nasa

Žadą atimanti misija kosmose, kokios iki šiol dar nebuvo. Pirmą kartą istorijoje NASA erdvėlaivis tyčia rėžėsi į už vienuolikos milijonų kilometrų nuo Žemės skriejantį asteroidą. Tokio susidūrimo tikslas – pakeisti asteroido skrydžio kryptį, kad šis neatsitrenktų į mūsų planetą.  NASA misijos DART erdvėlaivis pamažu artėja prie už 11 milijonų kilometrų skriejančio asteroido Dimorphos. Mokslininkai iš taip arti ir taip ryškiai šio asteroido paviršiaus dar nėra matę.

Beveik metus trukusi NASA DART misija buvo sėkminga – pirmą kartą agentūros istorijoje atliktas sėkmingas asteroido nukreipimo bandymas. Kaip nurodoma NASA svetainėje, tai buvo pirmoji pasaulyje planetinės gynybos technologijos demonstracija. Apie sėkmingą bandymą misijos valdymo centras Johns Hopkins taikomosios fizikos laboratorijoje (APL) Laurelyje, Merilando valstijoje, pranešė 19:14 vietos laiku.

NASA pasidalino ryškiausia Neptūno planetos ir jo žiedų nuotrauka po daugiau nei 30 metų laikotarpio. Ankstesnis Neptūno vaizdas buvo užfiksuotas NASA „Voyager 2“ praskridimo 1989 metais metu. Dabartinį planetos vaizdą pavyko užfiksuoti James Webb kosminiu teleskopu. Jameso Webbo kosminio teleskopo dėka, šiandien NASA gali didžiuotis nauja, po 30 metų pertraukos, užfiksuota Neptūno ir jo žiedų  nuotrauka.

Jungtinių Valstijų astronautas ir du rusų kosmonautai trečiadienį išskris į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), nepaisant didėjančios įtampos tarp Maskvos ir Vašingtono dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Pasak Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“, planuojama, kad NASA pilotas Frankas Rubio ir rusai Sergejus Prokopjevas bei Dmitrijus Petelinas iš Rusijos nuomojamo Baikonuro kosmodromo Kazachstane pakils 16 val. 54 min. Lietuvos laiku.

NASA dabar planuoja jau kelis kartus atidėtą nepilotuojamą misiją į Mėnulį „Artemis 1“ paleisti ne anksčiau kaip rugsėjo 27-ąją, pirmadienį savo tinklaraštyje paskelbė JAV kosmoso agentūra. Tiksli data priklausys nuo to, ar inžinierių komandoms pavyks sėkmingai pripilti degalų į raketą „Space Launch System“ (SLS). Be to, jiems reikės užsitikrinti išimtį, kad nereikėtų iš naujo išbandyti baterijų avarinio skrydžio sistemoje, naudojamoje raketai sunaikinti, jeigu ji nukrypsta nuo numatyto kurso.

NASA svarsto kitą kartą bandyti paleisti savo misiją į Mėnulį „Artemis 1“ rugsėjo 23-iąją arba rugsėjo 27-ąją, ketvirtadienį pareiškė Jimas Free, JAV kosmoso agentūros asocijuotasis tyrinėjimo sistemų plėtros administratorius. Naujosios skrydžiams į Mėnulį skirtos raketos startas dėl techninių nesklandumų, susijusių su didžiule nešančiąja raketa „Space Launch System“ (SLS), įskaitant kuro pratekėjimą, anksčiau buvo dukart atidėtas. „[Rugsėjo] 23 dieną nuo 6 val. 47 min.

NASA antrą kartą atidėjus savo naujosios skrydžiams į Mėnulį skirtos raketos startą, inžinieriams aptikus kuro pratekėjimą, JAV kosmoso agentūros pareigūnai šeštadienį pareiškė, kad šį mėnesį gali būti neįmanoma bandyti ją paleisti dar kartą. Dabartinis NASA misijos į Mėnulį „Artemis 1“ paleidimo „langas“ baigiasi antradienį, ir „tikrai nėra svarstomas“, šeštadienį spaudos konferencijoje sakė Jimas Free (Džimas Fri), asocijuotasis tyrinėjimo sistemų plėtros administratorius.

