miškas

„Kartu su vyru pavasarį kasmet skubame į mišką prisirinkti meškinio česnako. Esu girdėjusi, kad jo nauda yra ypač didelė. Norėčiau paklausti, ar tikrai? Kadangi šią žolelę rekomenduoju visiems savo draugams, įdomu, ar ji tinkama visiems?“, – rašo kaunietė. Naujienų portalas tv3.lt apie meškinio česnako naudą pasiteiravo vaistažolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Šiemet pelėdos Kauno ornitologams pateikė didžiulę staigmeną. Jų jaunikliai jau ropščiasi iš inkilų ir veržiasi gyventi savarankiškai. Specialistai pataria pamačius mažus paukštelius ar žvėrelius jų neliesti. Ir primena, kad dabar pats metas pasirūpinti grįžtančiais sparnuočiais ir kelti inkilus. O kauniečiai juos šiemet kelia su ukrainiečių vaikais. Didžiaakiai pūkų kamuoliukai – naminių pelėdų mažyliai aptikti prie inkilo Kauno Ąžuolyne. Ornitologai nustebę.

Prasidedant gaisrų sezonui, kai šalyje vyrauja sausi ir saulėti orai, o laukuose vis atsiranda pernykštę žolę deginančių žmonių, nuo kovo 23 d. iki balandžio 10 d. miškininkai rengs akciją „Gamta be gaisrų“ ir visoje Lietuvoje vykdys gaisrų prevencijos reidus.

Už neteisėtai be savininkų žinios iškirstą miško plotą Trakų rajone asmeniui gresia susimokėti beveik 20 tūkstančių eurų, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai vasarį gavo pranešimą dėl Trakų rajone neteisėtai kertamo privataus miško. Informacija pasitvirtino, sulaikyti miško kirtėjai ir juos pasamdęs asmuo.

Jei galvojate, kad gamta dar giliai miega ir savo gėrybėmis nesidalija, labai klystate. Kėdainių rajono Dotnuvos miestelio gyventojas Justas Mingaila jau leidžia sulą. Vyriškis sakė, kad pirmąją šiųmetę sulą jis ragavo sausio 28-ąją. Pasak jo, toks ankstyvas sulos atsiradimas galėjo būti nulemtas švelnios žiemos. „Klevų sulos variklis – temperatūrų skirtumas. Jeigu nėra pašalo, kaip dabar, esant švelniai žiemai, sula teka. Kai po minusinės temperatūros ateina atlydys, bėga klevų sula.

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai renka kankorėžius. Šiuo metu kaip tik skinami eglės ir pušies kankorėžiai. Specialistai nerimauja, mat šiemet jų derlius menkas. Tad ar nepritrūks miškininkai sodinukų mūsų šalies miškams atsodinti? Valstybinių miškų urėdijos plantacijose – pats darbymetis. Skinami kankorėžiai. Per dieną vienas žmogus prirenka keliasdešimt kilogramų.

Šiais metais Lietuvos žalieji plaučiai išsiplės mažiausiai 732 ha, tiek planuojama įveisti naujų miškų vien valstybinėje žemėje. Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos tam skirta 899 tūkst. eurų, dar 400 tūkst. eurų numatyta įsigyti žemei jiems sodinti.

Šalia Juodkrantės du suaugę šernai užpuolė viduryje dienos pasivaikščioti išėjusi vyriškį. Šis pasakoja, kad dar puolė slėptis už medžio, tačiau įniršusio žvėries smūgio išvengti nepavyko. Gamtininkai ir medžiotojai sako, kad šiuo metų laiku šernai žmones užpuola ypač retai ir mano, jog tokį gyvūnų elgesį išprovokavo juos mėgstantys maitinti turistai. Juodkrantiškis Reginijus kaip yra įpratęs pirmą valandą dienos išėjo pasivaikščioti po šalia esančius miškus šalia Raganų kalno.

