m. martinaitis

Moralinės politikos ilgesį savo kalboje Seime minint Kovo 11-ąją akcentavo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas Marcelijus Martinaitis. „Kai šiek tiek šiandien pažvelgi iš viršaus, norėdamas suvokti, kas čia Lietuvoje vyksta, netikėtai pamatai, kad beveik neliko nė vienos institucijos, kuriai vienaip ar kitaip nebūtų keliamas nepasitikėjimas, dažnai dėl savo pačių nepadarytų darbų, dėl savo pačių klaidų, vis primetant kitiems.

Knygos net ir bibliotekose tapo retenybe. Mat valdžios institucijos pamiršo skirti joms pinigų. Jos tik džiaugiasi – milijonai skirti įstaigoms kompiuterizuoti. Tačiau šviesuoliai mato, jog Lietuva įstumta į kultūrinę nebūtį, o bibliotekos virto interneto kavinėmis. Knygų neliko Valstybės kontrolė, įvertinusi Lietuvos bibliotekų situaciją, atskleidė stulbinančius faktus.

Šiandien poetas Marcelijus Martinaitis kalba apie naujai įsiplieskiantį Raseinių krašto žmonių sąjūdį ir apie seniai mūsų užmirštas sąvokas – namus, gimtinę, Lietuvą – Tikite lokaliais sąjūdžiais, įsiplieskiančiais provincijose, nedidelėse bendruomenėse, jų galimybėmis susilieti į vieną – tokį, koks buvo prieš dvi dešimtis metų? Gal tokie judėjimai yra realiausia viltis pakelti sukniubusią Lietuvą? – Ar tikiu įvairiomis šiandien susiburiančiomis santalkomis? Ir taip, ir ne.