NASA bandymas paleisti raketą į Mėnulį nepavyko. „Artemis I“ misijos bandomąjį skrydį teko atšaukti paskutinėmis minutėmis dėl degalų nuotekio.  Akimirkos, kai iš Kenedžio kosminių skrydžių centro į Mėnulį pakils 98 metrus siekianti – galingiausia iki šiol NASA pastatyta raketa ir taip pradės misiją „Artemis I“, sulaikęs kvapą laukė visas pasaulis. Tačiau, deja, Artemidės deivės garbei pavadintą misiją – NASA atšaukė.

NASA skrydžių į Mėnulį milžiniškos raketos bandomasis startas įmanomas penktadienį, JAV kosmoso agentūrai dėl variklio problemos atidėjus pirmadienį planuotą skrydį, pranešė pareigūnai. „Penktadienis neabejotinai svarstomas“, – žurnalistams sakė „Artemis 1“ misijos vadovas Mike'as Sarafinas (Maikas Sarafinas). „Vis dar laikomasi paleidimo atgalinio skaičiavimo konfigūracijos, ir mes išsaugome šią galimybę penktadieniui“, – pridūrė jis.

NASA atšaukė pirmadienį planuotą milžiniškos Mėnulio raketos bandomąjį skrydį dėl vieno iš keturių RS-25 variklių temperatūros problemų. Nešančioji raketa „Space Launch System“ (SLS) yra 98 metrų aukščio ir galingiausia, kada nors pastatyta NASA. Pagal variklių galią ji pranoksta net ir „Saturn V“, skraidinusią astronautus į Mėnulį prieš pusę šimtmečio. Anksčiau buvo skelbta, kad SLS turėtų pakilti 8 val. 33 min. vietos (15 val. 33 min. Lietuvos) laiku.

Ryškiausius iki šiol tolimiausių galaktikų vaizdus pasauliui padovanojęs naujasis NASA palydovas – iki šiol nematytus vaizdus siunčia ir iš mūsų Saulės sistemos. Jameso Webbo teleskopas šį kartą atskleidžia kaip atrodo didžiausia Saulės sistemos planeta – Jupiteris. Ar žinojote, kad ir Jupiteryje būna pašvaistės?  Milžiniškos audros ir spalvingi atmosferos dujų sūkuriai – tokį Jupiterį iki šiol matė ir įsivaizdavo pasaulis. Tačiau tokio Saulės sistemos galiūno dar nematėme.

Kosmoso agentūra padarė išvadą, kas yra ta keista, į spagečius panaši medžiaga, aptikta Marse, po to, kai šiais metais marsaeigis „Perseverance“ perdavė jos nuotrauką į Žemę. NASA identifikavo makaronų formos objektą, aptiktą Marso paviršiuje, rašo mirror.co.uk. Keista medžiaga, primenanti spagečius, užfiksuota nuotraukoje, kurią padarė kosmoso agentūros marsaeigis „Perseverance rover“, praėjusiais metais nusileidęs planetos Jezero krateryje.

Kinijos astronautai pirmadienį pirmąkart įžengė į savo kosminės stoties naująjį laboratorijos modulį. Šis žingsnis žymi reikšmingą pažangą, Pekinui stengiantis iki šių metų pabaigos užbaigti savo orbitinę stotį – vieną didžiausių ambicingos Pekino kosmoso programos pasiekimų. Ši šalis taip pat yra pasiuntusi kibernetinių zondų į Mėnulį ir Marsą, taip pat trečioji savarankiškai nuskraidino į kosmosą žmonių.

NASA, planuojanti vėl nuskraidinti žmonių į Mėnulį įgyvendindama savo programą „Artemis“, gali jau rugpjūčio 29 dieną surengti šioms misijoms skirtos raketos pirmą bandomąjį skrydį be įgulos, trečiadienį pranešė JAV kosmoso agentūra.

Amerikos kosmoso agentūros paskelbta – pasaulį sužavėjusi netrukus po Didžiojo sprogimo atsiradusios galaktikų maišalynės nuotrauka – buvo tik pradžia. Naujasis kosmoso teleskopas pasauliui dovanoja ir daugiau žadą atimančių nuotraukų. Begalė žvaigždžių, didingi slėniai ir 7 šviesmečių aukščio kalnai, kurių papėdėse mūsų Everestas nebūtų nė smėlio kruopelės dydžio.

Kosminis žvilgsnis į praeitį. Pačiam galingiausiam pasaulyje teleskopui pavyko padaryti ryškiausią ir detaliausią visatos nuotrauką. Ir ji išties ypatinga. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdas – daugiau nei trylikos milijardų metų senumo. Užfiksuota ryškiausia ir detaliausia dalies mūsų visatos nuotrauka. Joje matomi tūkstančiai melsvų, oranžinių, baltų galaktikų ir kitų dangaus kūnų.

