moksleiviai

Moksleivius rugsėjo 1-ąją einančius į mokyklą daugumai turbūt įprasta matyti su gėlėmis rankose. Vis dėlto, nestandartinių dovanų mokytojams kūrėjai sako, kad su kiekvienais metais klientų sulaukia vis daugiau. Anot jų, tėvai vis dažniau vietoje gėlių puokštės renkasi saldumynus ar kitokias dovanas. O kai kurios valgomos dovanos, kaip sako jų kūrėjai, dar ir pigesnės nei gėlių puokštės.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Nuo rugsėjo 1-osios visas mokymosi procesas turės vykti tik kontaktiniu būdu. BNS pateikia svarbiausius saugumo dėl COVID-19 reikalavimus, kurių turės laikytis švietimo ir ugdymo įstaigos.  Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.  Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Rugsėjo 1-ąją moksleiviams grįžus į klases sergamumas COVID-19 gali gerokai šoktelėti į viršų, įspėja premjerė Ingrida Šimonytė. Jeigu to nenutiktų, anot jos, gali būti, kad rugsėjo 13-ąją numatyti įvesti dideli apribojimai imuniteto neturintiems asmenims gali būti atšaukti. „Turime turėti minty, kad mūsų laukia rugsėjo 1-oji, kada mokiniai grįš į mokyklas, į kontaktinį ugdymą.

Iki rugsėjo 1-osios likus kiek daugiau nei dviem savaitėms prekybos tinkluose jau prasidėjo prekyba mokyklinėmis prekėmis. Tačiau prekybininkai didžiausio pirkėjų antplūdžio laukia paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Vis tik finansų specialistė pastebi, kad žmonės kol kas nesiruošia išlaidauti mokyklinėms prekėms, nes abejoja, ar tikrai vaikai rudenį grįš į mokyklas.

 Atostogos – smagus laikas: ilsimės, gyvename laisvu režimu, mažiau planuojame darbų, kokių nors veiklų. Per atostogas galime atidžiau įsiklausyti į savo poreikius, kiek ir kur norime būti, kur mums gerai, ką ir kada norime valgyti, miegoti, kuo rengtis ir pan. Svarbu, kiek laisvės sau suteikiame, ar mokame ja džiaugtis. Vaikai to mokosi iš tėvų ir artimos aplinkos. Galvokime, kad atostogos buvo geros, įdomios, kad jų metu pailsėjo ir vaikai, ir tėvai.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms, rašoma pranešime spaudai. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Nuo rugsėjo pradinukams mokyklose atsiras papildoma savaitinė meninio ugdymo – šokio arba teatro pamoka, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, taip iš viso pradinių klasių moksleiviai turės penkias meninio ir tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę. Ministerija tikisi, kad papildoma meninio ugdymo pamoka leis pagal paskirtį išnaudoti visas sportui skirtas valandas Bendrojo ugdymo planuose.

Moksleivių maitinimas mokyklose dažnai kelia aistras – tėvai priekaištauja dėl jo kokybės, bando skaičiuoti, ar tikrai mokyklos maisto daviniams išleidžia tiek, kiek priklauso. Portalo tv3.lt skaitytojas Vytautas atliko savarankišką maisto davinių patikrinimą Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje ir sako manantis, kad šeimos dėl maisto davinių yra apgaudinėjamos. Vis dėlto gimnazijos vadovė teigia, kad vyro skaičiavimai neatitinka realybės.

Kitą savaitę prasideda pradinių klasių mokinių vasaros atostogos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad atostogų metu, kaip įprasta, pradinių klasių mokinių ugdymas vykdomas nebus, todėl vienam iš tėvų nereikės padėti vaikui mokytis nuotoliniu būdu, rašoma pranešime spaudai. Per atostogas nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami ir ligos išmokos nemokamos.

Lietuvoje pirmadienį prasideda brandos egzaminų sesija. Sesija prasideda vieninteliu privalomu norint gauti brandos atestatą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu – Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17,2 tūkst., mokyklinį – per 9,3 tūkst. kandidatų. Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.