Lietuvos pasieniečiai prie pat sienos sienos su Baltarusija nufilmavo patruliuojančią gaują vilkų. Stebėjimo kameros užfiksavo net 10 vilkų žygiuojančių pasieniečių taku palei sieną. Naujametį video sveikinimą savo sekėjams socialiniuose tinkluose siunčia Lietuvos pasieniečiai: tai vakar prie sienos su Baltarusija užfiksuoti vaizdai. Pasieniečių taku Lietuvos pusėje palei pat tvorą tipena vilkų gauja.

Kalėdų eglutės paieškos gali tapti tikru galvos skausmu prieš didžiausias metų šventes. Platus pasirinkimas, kokį kalėdinį medelį puošti: galima rinktis tarp dirbtinės arba gyvos eglės arba pasidžiaugti puokšte iš šakų. Vis dėlto ne visi gyventojai linkę tausoti gamtą. Kai kada asmenys nukerta eglutę miške, nesusimąstydami apie neigiamas pasekmes. Aplinkosaugininkai įspėja, kad už tokį pažeidimą gresia piniginės baudos, be to, ragina kitokiu keliu apsirūpinti Kalėdų egle.

Prieš keletą dienų Kėdainių rajono gyventojui mūsų krašte pavyko pamatyti ir telefone esančia vaizdo kamera nufilmuoti trikojį vilką. Patyrę specialistai sako, jog tai – ne pirmas atvejis ir trikojų gyvūnų gamtoje pasitaiko. Vilkas išgyvens, jei jam padės jo gauja. Trikojį vilką sekmadienį pastebėjo Kėdainių rajono gyventojas Paulius Kasputis. Vilką vyriškis nufilmavo netoli Pelėdnagių seniūnijos Beinaičių kaimo. „Vilkas iš pradžių bėgo keliu, po to laukais pasuko ir nubėgo link miško.

Galiojantis teisinis reglamentavimas kai kuriais atvejais nepagrįstai leidžia aptverti dideles miškų teritorijas, varžo gyventojų teises lankytis miškuose, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tai STT trečiadienį konstatavo antikorupciniu požiūriu įvertinusi teisės aktus, kuriais vadovaujantis miško žemėje įrengiami aptvarai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir ribojama asmenų teisė lankytis miškuose.

Panevėžio rajone, pamiškėje, rastas sąmonę praradęs vyras. Kaip pranešė policija, antradienį, apie 11 val. 50 min., Putiliškių kaime, automobilyje „VW Polo“ rastas sąmonę praradęs 35 metų vyras. Jis paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikato sutrikdymo. Tą pačią dieną, apie 11 val. 10 min,. Ukmergėje, Miškų gatvėje, miške, rastas apie 70–80 metų amžiaus nenustatytos tapatybės moters kūnas be išorinių smurto žymių.

Ruduo lepina orais, leidžia mėgautis gamtos vaizdais, o taip pat kviečia grybautojus bei uogautojus į miškus. Kad laikas praleistas miške neapkarstų, Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai ir gresiančios baudos.

Išėję pasivaikščioti į mišką tikimės rasti tylą ir ramybę. Tačiau vilnietė Vilma nusprendusi pasivaikščioti Visorių mikrorajone liko nemaloniai nustebinta – pamiškėje rado krūvas padangų, baldų komplektą ir neįgaliojo vežimėlį. Vilniaus atliekų sistemos administratorius pasakė, ką daryti miške radus šiukšlių krūvas. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Vilma pasakodama, kad išėjusi pasivaikščioti antradienio pavakare Visorių mikrorajone rado tai, ko nesitikėjo.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis. Vis dėlto, kadangi norinčiųjų neteisėtai pasipelnyti, vis tiek dar yra, aplinkosaugininkai paaiškina, kaip elgtis įtarus vagystę. Kaip sako l. e. p. Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, didesnės baudos už miško vagystę tikrai efektyvios.