Rusijos pajėgos kontroliuoja apie 22 proc. Ukrainos – vienos pagrindinių tiekėjų pasaulinėms grūdų ir maistinio aliejaus rinkoms – dirbamosios žemės, skaičiuojant nuo vasario 24 dieną pradėtos invazijos, ketvirtadienį pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). NASA mokslininkų analizuoti palydoviniai duomenys rodo, kad Rusijai okupavus Rytų ir Pietų Ukrainą, į jos kontrolę pateko žemės plotai, kuriuose auginami 28 proc.

Kelios dienos po „SpaceX“ kapsulės „Dragon“ su turtingais nuotykių ieškotojais nusileidimo prie Floridos krantų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) išskrido kitas bendrovės erdvėlaivis, šį kartą – su NASA misija. Misija „Crew-4“ iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro pakilo 3 val. 52 min. (10 val. 52 min. Lietuvos laiku.) Į TKS išskrido NASA astronautai Kjellas Lindgrenas, Bobas Hinesas ir Jessica Watkins, taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautė italė Samantha Cristoforetti.

Neįtikėtinos kosmoso naujienos. Pirmoji privati misija į Tarptautinę kosminę stotį pavyko sėkmingai. Keturių žmonių įgula po 17 dienų kosmose jau grįžo į Žemę. Vos tik išlipę iš kapsulės kosmoso turistai dėl nesvarumo būklės vos galėjo paeiti, tačiau su šia misija jie ne tik įsirašė į istoriją, bet ir parsiskraidino įspūdžių visam gyvenimui.

Didžiulė nauja NASA raketa ketvirtadienį pradėjo pirmąją savo kelionę į starto aikštelę, kur bus atlikta virtinė bandymų, ruošiantis ateinančią vasarą turinčiam įvykti skrydžiui į Mėnulį. Raketa iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro Aparatų surinkimo pastato pajudėjo apie 17 val. 47 min. JAV Rytų pakrantės (23 val. 47 min. Lietuvos) laiku ir pradėjo 11 valandų kelionę ant specialios vikšrinės platformos į starto aikštelę 39B, esančią už 6,5 kilometro.

Ilgai atidėliotas Jameso Webbo (Džeimso Vebo) kosminio teleskopo iškėlimas į kosmosą įvyks gruodžio 24 dieną, šeštadienį patvirtino jo iškėlimu besirūpinanti bendrovė. Projektas buvo pradėtas įgyvendinti dar 1989 metais. Tuomet planuota pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje į kosmosą iškelti didžiausią ir galingiausią teleskopą. Tačiau dėl techninių kliūčių projektą teko ne kartą atidėti, o jo pirminis biudžetas patrigubėjo iki beveik 10 mlrd. JAV dolerių (8,8 mlrd.

Šį savaitgalį pro Žemę praskries didesnis nei 304 metrų asteroidas ir, nors nesitikima, kad jis atsitrenks į mūsų planetą, manoma, kad jo vertė sieks beveik 5 mlrd. eurų. 1982 m. atrastą asteroidą pavadinimu 4660 Nereus „NASA“ priskyrė „potencialiai pavojingam asteroidui“ dėl savo dydžio ir to, kaip arti jis priartėja prie Žemės. Maždaug 304 metrų aukščio asteroidas yra 6 metrais aukštesnis už Eifelio bokštą.

Į kosmosą pakilo NASA erdvėlaivis, kurio tikslas – išgelbėti visą žmoniją nuo pražūties. Skamba dramatiškai – tačiau išties pirmą kartą istorijoje atliekamas bandymas nukreipti asteroidą nuo Žemės ir išvengti pražūtingo susidūrimo. Kol kas tai tik bandymas, mat asteroidas į kurį smogs erdvėlaivis – mums grėsmės nekelia. Bandymo kaina – beveik 300 mln. eurų, bet ateityje jis gali padėti mums išvengti pasaulio pabaigos.

Dėl stipraus vėjo prie Floridos krantų bendrovė „SpaceX“ atidėjo keturių astronautų, nuo pavasario dirbančių orbitoje, sugrįžimą.  JAV, Prancūzijos ir Japonijos astronautai Tarptautinę kosminę stotį (TKS) turėjo palikti sekmadienį, o pirmadienio rytą jų kapsulė turėjo nusileisti ant vandens Meksikos įlankoje. Tačiau dėl saugumo normas viršijančio vėjo stiprumo „SpaceX“ atidėjo jų išvykimą iš TKS iki pirmadienio popietės.

