į Vakarų gynybinio aljanso teritoriją. 31 proc. sakė manantys, kad to nebus ar tikriausiai nebus. 8 proc. savo nuomonės nepareiškė.
Paklausti apie Ukrainos pabėgėlių integraciją, 51 proc.
Generolas Hodgesas apie tai, kodėl Rusija pirmiausia pultų Lietuvą: tikslas sulaužyti NATO
Kritikos Lietuvos pasirengimui karui negailintis JAV generolas Benas Hodgesas įsitikinęs, kad jei Rusija sugalvotų pulti Baltijos šalis, Lietuva gali būti vienas pirmųjų taikinių, nes Putinas neatsisako ambicijų sujungti Kaliningradą su Baltarusija ir Rusija, o Suvalkų koridorius itin mažas ir nepatogus ginti.
