Knygos net ir bibliotekose tapo retenybe. Mat valdžios institucijos pamiršo skirti joms pinigų. Jos tik džiaugiasi – milijonai skirti įstaigoms kompiuterizuoti. Tačiau šviesuoliai mato, jog Lietuva įstumta į kultūrinę nebūtį, o bibliotekos virto interneto kavinėmis.
Knygų neliko
Valstybės kontrolė, įvertinusi Lietuvos bibliotekų situaciją, atskleidė stulbinančius faktus. Nors dar prieš dešimtmetį susirūpinta, jog norint bent palaikyti bibliotekų leidinių fondus, būtina per metus knygoms įsigyti bibliotekose skirti bent 3 litus gyventojui, arba įsigyti 300–350 knygų 1000 gyventojų. Rožiniai planai neišsipildė – kontrolieriai nustatė, kad valdžios pastangomis ši suma sumažinta iki septynių kartų.
„Kai buvo rengiama 2003–2013 metų programa, tuo metu buvo išleidžiama vienam gyventojui knygoms įsigyti 89 centai. Konstatuota, kad tai – kelis kartus mažiau nei Europos vidurkis, – priminė Valstybės kontrolės 5–ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė. – Nuspręsta siekti, kad programai pasibaigus jau būtų skiriami 3 litai. Praėjo 7 metai, dabar skiriama 69 centai. O jei Vyriausybė neskiria daugiau pinigų, kaip tokių rodiklių pasiekti?"
Iš planuotų 104 mln. litų knygoms nuo 2003–iųjų skirta vos 39,5 mln.
Anot auditorės, be šių problemų, Lietuvoje nėra patvirtintos bibliotekų plėtros strategijos. Tad susidarė paradoksas – vienur bibliotekos uždaromos, kitur, vykdant renovacijas, vidutiniškai plotas padidėjo daugiau kaip 800 kv. metrų. Tačiau tuščiose erdvėse knygų nėra.
Išstūmė kompiuteriai
„Įsivaizduokite, nuolat vaikščiodamas į biblioteką savo mėgstamo žanro knygas esate perskaitęs. Ateinate vieną kartą – nieko naujo, antrą – vėl nieko naujo, trečią kartą jūs jau neisite. Sakoma, kad nepaisant visko auga skaitytojų skaičius. Bet reikėtų įvertinti priežastis – žmones traukia ekonominė krizė, be to, kompiuteriai", – paaiškino L.Balėnaitė.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys tvirtino, kad dalies lietuviškų knygų bibliotekose skaitytojai neberas niekados.
„Tai yra tik buvusio kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio ir jo komandos darbo pasekmė. Taškas. Per vieną klouną netekome knygų bibliotekose. Situacija beviltiška. Jei neturime pinigų naujoms knygoms, kaip mes nupirksime išleistas anksčiau, kurios jau keliauja į Grigiškes (popieriaus perdirbimo fabriką, – red. past.)? Įsivaizduokite, kai kuriuos egzempliorius bus galima rasti tik Nacionalinėje bibliotekoje. Neliks net ir lietuvių grožinės literatūros. Džiaugiamės, kad dabartinis ministras bent supranta knygos vertę. Bet viskam reikia laiko", – sakė jis.
Tiesa, Kultūros ministerija pripažino, jog dėl nuolatinės valdžių kaitos bibliotekų fondai sunyko negrįžtamai. Tad bent kitiems metams, esą numatė papildomus 800 tūkstančių litų knygoms įsigyti.
Faktai
Iš 1990–aisiais veikusių 1885 bibliotekų šiemet teliko 1357. Prieš dvidešimtmetį buvo sulaukiama 956 tūkst. skaitytojų, dabar tik 752 tūkst. Knygų leidyba nuo 30,3 mln. egzempliorių per metus sunyko iki 6,1 mln.
Marcelijus MARTINAITIS, poetas:
Knyga eliminuojama iš viešo gyvenimo. Tenka dažnai būti mažose bibliotekėlėse – jos labai skurdžios, neberandu savo kolegų knygų. Jos dažnai gauna tik šlamštą, sovietmečio romanus. Nematau nei klasikos, nei naujų knygų, žymių rašytojų kūrinių – jie patenka tik į didžiąsias bibliotekas. Lankytojų padaugėjo? Tai gerai. Bet kaimo bibliotekėlėse pilna vaikų, nes yra kompiuteriai. Gal jie ką nors sužino maigydami klavišus. Bet jau yra žmonių, baigusių mokyklą, bet nemokančių skaityti, nesurezgančių sakinio, nesuprantančių tekstų, tik atskirus fragmentus. Nes nebeveikia fantazija, vaizduotė. Didžiausia bėda – žmonės ateina tik paskaityti laikraščių ir pasėdėti prie kompiuterių. Bibliotekos virsta žaidimo kambariais, interneto kavinėmis.