NASA planuoja ateinančiais metais nukreipti 24 tūkst. kilometrų per valandą greičiu skriejantį aparatą į asteroidą, kad išbandytų vieną iš kuriamos „planetos gynybos“ sistemos elementų. Per JAV kosmoso agentūros misiją „Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) bus aiškinamasi, ar toks būdas yra veiksmingas, siekiant nukreipti kokį nors asteroidą, jeigu jis ateityje keltų pavojų Žemei.

JAV kosmoso agentūra NASA ir bendrovė „SpaceX“ pirmadienį nusprendė antrąkart atidėti keturių astronautų skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) dėl vieno iš įgulos narių „nedidelio sveikatos sutrikimo“. „Ši problema nėra medicinos ekstremalioji padėtis ir nėra susijusi su COVID-19“, – sakoma NASA pranešime, bet daugiau detalių nepateikiama.

NASA siekia ateinančių metų vasarį surengti pirmąjį nepilotuojamo erdvėlaivio skrydį pagal naująją kelionių į Mėnulį programą „Artemis“, penktadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. NASA tikėjosi, kad Amerikai ruošiantis sugrąžinti žmones į Mėnulį pirmasis bandomasis skrydis įvyks iki šių metų pabaigos. Pirmąjį pilotuojamą skrydį į Mėnulį planuota surengti 2024 metais.

NASA marsaeigis „Perseverance“ iš antro mėginimo sugebėjo paimti Raudonosios planetos uolienos mėginį, kuris vėliau bus pargabentas į Žemę ir ištirtas mokslininkų, patvirtino JAV kosmoso agentūra. Pirmasis mėginimas atlikti šią procedūrą rugpjūčio 5 dieną nepavyko, nes uoliena pasirodė esanti pernelyg trapi ir aparato grąžtas negalėjo jos pasemti. Tačiau rugsėjo 1-ąją gauti duomenys rodė, kad per antrą bandymą mėginį tikriausiai pasisekė paimti.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

NASA mažasis Marso sraigtasparnis „Ingenuity“, nuskraidintas į Raudonąją planetą kartu su marsaeigiu „Perseverance“, atliko jau 12-ą sėkmingą autonominį skrydį, paskelbė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL). „Marso sraigtasparnis per vėliausią skrydį apsilankė geologijos požiūriu įdomiame Pietų Seitos rajone. Jis pakilo į 10 m aukštį ir per 169 sekundes nuskrido maždaug 450 metrų, kad apžiūrėtų vietovę [marsaeigiui] „Perseverance“, – sakoma pranešime. Skrydis įvyko pirmadienį.

Verslininkui Jeffui Bezosui priklausanti kosmoso bendrovė „Blue Origin“ padavė į teismą JAV vyriausybę dėl pastarosios sprendimo sudaryti didelės vertės sutartį dėl Mėnulio tyrinėjimų su konkurente „SpaceX“, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime. Bendrovė pateikė ieškinį JAV Federaliniam ieškinių teismui, „siekdama ištaisyti sutarties sudarymo trūkumus“, teigiama pranešime. Sutartis dėl modulio „Human Landing System“ (HLS) sukūrimo, kurios vertė yra 2,9 mlrd.

NASA marsaeigis „Perseverance“ panaudojo grąžtą Marso paviršiui tyrinėti, bet per pirmąjį bandymą nesugebėjo surinkti uolienų mėginių, kurie turėtų būti per vėlesnes misijas parskraidinti į Žemę ir išanalizuoti mokslininkų. JAV kosmoso agentūra penktadienį paskelbė nuotraukų, kuriose šalia marsaeigio matyti krūvelė uolienų dulkių ir išgręžta skylė. Tačiau aparato į Žemę atsiųsti duomenys parodė, kad mėginimas paimti pirmąjį uolienų mėginį ir sudėti jį į sandarią titaninę kapsulę nepavyko.

NASA mokslininkai perspėja, kad dėl šiltėjančio klimato gali pasikeisti Arkties vandenyno srovė, o tai gerokai atšaldytų oro temperatūrą Europoje. Boforto žiedu vadinama žiedinė srovė juda pagal laikrodžio rodyklę aplink vakarinį Arkties vandenyną – į šiaurę nuo Kanados ir Aliaskos, kur ji surenka gėlą vandenį iš tirpstančių ledynų, upių ir kritulių. Šis gėlas vanduo apsaugo jūros ledą nuo tirpimą skatinančio sūraus vandens ir taip padeda vėsinti šiaurinę planetos dalį.

