m. k. čiurlionis

Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje Kaune lankytojai nuo kitos savaitės galės išvysti dvylika šio autoriaus paveikslų, perkurtų trimačiu (3D) formatu. Kaip pranešė muziejus, šių 12 paveikslų kūrimo procesui 10–15 procentų buvo naudojamas dirbtinis intelektas, o 85–90 procentų darbo atliko grafikos reprodukcijų specialistai, sujungę dvi skirtingas 3D programas. Šios technologijos Lietuvoje panaudojamos pirmą kartą.

Gamta ir miškas buvo nuolatiniu žmogaus globėju nuo pat žmonijos atsiradimo. Mūsų protėviai tūkstantmečiais gyveno miško suformuotame kraštovaizdyje, veikiami jo simbolių ir paslapčių. Mūsų kraštas kaimynams dažnai buvo gūdžiomis giriomis apaugusi terra incognita, kaip ir kadaise miškingoji Germanija – romėnams. Miškas tuomet buvo pagrindinis maisto, energijos ir žaliavų šaltinis, o taip pat sudvasintas ir net suasmenintas prieglobsčio teikėjas.

„2016-ieji metų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių renginiai jau įsibėgėjo, tenka aktyviai prisidėti prie kultūros sostinių veiklų. Matau ir jaučiu, kokią svarbą ir reikšmę toks titulas, pripažinimas turi paprastam kaimo žmogui. Į mažus miestelius, galbūt daugeliui net negirdėtus iki šiol, atvyksta garsiausi šalies kultūros atstovai, kūrėjai“, - teigia daug visoje Lietuvoje koncertuojantis operos solistas Liudas Mikalauskas.

Kauno miesto savivaldybė šiemet planuoja savo lėšomis įrengti šešias atminimo lentas, skirtas įsimintiniems įvykiams ir nusipelniusiems Kaune gyvenusiems asmenims. Sprendimo projekte, kuriam dar turės pritarti miesto savivaldybės taryba, siūloma Vilniaus gatvėje įrengti atminimo lentą dailininkui ir kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.

Raminta Levandraitytė, LRT.lt Plačiau pasaulyje Mikalojus Konstantinas Čiurlionis nėra žinomas, teigia savarankiškai šio menininko kūrybą atradę užsienio mokslininkai. Lietuvių menotyrininkai mano, kad Lietuva galėtų pristatyti save pasauliui per šio menininko kūrybą. „Čiurlionis turėtų būti mūsų „brendas“, vardas, su kuriuo išeitume į pasaulį“, – sako muzikologas Rimantas Astrauskas.

Tadas Jačiauskas, LRT televizijos laida „Durys atsidaro“, LRT.lt Kone visi esame apie jį girdėję. Šiek tiek mažiau tų, kurie yra apie jį girdėję, yra matę jo paveikslus. Gal šiek tiek mažiau yra klausę jo muzikos. Jau greitai bus galima pamatyti baletą apie šį dailininką. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pristato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“. Ruošiamasi rodyti tą patį M. K. Čiurlionį, tik kita forma. Šiuo metu vyksta intensyvios repeticijos.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai į paveikslų saugyklas ir muziejus yra sugrąžinę šimtus žinomų dailininkų kūrinių, vis dėlto nemažai jų nesurasta iki šiol. Skulpūra Austrijoje Ketvirčiu milijono litų įvertintą XVI amžiaus medinę skulptūrą iš R. Mikutavičiaus kolekcijos „Prisikėlęs Kristus“ prieštaringos reputacijos verslininkas vilnietis Juozas Edvardas Petraitis 2001-aisiais be leidimo išvežė į Danijos sostinę Kopenhagą.

Kitą savaitę Druskininkuose vyks tradicinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų savaitė ir tarptautinė konferencija „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“. Tai kulminacinis Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamo 10-ojo festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginys. Į liepos 30 - rugpjūčio 5 dienomis vyksiančią Čiurlionio studijų savaitę atvyksta per dvidešimt M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjų, muzikologų, literatūrologų iš Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos.