Visi Lietuvos abiturientai jau pirmadienį išbandys savo jėgas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine. Moksleiviams svarbu žinoti, kuo šiemet ypatinga egzaminų. Pavyzdžiui, tuo, kad daliai jų neužteks dėvėti paprastų apsauginių veido kaukių – kai kam prireiks respiratorių. Taip pat, ką daryti, jei dėvint kaukę pasidaro bloga, kokios spalvos tušinuku rašyti, ar egzamino metu galima užkandžiauti ir svarbiausia – kada pasirodys rezultatai.

Vilniuje sparčiai kyla modernaus dizaino bei išplanavimo Tolminkiemio gimnazija, kurią galės lankyti apie 1000 vaikų. Jau dabar aktyviai ieškomas švietimui ir bendruomeniniams tikslams atsidavęs asmuo, kuris užimtų šios mokslo įstaigos direktoriaus pareigas. Pilaitėje, Tolminkiemio g. 2D, statoma šiuolaikiška 12 000 kv.

Pliaupiant lietui, su megafonu rankose, keturiolikmetė Izzy vadovauja tūkstančių moksleivių protestui Sidnėjuje. Paaugliai Australijos valdžios reikalauja imtis priemonių, kad būtų stabdomas klimato atšilimas. „Išėjome iš pamokų protestuoti prieš dujų, anglies ir naftos išteklių naudojimą Australijos energetikos pramonėje. Kalbame apie tai, kaip mūsų šalis galėtų pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo. Norime investuoti į savo ateitį, ne dujas.

Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės priekaištai savivaldybėms dėl vangaus moksleivių grąžinimo į klases yra per vėlai priimtų centrinės valdžios sprendimų dangstymas, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Į ministrės priekaištus, kad savivaldybės nesistengė į klases grąžinti 5–11 klasių moksleivių, asociacija atsako, jog vaikų psichologine sveikata ir ugdymo spragomis ministerija susirūpino gerokai per vėlai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Sukdamiesi valso ritmu vieni šviesiausių Rusijos jaunuolių skina savo sunkaus darbo vaisius. Už puikius mokslo pasiekimus jie buvo pakviesti į Vienos balių. Moksleiviams tai puiki galimybė pasipuošti ir parodyti, ką sugeba ant parketo. „Tai – pirmas mano Vienos balius, tad esu pilna puikių emocijų. Šitie prisiminimai išliks visam gvyenimui“, – džiaugėsi baliaus debiutantė Daniela Feldman.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Vyriausybė šiandien pritarė nuostatai, kad ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės klasės) klasių mokiniai nuo birželio 1 d. galėtų mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, rašoma pranešime. Šios sąlygos galios Birštono, Elektrėnų, Neringos, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse.

„Dezinfekcija baigta“, – sako robotas. Jis dezinfekuoja vaikų rankas. Lyg ir nieko neįprasto šiems pandeminiams laikams, tačiau šis robotas dezinfekcinį skystį spjaudo važinėdamas po mokyklą. Ir sukūrė jį vos 13-os metų Šiaurės Korėjos moksleivis Imas Il Jongas.    Mokyklos vadovas Ri Hak Chol teigia: „Iš pradžių buvau nustebęs ir netikėjau, kad vidurinės mokyklos mokinys gali sukurti robotą. Tačiau jam pavyko.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Nacionalinė švietimo agentūra informavo mokyklas, kad mokiniai jau gali susipažinti su elektroninio nuotolinio dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, rašoma pranešime spaudai. Dešimtose klasėse ugdymo proceso pabaigoje organizuojami privalomieji lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirenkamieji gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Septynmetė mergaitė iš Mičigano, JAV, nebelanko savo pradinės mokyklos po to, kai kita mokinė be jos leidimo nukirpo dalį jos plaukų. Negana to, po kelių dienų, kito incidento metu, likusius mergaitės plaukus nukirpo mokytoja. Pradinukė Jurnee Hoffmeyer savo tėvui pasakojo, kad kovo 24 d., važiuojant autobusu, jos baltaodė klasiokė žirklėmis nukirpo beveik visus plaukus vienoje mergaitės galvos pusėje. Jimmy‘is Hoffmeyeris apie tai pranešė Ganiardo pradinės mokyklos direktorei.