Venera – artimiausia Žemės kaimynė, tačiau sąlygos ten visiškai kitokios. Ši planeta yra tiesiog pragariška, o štai Žemėje klesti gyvybė. Dėl to NASA nusprendė iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas – „DAVINČI+“ ir „VERITAS“ – ir tikisi, kad jos padės išsiaiškinti, kas lėmė tokius planetų skirtumus.  „Šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiame suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas.

Kas nutiktų jeigu kosmose mirtų astronautas? Tai yra klausimas, kurį NASA jau metų metus bando išspręsti. Tai tikras etinis ir logistinis galvosūkis, reikalaujantis praktinio metodo, kuris būtų ne tik pagarbus mirusiajam, bet ir leistų kuo greičiau pašalinti kūną iš erdvėlaivio.

Kinijos raketa „Long March 5B“, kuri nekontroliuojama nardė aplink Žemę, savaitgalį baigė savo kelionę, kai dalis raketos sugebėjo sugrįžti ir nusileisti Indijos vandenyne į pietvakarius nuo Maldyvų. Daugiau nei savaitę buvo spėliojama, kur ji gali nusileisti. Nors tikimybė, kad ji nusileis į apgyvendintas teritorijas, buvo maža, ji nebuvo nulinė. Juolab kad tai jau buvo nutikę pernai, kai Kinijos raketos dalys nusileido Dramblio Kaulo Kranto kaime.

Kas dveji metai tarptautinės vyriausybinės ir kosmoso agentūros dalyvauja susirinkime, kuriame imituojamas asteroido trenkimasis į Žemę. Tai yra Planetos gynybos konferencijos dalis. Atliekant šį pratimą, yra pasakoma, kad kosminė uola skrenda link Žemės, o skirtingų agentūrų nariai turi išsiaiškinti, ką geriausia daryti norint išvengti katastrofos. 2019 m. drąsi nukreipimo misija buvo atlikta neteisingai ir su lemtingomis pasekmėmis.

NASA nedidelis bepilotis sraigtasparnis „Ingenuity“ sekmadienį sėkmingai užbaigė trečiąjį skrydį Marse, skridęs greičiau ir nuskridęs toliau nei ankstesnių dviejų skrydžių metu, o didžiausias greitis siekė maždaug 2 metrus per sekundę. Po dviejų pradinių skrydžių, per kuriuos sraigtasparnis pakilo virš Raudonosios planetos paviršiaus, trečiojo skrydžio metu sraigtasparnis įveikė 50 metrų atstumą ir pasiekė 2 metrų per sekundę greitį.

Istorinė akimirka: NASA Marso skraidyklės „Išradingumas“ valdymo komandos narys praneša apie sėkmingą jos nusileidimą. Vadinamajam Marso „sraigtasparniui“ pavyko sėkmingai pakilti ir nusileisti. Tai yra pirmasis valdomas skraidyklės skrydis virš kitos planetos paviršiaus.  Tad NASA komanda iš džiaugsmo net pašoko nuo kėdžių ir ėmė ploti. O viena komandos narė iš džiaugsmo net perplėšia popieriaus lapą.

NASA pasirinko JAV kosminių technologijų bendrovę „SpaceX“ įgyvendinti misiją, kurios metu astronautai vėl išsilaipins Mėnulyje – pirmą kartą nuo 1972 metų, penktadienį pranešė agentūra. 2,9 mlrd. JAV dolerių vertės sutartyje numatytas kosminio laivo „Starship“ prototipas, kurio bandymai šiuo metu atliekami „SpaceX“ objekte pietų Teksase.

Du rusų kosmonautus ir NASA astronautę skraidinusi erdvėlaivio „Sojuz“ kapsulė šeštadienį sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje po pusmetį trukusios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), rodo Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ filmuota medžiaga. Rusai Sergejus Ryžikovas ir Sergejus Kud-Sverčkovas bei amerikietė Kate Rubins nusileido 4 val. 55 min. Grinvičo (7 val. 55 min. Lietuvos) laiku apie 150 km į pietryčius nuo Žezkazgano miesto.