„Esu barbė devyndarbė: ir groju, ir dainuoju, ir kuriu, ir įrašinėju dainas“, – pokalbį pradeda dvidešimtmetė muzikantė Donata Januševičiūtė. Save žmogumi muziku vadinanti mergina neįsivaizduoja nė dienos be muzikos, todėl stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę, kuri jai leidžia tobulėti. Papasakok, kaip pasirinkai muzikinį gyvenimo kelią. Visų pirma, tėvai atvedė į M. K. Čiurlionio menų mokyklą.

Sekmadienį Druskininkuose startuoja 10-asis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiama klasikinės muzikos ir meno šventė laikosi svarbiausios misijos - skleisti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Keturiasdešimtyje festivalio renginių dalyvaus per 200 žymių Lietuvos meno meistrų ir talentingų jaunųjų menininkų, užsienio atlikėjai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, JAV, Olandijos, Šveicarijos.

Beveik pusę metų lankytojus džiuginusi paroda „Mirábile Visu/Nuostabu matyti“ gegužės 27 d. uždaroma. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus švęsdamas įkūrimo 90-ąsias metines surengė vieną didžiausių savo istorijoje parodų, kuri sulaukė didelio susidomėjimo ir gausaus žiūrovų būrio. Parodos metu tapybos, grafikos, taikomosios dailės kolekcijų tyrinėtojai lankytojams rengė specializuotas ekskursijas.

IX tarptautiniam Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursui pasibaigus galima susumuoti rezultatus, pasveikinti ir pakalbinti nugalėtojus. O jų buvo visas būrys. Didieji prizai ir laureatų vardai išdalinti trijose amžiaus grupėse: iki 12 metų, 16 ir iki 20 metų. Iš lietuvių muzikantų verta įsiminti jauniausias laureates Elžbietą Liepą Dvarionaitę ir Ugnę Liepą Žuklytę bei vyriausios grupės laureatę Donatą Vaitkutę.

Žymus meno kolekcininkas, architektas, akademikas profesorius Algimantas Miškinis padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui savo surinktą ypač vertingą senųjų atvirukų ir kalendorių kolekciją. Ketvirtadienį muziejuje atidaryta didžiulė šios kolekcijos eksponatų paroda, skirta Muziejų metams.

Judėjimas „Šarlatanai“ skelbia savo manifestą ir užduoda svarbius klausimus.  Manifestas: mes esame „Šarlatanai“ – nemokšos, sukčiai, apgavikai, šundaktariai. Apsimetę dideliais žinovais bei specialistais, užduodame  svarbius klausimus.

Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje veikia unikali paroda „Mirábile visu“, pristatanti muziejuje sukauptas meno vertybes nuo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus  įsikūrimo pradžios iki šių dienų bei kviečianti į išskirtinius užsiėmimus.

Penkioliktą kartą Vilniuje nuaidėjęs didžiausias profesionaliosios muzikos renginys „Didysis muzikų paradas“ šeštadienio vakarą apdovanojo „Auksinio disko 2011“ laureatus. Nacionalinėje filharmonijoje garbingais muzikų maratono prizais apdovanoti solistė Sigutė Stonytė, smuikininkė Ingrida Armonaitė, saksofonininkas Vladimiras Čekasinas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas prof. Juozas Domarkas.

Šiais metais minint Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio mirties 100-ąsias metines, stengiamasi naujai pažvelgti į kompozitoriaus ir dailininko meninį palikimą. VU Lyčių studijų centre surengta konferencija atkreipė dėmesį į dar vieną su šia asmenybe susijusį įspaudą Lietuvos visuomenės gyvenime: M. K. Čiurlionis ir jo žmona – rašytoja, publicistė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė XX a. pradžioje buvo unikalus vyro ir moters bendradarbiavimo pavyzdys.

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje nuo kovo 18 d. galima apžiūrėti į Čiurlionio galeriją sugrįžusius brandžiausius M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrinius, kuriais net tris mėnesius žavėjosi meno mylėtojai Italijoje. Džiugu, kad mirties metinių sukakčiai į Lietuvą sugrįžo visų pamėgti menininko paveikslai. Menotyrininkų itin vertinamus M. K. Čiurlionio brandžiojo laikotarpio darbus vėl galima išvysti Čiurlionio galerijoje.