Įsivyraujant nepastoviems rudeniškiems orams grybavimo teikiamo malonumo ir naudų nereikėtų pamiršti. Grybavimo čempionatas ir grybautojų asociacijos įkūrėjas Vytenis Daugudis tikina – nors orai kiek atvėso, grybų miškuose tikrai netrūksta, tad vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, pintinėmis ir savaitgalį leistis į rudeniu kvepiančių miško gėrybių paiešką. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad grybai yra vertingas raciono paįvairinimas.

Sklidinos pintinės baravykų, raudonikių ar sodrių voveraičių – tokie vaizdai iš įvairių Lietuvos miškų pastaruoju metu mirgėte mirga socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu, specialistai ragina besimėgaujančius gamta neužmiršti ir apie slypinčius rimtus pavojus – erkes, kurios aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį – šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos.

Šį šeštadienį, rugsėjo 11 dieną, visoje Lietuvoje vyks pirmąkart organizuojama miškų tvarkymo akcija „Miško kuopa“. Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia dalyvauti visus, kurie yra neabejingi mus supančiai aplinkai ir nori prisidėti prie svarbaus tikslo bei sumažinti milžiniškus atliekų kiekius, kurie teršia mūsų šalies miškus ir girias.  Kasmet surenka 1000 tonų atliekų Miškas neabejotinai yra kiekvienam lietuviui svarbi vieta, kur ieškoma ramybės, poilsio ir pramogų.

Populiarėjant aktyviam poilsiui gamtoje, per uogavimo ir grybavimo sezoną, nesnaudžia ir erkės. Vien per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo beveik 150 žmonių, 550 žmonių išgirdo Laimo ligos diagnozę. Du žmonės mirė. Ir nors statistika baugina, grybą miške iš samanų traukia vos vienas kitas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.  Specialistai perspėja ir dėl Laimo ligos –Vilniaus apskrityje ją platina kas penkta tirta erkė.

Miške Klaipėdos rajone rastas apdegęs vyro kūnas. Pirmadienį, 9.40 val., buvo gautas pranešimas, kad Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime, Pasakos gatvėje esančioje teritorijoje kilo gaisras. Pranešta, kad miške, netoli bunkerio, galbūt dega žmogus. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atvykę gelbėtojai ant Kukuliškių baterijos stogo rado degusį žmogų ir savaime užgesusią žolę aplink. 67 metų vyras stipriai apdegė.

Lietuvoje gausu įvairių pramogų ir netikėtų atradimų, tad nustebinti žmones nelengva. Dzūkijoje gyvenantys Violeta ir Tomas Žižiai sugalvojo nepaprastą idėją – pakabinti hamakus virš upelio ir pasiūlyti šią ekstremalią nakvynę keliautojams. Tomas sako, kad įspūdžių kupina nakvynė ir nauji potyriai garantuoti.

Antradienį Šiaulių rajone, ties Linartų kaimu esančiame miške, rastas mirusio žmogaus kūnas. Policija pranešė, kad lavonas aptiktas apie antradienio vakarą, apie 17 val. Kūnas buvo irimo stadijoje, dėl to mirusio žmogaus tapatybės ir lyties nepavyko identifikuoti. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad nustatytų mirties priežastį.

Po miškus alinusių sausrų grybautojai vėl gali imti į rankas peilius bei krepšius ir keliauti į miškus – girios atgijo ir pradėjo vėl dygti grybai. Dygsta ne šiaip sau grybai, o baravykai. Jų žmonės randa visuose šalies regionuose. Tiesa, kai kur jie visai dar mažyčiai, tačiau grybautojai tikri – šiemet baravykų užteks visiems.  Marijampolietė Ramutė atvažiavo į netoli Marijampolės esančius miškus įsitikinti, ar tikrai pradėjo dygti grybai.

