metamedžiagos

Mokslininkai tai bandė padaryti su dirbtinėmis metamedžiagomis, tačiau Vienos technologijų universitete (Vienna University of Technology) tai buvo atlikta naudojant paprastus metalus. Medžiagos su neigiamu lūžio rodikliu nukreipia šviesą neteisinga kryptimi. Efektas gali būti matomas tik įmerkus lazdelę į vandens stiklinę. Vandens paviršiuje šviesa keičia savo kryptį – lazdelė atrodo iškreipta. Šis pokrypis aprašomas lūžio rodikliu.

Djuko universiteto (JAV) inžinieriai jau yra visiems įrodę, jog sugeba sėkmingai realizuoti šviesos ir garso maskavimo technologijas. Dabar atėjo eilė patobulinti judėjimą vandeniu – mokslininkai atskleidžia teorinę galimybę gerokai padidinti laivų plaukimo našumą, priversdami aplinkinį vandenį būti rimties būsenos.

Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį tikro nematomojo apsiausto sukūrimo link. Profesorius Andrė Aluinas (Andrea Alůin) kartu su kolegomis iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) sėkmingai sukonstravo maskavimo įrenginį, gebantį nuo mikrobangų „paslėpti“ trimatį objektą, esantį tuščioje erdvėje. Savo darbe, publikuotame„ arXiv“, tyrėjų komanda aprašo, kaip jie panaudojo plazmoninį apvalkalą, kad paslėptų cigaro formos objektą nuo tam tikros poliarizacijos mikrobangų.

Metamedžiagų tyrinėtojai Jaroslavas Uržumovas (Yaroslav Urzhumov) ir Deividas Smitas (David Smith), dirbajantys Djuko universitete (JAV), atliko modeliavimą, kurio metu objektas sugebėjo judėti vandenyje nepalikdamas jokio pėdsako. Pasak minėtųjų mokslininkų, šį reiškinį būtų galima pritaikyti realiame pasaulyje, žinoma, prieš tai atlikus išsamesnius tyrimus.

Mokslininkams pirmąkart pavyko sukurti nematomojo apsiausto medžiagą, kuri paslepia objektus naudodama šviesą, matomą žmogaus akiai. Kaip teigiama žurnale „Nano Letters“ išspausdintame straipsnyje, šį naująjį darinį galima laikyti dideliu žingsniu į priekį kuriant vadinamąsias apsiaustų medžiagas.

Ėmę kontroliuoti, kaip šviesos bangos užlinksta už objekto, tyrėjai sukonstravo mažinimo įrenginį, galintį sukurti įspūdį, jog objektai yra mažesni nei yra iš tikrųjų. Nors pradinis objektas nėra realiai sumažinamas, mažesnio objekto iliuzija yra pakankamai įtikinanti, kad stebėtojas negalėtų pasakyti tikrųjų stebimojo objekto matmenų.

Birmingemo universiteto fizikai kartu su kolegomis iš Londono imperatoriškojo koledžo (Jungtinė Karalystė) bei Danijos technikos universiteto sugebėjo pasiekti, jog „nematomasis apsiaustas“ paslėptų centimetro dydžio trimačius objektus. Pasak tyrėjų, savo rezultatus publikavusių prestižiniame žurnale „Nature Communications“, tokio dydžio objektai yra pakankamai stambūs, kad jų „nematomumą“ galėtų pastebėti ir žmogaus akis.

Metamedžiagos – substancijos, pasižyminčios gebėjimu manipuliuoti elektriniais ir magnetiniais laukais. Keičiant jų parametrus, elektromagnetinių bangų sklidimą galima pakeisti labai egzotiškais būdais; pavyzdžiui, jų pagrindu galima būtų sukurti nematomą apsiaustą, arba ketvirtį šviesos greičio išvystantį erdvėlaivį. Pasirodo, kad bent teoriniu požiūriu egzistuoja panašumai tarp to, kaip metamedžiaga išlenkia šviesos spindulius ir to, kaip šviesą išlenkia gravitacija.

Vokietijos mokslininkai sukūrė trijų dimensijų „neregimąjį apsiaustą“, kuris, lauždamas šviesos bangas, gali padaryti daiktus nematomais. Šie atradimai, skelbiami žurnale „Science“, ateityje gali suteikti galimybę nematomais paversti ir didelius objektus, bet kol kas tyrėjai teigia nenorintys spekuliuoti apie galimus pritaikymus.