Praėjusią savaitę teigęs, kad 5-11 klasių sostinės moksleiviai iki atostogų į mokyklas negrįš, Vilniaus meras  Remigijus Šimašius šiuo metu jau neatmeta galimybės grąžinti bent kai kurias klases. Jis praėjusią savaitę teigė, kad vietoje ugdymo klasėse siūlys šiems moksleiviams kas antrą savaitę organizuoti pamokas lauke.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Didmiesčiams linkstant iki vasaros atostogų nebegrąžinti 5–11 klasių moksleivių į klases, dauguma kitų savivaldybių dėl to dar neapsisprendė ir laukia detalesnių Vyriausybės išaiškinimų dėl testavimo, taip pat moksleivių tėvų nuomonės.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Vyriausybei siūloma, kad 5–11 klasių moksleiviai į klases galėtų grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Moksleiviams, išskyrus tuos, kurie mokytųsi lauke, ir mokyklų darbuotojams būtų privalomi periodiniai testai dėl COVID-19. Tokius pasiūlymus ministrų kabinetui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Panašu, kad šiemet dešimtokai, tradiciškai tikrinę savo matematikos ir lietuvių kalbos žinias mokslo metų pabaigoje, turėjo papildomos pagalbos. Tiesa, ne iš mokytojų ar korepetitorių, bet vieni iš kitų. Internete ir socialiniuose tinkluose patys moksleiviai vieni su kitais noriai dalinosi užduočių atsakymais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams. Tiesa, kontaktinis ugdymas šiuo metu derinamas su nuotoliniu. Prieš kelias dienas Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Kampanija, siekianti padėti LGBTQI+ moksleiviams mokyklose jaustis saugiau, skatina Australijos Melburno mokyklose vartoti lyčių požiūriu neutralius įvardžius, o vietoje „mama“ ir „tėtis“ sakyti „vienas iš tėvų“. Kitos rekomenduojamos priemonės yra bendri tualetai, lytimis neišskirstytos sporto komandos ir vaivorykštės vėliavos naudojimas.

Vyriausybė jau ruošia planą, kaip 5–11 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas dar šiais mokslo metais. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, tai priklausys nuo savivaldybių aktyvumo ir sprendimų. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. „Sprendimai yra iš esmės. Tiktai tiek, kad reikia, jog visi dalyvaujantys tuos sprendimus aiškiai suprastų ir būtų pasirengę įgyvendinti.

Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad jau yra parengta 5–11 klasių moksleivių grąžinimo į mokyklas schema. Ji šią savaitę turėtų būti pristatyta savivaldybėms. „Taip, mes jau sutarėme su sveikatos apsaugos ministru, kad penktadienį dar kartą tinkamės su savivaldybėmis.

Vyriausybė pritarė, kad dėl augančio sergamumo COVID-19 dar penkiose savivaldybėse nebus taikomas švelnesnis karantinas. Tai reiškia, kad jose į mokyklas einantys moksleiviai turės būti tikrinami kaupinių metodu. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė išbraukti Jurbarko, Prienų, Telšių rajonų, Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybes iš savivaldybių sąrašo, kurių moksleiviams, grįžtantiems į klases, nereikalaujama nuolat tikrintis kaupinių metodu.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo atsisakyti pradinukų šeimų testavimo dėl COVID-19 šiems grįžtant į mokyklas ir tikrinti tik moksleivius. Šiuos ministerijos parengtus karantino režimo pakeitimus trečiadienį turėtų svarstyti Vyriausybė.

Rytų Azijos valstybėms reiškiant nepasitenkinimą Japonijos vyriausybės sprendimu išleisti į vandenyną per milijoną tonų vandens iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės, Pietų Korėjos moksleiviai ėmėsi savotiško protesto.  Nors vanduo bus išleistas ne anksčiau kaip po dvejų metų, moksleiviai Pietų Korėjos gatvėse protestuodami demonstratyviai ėmė skustis galvas taip rodydami pasipiktinimą Japonijos vyriausybės sprendimu.

Vyriausybė vakar paskelbė, kad kol kas nesvarsto galimybių atnaujinti kontaktinį ugdymą 5-8 klasių moksleiviams, nors tokių siūlymų ir sulaukia. Ekspertai sukritikavo tokius Vyriausybės žingsnius. Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigia, jei sklandžiai vyks abiturientų sugrįžimas, tuomet galėsime kalbėti ir 5-8 klases. „Jei gegužės 3 d. sklandžiai įvyks abiturientų grįžimas į klases, tuomet ir apie tas klases, kurios yra per vidurį, galėsime realistiškai kalbėti.