marža

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ savo klientams Lietuvoje turi taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už jiems taikomą banko maržą, konstatavo Lietuvos bankas. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“. Tačiau Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, o „Nordea Bank“ jau pareiškė, kad juo vadovautis neketina.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Šešių būsto paskolas išduodančių bankų („Snoras“, „Danske“, „Nordea“, DNB, „Swedbank“, SEB ) darbuotojams pasakiau, kad ketinu pirkti realiai egzistuojantį 230 tūkst. litų vertės dviejų kambarių naujos statybos butą su daline apdaila, esantį kvartale prie Lazdynėlių.

Nuosekliai krintančios vidutinės tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR) vakar pasiekė 2007 metų balandžio mėnesio dydį - buvo beveik 1 proc. mažesnės negu prieš savaitę. Bankai sprogsta nuo litų pertekliaus ir jau pamiršo buvusį nepasitikėjimą litu. Vakar į prieškrizinį lygį smukusi 6 mėnesių trukmės skolintų pinigų kaina (VILIBOR - 4,77 proc.) kai kuriose būsto paskolų sutartyse jau yra mažesnė už bankų taikomą maržą.