mindaugas skritulskas

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį atidėjo sprendimo priėmimą tyrime dėl parlamentaro konservatoriaus Mindaugo Skritulsko dalyvavimo apžvalgos ratą Palangoje valdančios bendrovės veikloje. Už tai, kad jis būtų atidėtas kitam posėdžiui, komisijos nariai balsavo bendru sutarimu. Taip nutarta gavus papildomos informacijos iš „Sodros“, kad M. Skritulsko sutuoktinė bendrovėje „Rota fortuna“ užėmė vadovaujančias pareigas 2022 metų gegužės 25 dieną.

Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad ši pasidalintų informacija apie atliekamą tyrimą dėl parlamentaro, konservatoriaus Mindaugo Skritulsko dalyvavimo kuriant Palangoje apžvalgos ratą valdančios bendrovės „Rota fortuna“ verslą. Gavusi VMI atliekamo tyrimo rezultatus komisija iš naujo spręs ar pradėti parlamentinį tyrimą. Sprendimą kreiptis į VMI palaikė 6 komisijos nariai, 4 Seimo nariai balsavo už alternatyvų siūlymą nepradėti tyrimo.

Seimo etikos sargai nusprendė aiškintis dėl Seimo nario Mindaugo Skritulsko dalyvavimo „Rota fortuna“ versle. Etikos ir procedūrų komisija parlamentinį tyrimą pradės dėl M. Skritulsko ir Palangos mero Šarūno Vaitkaus dalyvavimo kuriant miesto apžvalgos ratą valdančios bendrovės „Rota fortuna“ verslą. Siūlymą pradėti parlamentinį tyrimą palaikė visi 8 dalyvavę komisijos nariai. Išvadų rengėjais komisija paskyrė liberalą Andrių Bagdoną ir socialdemokratę Dovilę Šakalienę.

Parlamentaro Mindaugo Skritulsko tvirtinimus, kad jis neturi jokių sąsajų su Palangos apžvalgos rato verslu, kvestionuoja jo susirašinėjimai su kitais akcininkais, trečiadienį rašo naujienų portalas LRT. Kaip skelbia portalas, susirašinėdamas su kitais akcininkais politikas ne tik sprendė verslo klausimus, tarėsi dėl susirinkimų, bet ir pats save vadino akcininku. Kaip praneša portalas, politikas neigia savo dalyvavimą versle.

Seimo narys, Palangos konservatorius Mindaugas Skritulskas dalyvavo kuriant apžvalgos ratą valdančios bendrovės „Rota fortuna“ verslą, ketvirtadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. Anot LRT, 2022 metais Palangoje pradėjusio veikti apžvalgos rato projektas pradėtas vystyti 2021 metais. Tuo metu dar tik būsimi įmonės „Rota fortuna“ akcininkai ne kartą vyko į užsienį, ten ieškojo Palangai tiksiančio rato.

Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pirmininku išsirinko konservatorių frakcijos deleguotą parlamentarą Mindaugą Skritulską. Naujasis komiteto vadovas dar turės būti patvirtintas ir Seimo. M. Skritulskas vylėsi, kad jam pavyks tęsti buvusio pirmininko Kazio Starkevičiaus sukurtą tradiciją ir priimti daugelį klausimų komitete bendru sutarimu. „Komitetas visada pasižymėjo konstruktyviu ir dalykišku darbu.

Vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo parlamentarą Emanuelį Zingerį, Ekonomikos komitetui – Mindaugą Skritulską. Jų kandidatūroms antradienį per frakcijos posėdį pritarta bendru sutarimu, BNS informavo frakcijos atstovė spaudai Raminta Keršytė. E. Zingeris URK vadovo pareigose pakeis Seimo vicepirmininku ir Europos reikalų komiteto pirmininku tapusį Žygimantą Pavilionį.

Seimo narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, ragindamas supaprastinti teisinį reguliavimą dėl gatvių asfaltavimo neprioritetinėse miesto zonose.

Vairuotojai jau ne vieną dešimtmetį keliuose įpratę matyti taip pat atrodančius kelio ženklus. Tačiau dalis Seimo narių sugalvojo pakeisti jų dizainą, kad jie esą taptų labiau vakarietiški ir neprimintų sovietinių laikų. Tiesa, dėl to jau spėjo kilti arši diskusija, kiek tai kainuos visiems mokesčių mokėtojams. Skaičiuojama, kad vieno ženklo pakeitimas gali kainuoti ir 200 eurų. Tokios idėjos įgyvendinimu abejoja ir pati Susisiekimo ministerija.

Trys seimo nariai (Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas) kreipėsi į susisiekimo ministrą, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus, rašoma spaudos pranešime.  Pasak Seimo narių, šiuo metu Lietuvoje galiojantys ir naudojami kelio ženklai, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški (didžioji dauguma) ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus (pagal sovietinį standartą GOST 10807-78) kelio ženklus.

