lukašenka

Mano tekstas apie Lukašenkai pritaikytą sprindį yra „tirštokas“. Rašinys galiausiai pasirodys „Balsas.lt savaitė“, todėl negali būti ilgesnis nei 3300 ženklų. Kai kam iškilo klausimų dėl turinio. Antai Uršulė LRT tinklalapyje rašo: Arūnai, prašau paaiškinti apie tą špygą: už ką, kur ir kaip ji nukreipta. ezopas  „Balsas.

Pasigirdo svarstymų, koks turėtų būti užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko įpėdinis. Gal nereikia diplomato? Juk galima rinktis paprastai – tegul būna angliškai kalbantis ir per pobūvius negirtaujantis politikas. Visais kitais klausimais jam padėtų Užsienio reikalų ministerija (URM). Kadangi į ministro postą jau pasiūlytas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausantis Audronius Ažubalis, diskusijas tam kartui galima baigti.

Paviršiuje plūduriuojantis užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atleidimo motyvas (tiksliau, vienas iš motyvų) – tai prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro skirtingi požiūriai į santykius su Baltarusija.

Pažersiu padrikų svarstymų apie šuldu buldu, kuris vyksta Lietuvos valdžios viršutiniame aukšte. Pradžiai toks palyginimas. 2004 m. rugsėjo 1-ją islamistai padarė kruviną išpuolį Šiaurės Osetijos mieste Beslane. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ta proga panaikino gubernatorių rinkimus. Nuo tada jie tapo Kremliaus skiriami su „gubernijų“ dūmelių (seimelių) pritarimu.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus. Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.