mars express

Europos kosmoso agentūra (ESA) pristatė Marso tyrimų duomenimis paremtą 3D animaciją, kurioje pirmą kartą taip aiškiai demonstruojamas Marso šiaurės ašigalio modelis. Šis vaizdo siužetas remiasi ESA Marso palydovo „Mars Express“ surinktais duomenimis. Šis kosminis aparatas jau beveik 10 metų iš orbitos vykdo Marso tyrimus, skelbia „Space.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė parengusi virtualaus skrydžio virš Marso įspūdį perteikiantį vaizdo siužetą, sumontuotą iš realių šios planetos nuotraukų. Šio erdvinio Marso modelio pagrindu tapo ESA kosminio aparato „Mars Express“ nuotraukos, kurias jis beveik 10 metų siunčia į Žemę iš Raudonosios planetos orbitos. Pasak ESA atstovų, erdvinį Marso kraštovaizdį agentūros specialistai sumodeliavo talkinami kolegų iš Vokietijos aerokosminio centro.

10 metų tyrinėjusi Marso paviršių Europos kosmoso agentūra tikisi rasti atsakymą, iš kur šioje šaltoje ir sausoje planetoje yra metano – šios dujos gali būti ir organinės kilmės. Europos kosminės agentūros projektas „Mars Express“, pagal kurį buvo sudaryti tikslūs trimačiai Marso žemėlapiai, pateikė ganėtinai informacijos, kuri rodo, kad šioje planetoje tikrai buvo vandens – pagrindinio gyvybės šaltinio. Deja, tai buvo labai seniai.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jo atmosferoje neaptiko bent kiek didesnių metano dujų, liudijančių apie primityvios gyvybės egzistavimo šioje planetoje galimybę, pėdsakų. Tai mokslininkams užminė dar didesnę mįslę, nes metanas Marso atmosferoje jau ne kartą buvo užfiksuotas ir aplink jį skriejančiais kosminiais aparatais, ir Žemės astronominių observatorijų atliekamais stebėjimais, skelbia „Space.

Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė vaizdo įrašą, sudarytą iš aplink Marsą skriejančio palydovo „Mars Express“ vaizdo kamerų užfiksuotų nuotraukų. Į vaizdo įrašą sujungtos nuotraukos atskleidžia, kaip atrodytų vienas apsisukimas aplink Marsą žvelgiant iš jo orbitos. Žiūrovai gali stebėti, kaip „Mars Express“ vaizdo kameros pritraukia ir atitolina Marso paviršiaus vaizdą sukantis planetai.

Europos misija Marse šiemet birželį švenčia dešimtmetį. Pagal pradinį sumanymą tik vienerius Marso metus arba 687 žemės dienas raudonąją planetą turėjęs tyrinėti kosminis aparatas „Marso ekspresas“ (Mars Express) į gimtinę parsiuntė tiek neįkainojamos informacijos, kad jo tyrimai pratęsti mažiausiai iki 2014-ųjų pabaigos. Vienas pagrindinių atradimų, kurį padarė nuo 2003-iųjų virš Marso skriejantis „Marso ekspresas“ – tai, kad planetos Šiaurės ir Pietų polių regionuose nemažai ledo.

Europos kosminiai zondai šiais metais žada pateikti visą lobyną duomenų apie Didįjį sprogimą, vandenį Marse ir klimato pokyčius, teigia Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Jean-Jacques Dordainas. „2013-ieji atneš nepaprastą žinių apie kosmosą derlių“, – prognozuoja jis. Vasario 22 dieną mokslininkai pateiks Dirvožemio drėgnumo ir druskingumo (angl. „Soil Moisture and Salinity“ – SMOS) misijos rezultatus.

NASA pavyko pakoreguoti Marso zondo „Odyssey“ vietą orbitoje, kad jis būtų tinkamoje pozicijoje ir rugpjūtį galėtų patvirtinti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą. Kai NASA erdvėlaivis, gabenantis Marso mokslo laboratoriją „Curiosity“, pateks į Marso atmosferą, į Žemę tiesiogiai jis galės siųsti ribotus informacijos kiekius. Prieš nusileidimą, iš besileidžiančio kosminio aparato perspektyvos Žemė bus žemiau Marso horizonto, taigi tiesioginės komunikacijos kelias bus užblokuotas.

NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją. „Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC. JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje. Inžinieriai bando įspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.

Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai pasiūlė tris galimus keistų geologinių darinių, kartais vadinamų Marso šuliniais, esančių Tarsis regione Marse, kilmės versijas. Tarsis regione, išsiskiriančiame aktyvios vulkaninės veiklos bruožais, egzistuoja neįprasti geologiniai dariniai: vienoje eilėje išsirikiavę krateriai, iš Marso orbitos padarytose nuotraukose atrodantys kaip šalia vienas kito planetos paviršiuje iškasti milžiniški šuliniai.