Seime pradėtas svarstyti naujas įstatymo projektas, kurį priėmimus pasekmes pajustų milijonai gyventojų, besinaudojančių telefoninio ryšio paslaugomis. Nauju siūlymu esą siekiama pažaboti sukčius. Tačiau iš gyventojų būtų reikalaujama pateikti daugiau asmeninių duomenų. Dalis verslo atstovų jau dabar įžvelgia tam tikrus sumanymo trūkumus ir pavojus.

Valdžia nusprendė užmauti apynasrį triukšmautojams. Tiems, kas trankiau pasitiks savaitgalius ar garsiai švęs bet kokias šventes bare ar bute, remontuos namus ar bėgios po namus vakarais, teks susimokėti keturis kartus didesnę baudą nei yra dabar. Baudos siektų nuo 80 iki 500 eurų. Vyriausybė pritarė grupės parlamentarų siūlymui didinti baudas už triukšmą. Ir plačiau piniginę gali tekti atverti ne tik triukšmautojams, bet ir tiems, kieno įstaigoje yra triukšmaujama.

Dešimtys milijonų per metus – tiek sukčiai išvilioja iš patiklių gyventojų. Pasak pareigūnų, ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo daugėja, o ir patys sukčiai prisitaiko prie žmonių įpročių – skambina jiems telefonu, siunčia įvairias nuorodas SMS žinutėmis, siūlo netgi investuoti. Siekiant sutramdyti siaučiančius sukčius ir kitus nusikaltėlius, į Seimą sugrįžo sena iniciatyva privalomai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles.

Reaguojant į melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą, mobiliojo ryšio operatorius siūloma įpareigoti registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles ir jas įsigyjančius asmenis. Tokį Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimą Seime registravo Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Skritulskas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetas, kuris yra tarsi partijos aukščiausiasis teismas, pirmadienį nusprendė pašalinti iš partijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Mykolą Majauską ir įspėti Seimo frakcijos narį Mindaugą Skritulską. Abu šie politikai nepakluso prezidiumo sprendimui palaikyti tik Vyriausybės pasiūlytą biudžetą ir nepritarti jokiems šalutiniams pasiūlymams.

Grupė Seimo narių ketvirtadienį įregistravo pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Kaip pranešė vienas iš pataisų iniciatorių, konservatorius Mindaugas Skritulskas, šiuo projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir logiškai tarpusavyje suderinti įstatymo nuostatas.

Pajūrio rinkimų apygardoje kandidatavusio Seimo nario Raimundo Palaičio skundą tiriantys pareigūnai vakar atliko kratas Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro 76 metų Eduardo Skritulsko bute ir darbo vietoje.

Nepaisant to, jog Palangai gresia tiesioginis valdymas, kurorto valdžia ir toliau virš savęs tvenkia juodą debesį. Šiame mieste verda buvusios ir esamos valdžios interesų konfliktai, pasiekę ir Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje. Vakar Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė surašė prašymą Palangos miesto policijos komisariatui. Rašte prašoma patikrinti kurorto gelbėjimo stoties pastate įsikūrusios kavinės veiklos teisėtumą.

„Totalinis absurdas“, - taip apie Aplinkos ministerijos planus įvesti tiesioginį valdymą Palangoje portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas. Aplinkos ministerija sako, kad artimiausiam Vyriausybės posėdžiui teiks medžiagą, kad būtų sustabdyta Palangos miesto tarybos veikla, ir teigia prašysianti Vyriausybės, jog ši per artimiausią posėdį apsispręstų kreiptis į Seimą, kad Palangoje būtų įvestas tiesioginis valdymas.

Didžiausio Lietuvos kurorto politikai svarsto galimybę vietoj senųjų savivaldybės rūmų pastatyti naujus. Tik niekas dar neapskaičiavo, kiek kainuos ambicingas projektas ir kada jis bus įgyvendintas. Palangos politikai į šių metų prioritetinių darbų sąrašą įtraukė naujo savivaldybės pastato statybą. Kaip sakė kurorto vicemeras Mindaugas Skritulskas, susiklosčiusi situacija verčia skubiai ieškoti išeities.

Sumaniusi vasaros sezono atidarymo iškilmes rengti birželio 11-13 dienomis, Palangos valdžia gali sujaukti šalies Prezidento ir europarlamentarų rinkimus. Jų metu vyksianti didžiausia kurorto metų šventė į Palangą suvilios ir tūkstančius rinkėjų, kurie privalo balsuoti ten, kur gyvena. Tačiau kurorto valdininkai nemano, jog tai gali sukliudyti rinkti naują šalies vadovą bei atstovus į europarlamentą. Kasmet per sezono atidarymą į Palangą suvažiuoja iki 200 tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos.