mikroorganizmai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Lukiškių aikštėje įrengtame fontane nustatė taršą fekaliniais mikroorganizmais ir paragino nedelsiant nutraukti jo eksploatavimą. „Darytina prielaida, kad šio fontano vanduo nėra tinkamai prižiūrimas“, – penktadienį paskelbė centras. Fontano vandenyje rasta žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų koncentracija.

Kelionės bet kuriuo metų laiku atneša nepakartojamus įspūdžius. Žinoma, nusprendus keliauti šaltuoju sezonu, pasirengimas dažniausiai būna sudėtingesnis – organizmas jautriau reaguoja į temperatūros ir aplinkos pasikeitimus. Be to, ypač nuvykus į egzotiškesnes šalis dar laukia ir maisto, higienos iššūkiai. O per atostogas sirgti ir gulėti lovoje dėl imuniteto arba virškinimo problemų nenori niekas. Tiems, kurie jau svajoja apie lagaminų krovimą, nverta į jį įsidėti ir buteliuką maisto papildų.

Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Pasaulis, deja, nepasikeitė. Kaip matome, ir XXI amžiuje be paliovos kyla karai, formuojasi naujų konfliktų židiniai. Tačiau didžiosios grumtynės plika akimi mums nematomos. Ta fronto linija – mūsų kūnai. Juos įnirtingai mėgina įveikti įvairaus dydžio ir piktumo mikroorganizmai. Žmogaus išlikimo garantas – imuninė sistema, kuriai tenka ne tik tradiciniai, bet ir nauji išbandymai.

Pirmasis pasaulyje „interaktyvus mikrobų zoologijos sodas“ antradienį atvėrė duris Amsterdame, suteikdamas galimybę artimiau susipažinti su mažyčiais organizmais, sudarančiais iki dviejų trečdalių visos gyvosios medžiagos ir gyvybiškai svarbiais mūsų planetos ateičiai. Muziejus „Micropia“, kurį įrengti kainavo 10 mln. eurų (34,5 mln.

Moksleiviams reguliarus rankų plovimasis yra sunkiai įveikiamas iššūkis, o tai lemia dažnesnius susirgimus infekcinėmis virusų ir bakterijų sukeliamomis ligomis, pastebi specialistai. Apie ant rankų knibždančias pavojingas bakterijas į moksleivius šiandien prabilta netradiciniu būdu. Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje buvo įrengta mikrobiologijos – parazitologijos laboratorija.

Gegužės 21–23 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, parodos „Balttechnika“ dalyviai ir lankytojai diskutuos apie naujausius aplinkosaugos sprendimus, ateities perspektyvas. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad inžinerinė pramonė yra viena iš nešvariausių ir labiausiai gamtą teršiančių sričių. Vienas iš būdų, kaip šią sritį padaryti švaresne – tepalais ir riebalais mintantys mikroorganizmai, teigia parodos organizatoriai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad giliausioje vandenyno vietoje knibžda daugybė mikroskopinių organizmų, informuoja BBC. Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad Ramiajame vandenyne, pačiame Marianų įdubos dugne, beveik 11 kilometrų gylyje yra daugybė mikroorganizmų. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Nature Geoscience“. Anksčiau buvo manoma, kad povandeniniame kanjone sąlygos pernelyg atšiaurios, kad ten būtų gyvų organizmų.

Žemės atmosferoje esančiuose audros debesyse yra daugybė mikrobinės gyvybės, parodė naujas tyrimas. Mokslininkai nustatė, kad krušos gabalėliuose, iškritusiuose iš audros debesų, būna kelių rūšių bakterijų, kurios paprastai gyvena ant augalų, o taip pat tūkstančiai organinių junginių, paprastai aptinkamų dirvožemyje, rašo LiveScience.com. „Šie audros debesys yra gana smarkus reiškinys. Jie iš po debesų susiurbia didžiulius oro kiekius.

Vykdant geriamojo vandens kontrolę, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai paėmė sveikatos priežiūros įstaigai tiekiamo vandens mėginius. Atlikus tyrimus, nustatyta mikroorganizmų žaliamėlių pseudomonų. Žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa) gamtoje dažnai aptinkamos bakterijos, jos gali būti vandenyje ir nuotekose, dirvožemyje, išmatose. Šios bakterijos dauginasi vandeningoje aplinkoje bei kai kuriuose paviršiuose, besiliečiančiuose su vandeniu.

Sužinoti, ar sveika gerti šaltinio vandenį, šiandien žmogus gali tik savarankiškai nunešęs jo vandens ištirti į laboratoriją. O tai kainuoja, ir gana nemažai. Lietuvos žaliųjų sąjūdis atliko eksperimentą ir užsakė ištirti trijų pagrindinių Vilniaus šaltinių vandenį. Šaltinių vandens mėginiai paimti Antakalnio mikrorajone Plytinės g. ir Antakalnio g. (prie Antakalnio žiedo), taip pat Jeruzalės mikrorajone prie Kalvarijų kelio.

3 km ledo gylyje slypintis ežeras gali atskleisti, kaip atrodė gyvybė Žemėje prieš milijoną metų ir suteikti informacijos apie nežemišką gyvybę. Telegraph.co.uk rašoma, kad jau netrukus grupė britų mokslininkų planuoja išvykti į Antarktidą, kur tikisi tapti pirmaisiais žmonėmis, kuriems pasisekė pasiekti vieną iš 387 ežerų, esančių šiame žemyne.

Indaplovės, pasirodo, yra vienos iš pavojingų žmogui organizmui grybelių platintojų. Drėgmė ir šiluma – idealios sąlygos veistis dviem grybeliams, kurie gali apsigyventi ir kitoje buitinėje technikoje, rašo „The Daily Mail“. Tyrėjai išsiaiškino, kad 62 proc. indaplovių yra užkrėstos grybeliu Exophiala dermatitidis ir E. phaeomuriformis. Jis paprastai gyvena guminėse durų tarpinėse.

Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E.coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių. Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr.

Pentagono karinių mokslinių tyrimų padalinys DARPA sintetinės biologijos technologijas nori kilstelėti iki „šiurpiosios“ mokslinės fantastikos lygmens – norima sukurti organizmus, kuriuos būtų galima „užprogramuoti“ gyventi neribotą laiko tarpą. Juose būtų numatyta savaiminio susinaikinimo funkcija. Tiesiog atsargai.

Iš tolimojo kosmoso atkeliavę gyvi organizmai gali gyventi tolimajame Žemės atmosferos pakraštyje, teigia bakterijų ten ieškoti ketinantys mokslininkai. Mokslinės fantastikos filmuose ateivių paieškos dažniausiai susijusios su galaktinėmis kelionėmis į planetas, esančias už milijonų kilometrų. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad jiems gali pavykti nežemišką gyvybę atrasti žymiai arčiau Žemės – tolimuosiuose Žemės atmosferos pakraščiuose, rašo „Telegraph.co.

Kaip išvengti ekologinės katastrofos, kuri šiuo metu gresia Meksikos įlankai ir JAV pakrantei po naftos gręžinio avarijos? Tereikia apsižvalgyti aplinkui ir pasinaudoti gamtos sukurtais sprendimais. Vandenynuose gyvenantys mikrobai moka puikiai nukenksminti naftą. Tereikia juos paskatinti – pamaitinti trašomis, kad jie imtų sparčiau daugintis ir griebtųsi darbo. Be abejo, šis efektas yra žinomas ir naudojamas ne vienerius metus.

Įprastiniai nuotėkų valymo įrenginiai teršalams skaidyti ir šalinti iš vandens naudoja kelių tipų bakterijas. Kiekvienam mikroorganizmų tipui reikia dirbtinai sukurti reikiamas sąlygas. Tačiau Nyderlandų mokslininkai sugalvojo naują procesą, kuriame nuotėkoms valyti panaudota neseniai atrasta anamoksinė bakterija. Atrodytų, jog nuotėkų valymo įrengimams pakanka tik nuolatinio šviežio oro tiekimo, tačiau naujoms bakterijoms ši medžiaga visai nereikalinga ir net nepageidautina.