Statistika rodo, kad kasmet registruojama vis daugiau erkių įkandimų žmonėms. Ar ir jūs netrukus ruošiatės į gamtą? Tuomet reikės atidžiai stebėti, ar neįsisiurbė erkė. Norėtumėte geriau įkandimo išvengti, nei paskui traukti erkę? Tuomet prieš keliaudami į gamtą apsirūpinkite šiuo natūraliu aliejumi, kuris padės išvengti erkių įkandimų. Erkių būna ne tik birželį ir liepą – dėl klimato kaitos erkės gyvena vis ilgiau, jų aptinkama ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais.

Dažnai ramų poilsį gamtoje sutrukdo kraujasiurbiai uodai. Laimė, kad dabar turime be galo daug apsisaugojimo priemonių, o viena iš jų – apyrankės nuo uodų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistės entomologės Mildos Žygutienės klausiame, ar šios apyrankės tikrai veiksmingos? Šių apyrankių beveik nebeįmanoma nusipirkti, nes viskas išparduota.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Miškininkai trečiadienį įspėja dėl didelio miškų gaisringumo ir ragina žmones Jonines švęsti atsargiai. Valstybinių miškų urėdijos teigimu, šalyje įsivyravo IV-os klasės gaisringumas. „Didelis pavojus miško gaisrams kilti jau yra visoje Lietuvoje ir numatoma, kad jis tik didės, kol sulauksime lietaus. Labai prašome gyventojų, jog miške būtų atsargūs, o Jonines švęstų dar atsakingiau.

Gera žinia grybų ir uogų mėgėjams – grybavimo ir uogavimo sezonas pilnai atidarytas. Gausiai dygsta pirmosios voveraitės ir noksta saldžios kvapnios žemuogės. Šių gėrybių miškuose iš tiesų daug. Ir jei saulė neišdegins – grybų derlius bus išties gausus. Varėnos gyventojas Giedrius miške praleidžia labai daug laiko – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Miško gėrybės jam su žmona Irena – pragyvenimo šaltinis. Vyras skelbia: voveraičių sezonas atidarytas. Grybų Dzūkijos miškuose labai daug.

Dzūkai jau gali raitotis rankoves – jų miškuose užfiksuotos pirmos dygstančios voveraitės.  Kaip sako nuotraukas į redakciją atsiuntusi skaitytoja, šios nuotraukos darytos šiandien, netoli Varėnos.  Pasak skaitytojos, voveraitės dar visai mažos ir netinkamos rinkimui, tad dar reikėtų šiek tiek palaukti. Tačiau, jos manymu, jau savaitgalį jos gali būti tinkamo dydžio.  Tiesa, skaitytoja pridūrė, kad tik karščio šie grybai nemėgsta, tad tam, kad jos augtų, reikalingas lietus.

Aukštaitijos grybautojai jau džiūgauja, miškuose pasirodė pirmieji grybai. Tiesa, dygsta dar ne baravykai, o raudonikiai. Bet užkietėję grybautojai perspėja žmones, dar anksti veržtis patiems į mišką – grybų randa tik patys atkakliausieji. Miško gėrybės pasipilti turėtų apie Jonines. Jei vasariško lietaus ir šilumos gamta nepagailės, puikų sezoną šiemet žadą ir uogautojams. Panevėžietė Janina negali atsidžiaugti pirmu šiemet rastu laimikiu.

Ketvirtadienio popietę Valstybinių miškų urėdijos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti Prienuose įsiliepsnojusio miško. Manoma, kad išdegė per 3 ha miško. Gaisras kilo netoli miško kelio, spėjama, kad jį sukelti galėjo neatsargus žmogaus elgesys. Anot Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, gaisras buvo greitai suvaldytas – atviros ugnies jau nėra, tačiau teritorijoje yra daug kelmų, kurie gali smilkti dar bent parą ar dvi.

