Jos teigimu, Švedijos įstojimas į NATO daugiausia yra regioninės reikšmės. „Galime kalbėti apie tai, kad NATO įgauna papildomo gylio, [turint galvoje] Baltijos jūros kontekstą“, – sakė S. Struberga ir pridūrė, kad Švedijos padėtis ir jos pajėgos aplink Baltijos jūrą yra labai svarbios.
S. Struberga taip pat atkreipė dėmesį į Latvijai svarbias Švedijos oro pajėgas, be to, Švedija turi keletą povandeninių laivų ir netrukus didins jų skaičių. LATO generalinė sekretorė pabrėžė, kad taip pat reikėtų aptarti Švedijos technologinius pajėgumus.
Švedija taip pat pažadėjo, kad po įstojimo į NATO Latvijoje dislokuos 600 karių. Paklausta, ar Švedijos įstojimas į NATO gali paaštrinti situaciją, S. Struberga pažymėjo, kad ne Švedijos įstojimas į NATO, o pati Rusija eskaluoja padėtį.
Vengrijos parlamentas pirmadienį balsuos dėl Švedijos priėmimo į NATO, pranešė vengrų valdančiosios partijos „Fidesz“ aukšto rango pareigūnas.
Naujų narių prisijungimui turi pritarti visos esamos narės. Praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo to laiko, kai Švediją pateikė paraišką dėl narystės NATO, Vengrija vienintelė iš 31 NATO šalies dar nėra ratifikavusi Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso. Budapeštas delsia ratifikuoti jos paraišką, nes, kaip aiškina vyriausybė, ją įžeidė Švedijos priekaištai dėl teisinės valstybės principo Vengrijoje.