Pramintas „Teismo dienos“ ledynu, Thwaiteso ledynas Antarktidos vakaruose gali nuniokoti visą planetą. NASA skaičiuoja kad šiam, maždaug Britanijos dydžio ledynui ištirpus, jūros lygis pakiltų 0,5 m. Tačiau didesnį nerimą kelia tai, kad jeigu jo nebeliktų, galimai pradėtų sparčiai tirpti ir kiti ledynai, kuriuos dabar nuo šiltėjančio vandenyno apsaugo Thwaiteso ledynas. Jeigu tai įvyktų, jūra pasiglemžtų visą Niujorko miestą, Majamį ir Nyderlandus.

Dar vienas nesėkmingas „SpaceX“ bandymas – skirto kelionėms į Mėnulį ir Marsą erdvėlaivio „Starship“ prototipas, pakilo į orą, tačiau leisdamasis sprogo. Planuota, kad jis pakils į 10 kilometrų aukštį ir vėliau sklandžiai vertikaliai nusileis, stabdydamas raketiniais varikliais. Tačiau likus vos minutei iki nusileidimo erdvėlaivio vaizdo kamera išsijungė. Tai buvo jau ketvirtasis iš eilės nesėkmingas „Starship“ prototipo bandymas.

NASA mokslininkai ir toliau pluša, kad daugiau sužinotume apie Raudonąją planetą. Šiuo metu jie ruošiasi sraigtasparnio „Išrandingumas“ skrydžiui. Kol kas skraidyklė yra pritvirtinta prie marsaeigio „Atkaklumas“. O vos po poros savaičių jis turėtų atlikti pirmąjį valdomos ir varikliu varomos skraidyklės kelionę kitoje planetoje.   NASA mokslininkams – įtemptas metas – dar kelios savaitės ir net 2 kilogramų nesveriantis sraigtasparnis „Išradingumas“ pakils  Marse.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasiūlė naujuoju Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos vadovu buvusį demokratų senatorių Billą Nelsoną, atstovavusį Floridai, dalyvavusį vienoje erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijoje ir padėjusį parengti svarbių su kosmoso sritimi susijusių teisės aktų, penktadienį paskelbė Baltieji rūmai.

Žengiame dar žingsnį arčiau Mėnulio. NASA inžinieriai baigė paskutinįjį bandymą raketos, kuri skraidintų Jungtinių Valstijų astronautus į Mėnulį.  „Stennis“ kosmoso centre gaudė varikliai ir rūko dūmai – taip NASA inžinieriai testavo raketos variklius. Jie skirti „Artemis“ misijoms, kurių tikslas – dar vienas žmonių pasivaikščiojimas Mėnulyje. Bėga jau septintoji bandymų minutė, keturi „RS-25“ varikliai ir toliau riaumoja ir apylinkes skandina baltame dūmų debesyje.

Kol NASA marsaeigis „Atkaklumas“ tyrinėja Marso paviršių ir ieško galėjusių būti gyvybės ženklų, mokslininkai Žemėje misijos metu surinktais duomenis naudojasi ne kur kitur, o Turkijoje. Tiksliau, tyrinėdami žydrą ežerą Turkijos pietvakariuose. NASA mokslininkų teigimu, mineralų ir uolienų telkiniai Turkijos ežere yra artimiausi esantiems aplink Jezero kraterį Marse. Šalia kurio ir nusileido „Atkaklumas“. „Šis ežeras yra puikus analogas buvusiam Marse. Žinoma, supaprastinta versija.

Mokslininkai atskleidžia, kad už mūsų Saulės sistemos ribų skriejanti planeta – super-Žemė – yra pakankamai arti, kad ją galima būtų tyrinėti milžiniškais teleskopais. Tiesa, jie abejoja, ar ši planeta tinkama gyvybei. Milžiniškos kalvos ir lavos upės, – taip, anot mokslininkų, atrodo daugiau nei už 26 šviesmečių skriejanti super-Žemė.

Proga susipažinti su viena pirmųjų kosmoso turisčių, kuri Žemę kelioms dienoms paliks jau šių metų pabaigoje. Amerikietė taps jauniausiu į kosmosą išskridusiu žmogumi. 29-erių Haley netrukus įgyvendins didžiausią savo svajonę. Jau šiais metais ji taps pirmąja ir jauniausia kosmoso turiste. Gydytojo padėjėja vaikų ligoninėje dirbančiai ir su vėžiu vaikams kovoti padedančiai Haley skrydį į kosmosą padovanojo milijardierius filantropas Jaredas Isaacmanas.