Viename Kalifornijos valstijos Santa Kruzo apygardos miške pamatytas vaizdas sukaustė priešgaisrinės tarnybos savanorių dėmesį. Jie gavo pranešimą apie iš vidaus degantį medį, kuris tik per plauką nepridarė daugiau žalos. Nufilmuotame vaizdelyje matyti, kaip medžio viduje vis dar rusena ugnis, o pakėlus kamerą aukštyn matyti, kaip degantis medis jau nebeturi ir viršūnės.  Nuo degančio medžio kilo ir keli mažesni gaisrai, todėl ugniagesiams reikėjo reaguoti žaibiškai ir gaisrus gesinti.

Birželio 2 d. Šiaulių apskrities policijos kinologas Aivaras Rinkevičius su vyriausiuoju patruliu Daumantu Miniausku tarnybos metu stabtelėjo nuošalioje Šiaulių miesto vietoje, nes reikėjo pavedžioti tarnybinį šunį Hašą. Vaikštinėdami atokiais žmonių nelankomais takeliais pareigūnai netikėtai išgirdo cypimą ir, pasekę paskui sklindantį garsą, rado krūmuose pririštą dar visai mažą kalytę. Akivaizdu, kad nepastebimoje vietoje paliktas gyvūnas buvo pasmerktas lėtai, kankinančiai mirčiai.

Aukštaičiai jau mėgaujasi pirmais pavasariniais grybais. Tiesa, dar nedygsta baravykai ir raudonviršiai, bet, vyraujant drėgniems ir vėsiems orams, pamiškėse jau pasirodė į pievagrybius panašūs balti grybai, liaudyje vadinamos avižėlės. Panevėžio mobilioje smulkiųjų ūkininkų ir prekiautojų turgavietės aikštelėje su pirmaisiais pavasariniais grybais stovintis Vytautas puikuojasi nemenku miško gėrybių derliumi.

Graikijoje liepsnoja pušynas. Beveik 300 graikų ugniagesių jau antrą dieną čia bando suvaldyti užsiliepsnojusį mišką. Gaisras kilo dar trečiadienį vakare netoli Korinto įlankos, maždaug 90 km nuo sostinės Atėnų. Šios liepsnos jau sunaikino apie 20 kvadratinių kilometrų miško, esančio Geranėjos kalnų laukinės gamtos teritorijoje. Kol sraigtasparniai gesino gaisrą, saugumo sumetimais iš apylinkių vietovių žmonės buvo evakuoti.

Medžiotojai pastaraisiais metais vis daugiau išgelbėja į vielas ar tvoras įsipainiojusias stirnas ir kitokius kanopinius. Sako, ir anksčiau tokių gelbėjimo operacijų būdavo, tačiau dabar – daug dažniau, mat kanopinių populiacija yra smarkiai yra išaugusi. Žvėrys įsipainioja į ūkininkų per žiemą paliktus tinklus, jų kartais jau ir nepavyksta išgelbėti. Dramatiška laukinių žvėrių gelbėjimo operacija nufilmuota netoli Marijampolės, laukuose.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šio ketvirtadienio, balandžio 22 d., Lietuvoje pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.

Kaip ir kiekvienos technikos taip ir miško technikos išlaikymas yra ganėtinai nemažas reikalas. Gali atrodyti, kad tai padaryti nieko nekainuoja, tačiau yra priešingai. Pradedant nuo to, kad tokios technikos išnaudoja tikrai labai didelį kiekį kuro, kurį reikia nuolat pildyti. Tai transporto priemonė, kuriai kaip ir visoms kitoms reikalingos techninės apžiūros bei draudimai. Taip pat reikia paminėti tai, kad tokios technikos pastatyti bet kur nepastatysi, todėl tam reikalingos aikštelės.

Miškas – puiki vieta pasivaikščiojimams. Lietuvoje miškų itin daug, tad, jei norite pabėgti nuo miesto šurmulio, trumpam pamiršti civilizuotą gyvenimą ir nusiraminti, kitą pasivaikščiojimo maršrutą rinkitės miške.  Jei bijote miške pasiklysti ar sutikti gyvatę, kaip prisijaukinti mišką tv3.lt portalui pasakojo nevyriausybinės organizacijos „Miško istorijos“ įkūrėja, žygių organizatorė Modesta Genytė.

Lietuvoje įsibėgėja miškasodis, nors pandemija neaplenkia ir jo – dėl saugumo reikalavimų didėja darbų kaštai, o žmonės negali dalyvauti ir susipažinti su medžių sodinimo svarba, apgailestauja miškininkai. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teigimu, šiemet bus įveista ir atkurta 10 tūkst. ha miško – miškininkai planuoja pasodinti 30 mln. vienetų sodinukų. „Kasmet gyventojai, prisijungę prie miškasodžio, pasodindavo net apie 400 tūkst. medelių“, – pranešime sakė įmonės vadovas Valdas Kaubrė.

Kai tik meškinis česnakas pradeda žaliuoti, pats laikas išmesti pageltusius ar parudusius česnakus ir visas importines žoles. Kam laikyti apvytusį baziliką, kai galite pasigaminti dievišką pesto iš paties prisirinktų šviežiai nuskintų meškinio česnako lapų? Galite neabejoti, kad jų švelnus skonis ir nuostabus aromatas paįvairins salotas, sriuboms suteiks nuostabų skonį, o pikantiškiems patiekalams bus tobulas garnyras. Drąsiai valgykite ne tik lapus, bet ir gražiuosius baltus žiedelius.

Seniausias Lietuvos simbolis Stelmužės ąžuolas neatlaiko senatvės. Lūžo viena iš 4 pagrindinių medžio šakų. Zarasų rajono savivaldybė įsitikinusi, kad viena iš paremtų šakų neatlaikė remonto, mat kovą kaip tik buvo keičiamos jos atramos. Meras žada kreiptis dėl žalos atlyginimo iš medžio priežiūros projektą rengusios tarnybos. Garsiausias Lietuvos galiūnas Stelmužės ąžuolas nuo šiol turistus pasitiks lyg koks trikojis.

Biržų rajone pastebėta klaidžiojanti meška. Jauno amžiaus suaugusi meškutė sukiojasi visai greta Vabalninko miestelio. Rudąją smaližiaujančią šernams skirtais kukurūzais nufotografavo Meilūnų medžiotojų būrelio kamera. Tačiau fotosesiją surengusi lepečkojė vietinių visai nesužavėjo, atvirkščiai, išgąsdinti vabalninkiečiai ketina tvirčiau rakinti namų spynas. Biržų rajono miške greta Vabalninko į Meilūnų medžiotojų būrelio akiratį pakliuvo itin retas Lietuvos miškų gyventojas.

Šylant orams beržai jau rodo gyvastį – pradeda tekėti sula. Kasmet sulos skanautojai nepraleidžia progos prisileisti medžių vandens. Kas ragaują sulą šviežią stiklinėmis, kas didesnį kiekį sulčių šaldosi ir išlaiko gėrimą karštoms vasaros dienoms. Panevėžiečio Manto rankose grąžtas ir švarus tuščias butelis. Mat palaukės beržynėlyje jau teka sula. Medžio sulčių leidimas Mantui yra kaip gėrybių rinkimas gamtoje, o ir vaikams įsiūlytas puodelis sulos – natūralūs vitaminai.

Sulaukus kalendorinio pavasario, bet dar nenutirpus iki galo sniegui kai kas į miškus leidžiasi ieškoti gėrybių. Kovą miškai traukia ne grybautojus, o ragų ieškotojus, dalis jų tokie pamišę, kad prasidėjus elnių ragų metimo sezonui ima net atostogas. O užkietėjusių rinkėjų kolekcijos įspūdingos. Panevėžietis Lauras Jagminas vos tik pašviečia saulutė lekia į gamtą. Eiti į mišką vyrui tikra atgaiva, kai visą dieną tenka sėdėti kabinete prie kompiuterio.