liutauras kazlavickas

Besibaigiant kasmetinei akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“ džiaugiuosi mokslininkų, psichologų, moksleivių, tėvų, žiniasklaidos ir žymių žmonių neabejingumu bei drąsa kalbėti patyčių ir jų žalos tema. Tikėjausi, kad reaguodamas į šios savaitės pradžioje paskelbtus duomenis, kad patyčių mokyklose ėmė daugėti, šią savaitę apie konkrečius veiksmus, kaip spręsti šią problemą mokyklose pagaliau prabils ir Švietimo ministras. Klydau.

 Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai pasiūlė dvi dešimtis pretendentų varžytis su dabartiniu lyderiu ekspremjeru Andriumi Kubiliumi partijos vadovo rinkimuose, tačiau kai kurie jau pareiškė neketinantys siekti šių pareigų. Pretendentai gali būti siūlomi iki antradienio vakaro. Kitą pirmadienį partijos prezidiumas priims sprendimą dėl pretendentų patvirtinimo kandidatais į TS-LKD pirmininkus.

Nors dėl Seimo rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipiasi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas, šiandien naujojo Seimo nariams įteikiami tautos atstovų pažymėjimai. Prieš Seimo narių pažymėjimų įteikimą Seimo konferencijų salėje tvyrojo pakankamai linksma atmosfera. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau gaus išsvajotąją vietą Seime, kiti – laidė pokštus apie tai, kad visa tai humoras ir kam reikėjo atvykti atsiimti neįsigaliosiančio pažymėjimo.

72 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos studentų patenkinti savo pasirinktomis studijomis Lietuvos aukštosiose mokyklose, tačiau studijų kokybę aukščiausiais balais vertina nedaugelis, rodo tyrimas, kurį Demokratinės politikos instituto užsakymu atliko tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“. Tuo metu verslo lyderių nuomonė apie studijas Lietuvoje dar prastesnė nei studentų, o savo vaikus jie būtų linkę siųsti studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.

62 proc. Lietuvos valstybinių universitetų studentų mano, kad iškart po studijų turi galimybę gauti darbo užmokestį iki 1500 Lt atskaičius mokesčius. Pusė respondentų abejoja, ar būtent jų aukštosios mokyklos diplomas padės gauti geresnes sąlygas įsidarbinant. Tuo metu lygiagrečiai atliktas Lietuvos verslo lyderių tyrimas parodė, kad ieškodami naujo darbuotojo konkrečiai aukštajai mokyklai prioritetą teikia 35 proc. respondentų, o 7,3 proc.

Studentams atstovaujančios organizacijos sutaria, kad Vyriausybės trečiadienį palaiminti planai aukštosiose mokyklose įvesti studijų krepšelį neturi mažinti studijų prieinamumo. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis BNS sakė, jog už mokslą turėtų nemokėti tiek studentų, kiek iki šiol nemokėjo ir kurių studijos buvo finansuojamos dalinai. Finansuojamų vietų esą galėtų sumažėti nebent 1,7 tūkst.

Šiomis dienomis autobusų parkų vairuotojai supažindinami su tarptautiniu studento pažymėjimu. Europos Sąjungos šalių aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams jis bent jau kol kas bus vienintelis dokumentas, leidžiantis Lietuvoje naudotis transporto lengvatomis, rašo „Lietuvos žinios“. Prieš pat šventes į Lietuvą aplankyti pažįstamųjų atvykusi Varšuvos universiteto studentė Monika J. nustebo, kad jos turimo šios mokslo įstaigos pažymėjimo niekas nenori pripažinti.

Antrą kartą sudarytame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge ir toliau lyderiauja Vilniaus universitetas. Ši aukštoji mokykla pagal įvairius vertinimo kriterijus surinko 76,84 balo.

Sausį ir vasarį informacinis portalas „Visuomenei.lt“ atliko apklausą apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos skirstymo viešumą. Apklausos rezultatai rodo, kaip su įvairiais ES struktūrinės paramos skirstymo aspektais susijusius klausimus vertina Lietuvos gyventojai ir aukšto lygio valstybinių institucijų (ministerijų, Vyriausybės ir Seimo) darbuotojai.

Ar dar ilgai Lietuvos universitetai gyvens „viduramžių dvasia“, kai į pilietiškai nebrandžios akademinės bendruomenės rankas atiduota visa aukštojo mokslo ateitis? Ar dar ilgai aukštosios mokyklos liks visuomenės atžvilgiu autonomiškomis studijų tvirtovėmis? Tačiau ar didėjantis išorinis universitetų veiklos reglamentavimas yra tas pats kas siekiama atskaitomybė visuomenei? Kaip rasti vidurio kelią tarp akademinės laisvės ir visuomeninės kontrolės? Tai klausimai, kurie vėl iškyla vertinant vyk...

Pastarųjų dienų Lietuvos politinio gyvenimo įvykiai paskatino jaunimo "Antipopulistinį frontą" atnaujinti savo veiklą ir surengti akciją, pavadintą "Jaunime, ar nejauti, kad mums ant ausų kabinami makaronai". Penktadienį (04.11) Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje "Antipopulistinio fronto" nariai žurnalistams teigė, kad šia akcija siekiama paskatinti jaunimą netylėti ir nebūti abejingiems valdžios sakomai neteisybei. "Aišku, valdžiai norėtųsi, kad užsimirštų viskas.