Europos kosmoso agentūros paleistas Marso palydovas „Mars Express“ šioje planetoje aptiko didelius vandens ledo klodus, esančius vos 20 metrų gylyje nuo planetos paviršiaus. Pranešama, kad požeminės ledo sankaupos aptiktos kalnuotame Marso „Phlegra Montes“ regione. Požeminiai ledynai slūgso rajone, kurio centro koordinatės – 33 laipsniai šiaurės platumos ir 162 laipsniai rytų ilgumos.

Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Mars Express" perdavė į Žemę naujas Marso palydovo Fobo nuotraukas, iš kurių mokslininkai padarė erdvinius (3D) atvaizdus. Naujosios Fobo nuotraukos paskelbtos ESA svetainėje. ESA pranešime sakoma, kad „Mars Express" sausio 9 dieną vos 100 kilometrų atstumu praskriejo pro Fobą ir spėjo nufotografuoti nematomąją jo pusę, kurią gana sunku stebėti. Šių nuotraukų raiška sudaro 16 metrų viename vaizdo taške.

Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Mars Express“ perdavė į Žemę didžiausios iki šiol raiškos Marso palydovo Fobo paviršiaus nuotraukas. Jų raiška siekia 4,4 metrų viename vaizdo taške. Naująsias nuotraukas, tarp kurių yra ir Fobo 3D atvaizdas, galima pamatyti „Mars Express“ programos svetainėje. „Mars Express“ skrieja aplink Marsą ištęsta orbita ir priartėja prie Fobo kas 5 mėnesius. Paskutinį kartą kosminis zondas pro pat Fobą praskriejo kovo 7, 10 ir 13 dienomis.

Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis zondas „Mars Express“ vakar pirmą kartą labai mažu atstumu prasilenkė su Marso palydovu Fobu. Vakar įvykusio priartėjimo metu „Mars Express“ praskriejo vos 67 kilometrų aukštyje virš Fobo paviršiaus, skelbia „Space.com“. Šio prasilenkimo metu buvo siekiama surinkti kuo daugiau duomenų, padėsiančių išsiaiškinti vidinę šio mįslingo dangaus kūno struktūrą, teigiama pranešime.

Metanas Marso atmosferoje suskyla 600 kartų greičiau, nei Žemėje. Pasak specialistų, tai galima paaiškinti tik viena priežastimi: šioje planetoje vyksta nežinomas atmosferos procesas, sparčiai naikinantis metano dujas. Prancūzijos P. S. Laplace‘o instituto (IPSL) Dinaminės meteorologijos laboratorijos bei P. ir M. Curie universiteto mokslininkai Franckas Lefèvre‘as  ir François Forgetas žurnale „Nature“ paskelbė metano dujų Marso atmosferoje pasiskirstymo tyrimų išvadas.

Tiksliausiais iki šiol stebėjimais nustačius, kad vasaros sezono metu į Marso atmosferą reguliariai išmetamas didelis metano kiekis, NASA mokslininkai pripažino, kad Marsas gyvas – bent jau geologine prasme. Neatmetama galimybė, jog metaną gamina po planetos paviršiumi esantys mikroorganizmai.

Aplink Marsą skriejantis Europos kosmoso agentūros zondas „Mars Express“ perdavė į Žemę vienas ryškiausių istorijoje erdvines Raudonosios planetos paviršiaus nuotraukas. Zonde įrengta didelės raiškos stereokamera (HRSC, High-Resolution Stereo Camera) fotografavo „Echus Chasma“ – vieną didžiausių Marso regionų, suformuotą tekančio vandens.

Daugelis mokslininkų prisipažįsta manantys, kad Marse egzistuoja ar bent jau kažkada egzistavo gyvybė. Tačiau tokia prielaida iki šiol neįrodyta, rašo britų dienraštis „The Times“. Nėra patikimo patvirtinimo, kad Raudonojoje planetoje egzistuoja mikrobai ar bent organiniai junginiai, tačiau Marsą tyrinėjantys mokslininkai nori tikėti, jog žmonija aptiks jame gyvybės pėdsakų, kai tik turės tinkamų technologijų ir galės panaudoti jas tinkamose planetos vietose.

NASA turėjo mažiausiai dienai atidėti savo naujos misijos į Marsą pradžią, nes virš Floridos besitvenkiantys audros debesys kėlė grėsmę sekmadienį po pietų numatytam raketos startui.