Antrą kartą sudarytame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge ir toliau lyderiauja Vilniaus universitetas.
Ši aukštoji mokykla pagal įvairius vertinimo kriterijus surinko 76,84 balo. Antroje vietoje tarp keturiolikos vertintų mokyklų atsidūrė Kauno technologijos universitetas (52,58), trečioje - Vilniaus Gedimino technikos universitetas (49,29). Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas (42,62), Mykolo Romerio universitetas (41,17).
Mažiausią įvertinimą gavo reitingo pabaigoje atsidūrusi Vilniaus dailės akademija (25,56). Kiek daugiau balų surinko Lietuvos kūno kultūros akademija (28,72), Lietuvos žemės ūkio universitetas (29,05). Maksimalus galimų surinkti balų skaičius - 100.
Reitingą sudariusių savaitraščio "Veidas" ir Demokratinės politikos instituto (DPI) ekspertai universitetus vertino pagal daugiau daugiau kaip 50 parametrų, apklausta 14 tūkst. studentų, 220 didžiausių įvairiuose sektoriuose dirbančių įmonių atstovų.
Vertinant universitetus, buvo atsižvelgta į aukštųjų mokyklų mokslinę veiklą, veiklos įvertinimą, siūlomą studijų pasirinkimą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų sąlygas, finansavimo struktūrą, klausta studentų bei darbdavių nuomonės.
Į reitingą dėl savo veiklos specifiškumo bei ribotų duomenų nebuvo įtraukta Lietuvos karo akademija.
Kaip pirmadienį pristatydamas reitingo rezultatus kalbėjo DPI ekspertas Liutauras Kazlavickas, įdomių įžvalgų pateikia grupinis Vilniaus bei Kauno aukštųjų mokyklų infrastruktūrinių, administracinių, akademinių pajėgumų palyginimas.
"Vilniaus universitetų grupė sukuria daugiau mokslinės produkcijos, aukštesni jų veiklos įvertinimai, siūlomas didesnis studijų pasirinkimas. Personalo kvalifikacija nedaug skiriasi Vilniaus universitetų grupės naudai. Studijų sąlygos panašios, tačiau Kauno studentai geriau nei Vilniaus vertina savo aukštąsias mokyklas. Tuo metu darbdavių vertinimas palankesnis Vilniaus universitetų grupei, lėšų jie taip pat daugiau pritraukia", - kalbėjo L.Kazlavickas.
Pasak jo, galutinių rezultatų bei studentų vertinimų palyginimas rodo, jog akademinis jaunimas pakankamai aiškiai supranta aukštųjų mokyklų situaciją ir ją vertina gana objektyviai.
"Veido" žurnalistės Jonės Kučinskaitės teigimu, dar realesnę šalies aukštųjų mokyklų padėtį būtų galima pamatyti įvertinus studijų programų sukuriamą pridedamąją vertę, tačiau kol kas tokių duomenų gauti neįmanoma.
"Dar išsamesni rezultatai būtų paskaičiavus, kokią pridedamąją vertę studijos sukuria - kiek konkrečių studijų bakalauras po vienerių ir po, tarkime, 30 metų uždirba atlyginimą, ar jam pavyko įsidarbinti pagal specialybę, gal jis bedarbis ar dirba nekvalifikuotą darbą. Tačiau kol kas niekas nerenka tokių duomenų", - kalbėjo J.Kučinskaitė.
Pasak jos, nepavyko gauti duomenų ir apie tai, kiek kokių aukštųjų mokyklų absolventų per vienerius metus pretendavo į valstybės tarnybą.
"Pretenduojant į valstybės tarnybą, nebūtina nurodyti, kokią aukštąją mokyklą esi baigęs. Užtenka nurodyti, kad turi aukštąjį išsilavinimą. to visiškai pakanka", - sakė ji.
DPI prezidentas Mantas Adomėnas pažymėjo, jog šis reitingas atspindi aukštųjų universitetų padėtį šalies kontekste.
"Pasauliniame kontekste, tai daugiau ar mažiau blogų universitetų reitingas. Jei lyginsime su regionais, tai bus daugiau ar mažiau patenkinamų universitetų reitingas. Tikimės, kad ateityje galėsime ir tokį palyginamumą - su pasaulio, Europos, regiono - universitetais įsivesti ir matyti, kur esame", - sakė M.Adomėnas.
Anot jo, panašius reitingus sudarinėja beveik visos Europos Sąjungos šalys, tačiau kiekvienas jų sudaromas pagal skirtingus kriterijus.
"Mokslo apskaitos sistema savita, ji skiriasi kiekvienoje šalyje ir nėra standartizuota. Todėl negalima palyginti, pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos mokslinės produkcijos. Buvo šiemet mėginimas pasilyginti su artimiausių regionų šalių universitetais, bet dėl kriterijų nepalyginamumo to nepavyko padaryti", - teigė DPI prezidentas.
Pasak M.Adomėno, aukštųjų mokyklų reitingas pravers studijas besirenkantiems abiturientams, jų tėvams, leis patiems universitetams įvertinti savo padėtį. Be to, reitingas svarbus ir prasidedančios aukštojo mokslo reformos kontekste.
"Šis reitingas galbūt leis atsakyti į klausimus, ar mums reikia tiek universitetų, ar visi universitetai yra universitetai, o ne aukštosiomis mokyklomis pasivadinusios kolegijos. Ar sujungus universitetus nebūtų sutaupyta pinigų ir nebūtų galima pasiekti geresnės kokybės?", - retoriškai klausė DPI vadovas.