lionginas šepetys

Buvusiame „Pramprojekto“ pastate Kauno centre kitais metais įsikurs verslo centras „Business Leaders Center“. Projekto vystytojų teigimu, tai bus tiek pavienių asmenų, tiek didelių bendrovių verslams pritaikytos erdvės. „Pats pastatas, pati architektūra padiktavo tam tikrus sprendimus. Pastatas yra įvairus: jis turi ir aukštuminę dalį, kas Kaune nėra labai tipiška, turi ir didelių erdvių.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Liongino Šepečio mirties. Užuojautoje artimiesiems V. Pranckietis netekties valandą linki stiprybės ir dvasios paguodos, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius. Signataras, menotyrininkas L. Šepetys mirė eidamas 91-uosius metus. Nuo 1990 iki 1992 metų jis buvo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas.

Eidamas 91-uosius metus mirė signataras, menotyrininkas Lionginas Šepetys, šeštadienį pranešė LRT radijas. Nuo 1990 iki 1992 metų jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Iki nepriklausomybės atkūrimo jis ėjo įvairias pareigas Lietuvos komunistų partijos centriniame komitete, buvo kultūros ministras, vadovavo tuometei Aukščiausiajai Tarybai. L. Šepetys yra parašęs straipsnių meno istorijos bei teorijos klausimais.

Politinė suirutė už tūkstančių kilometrų, Afrikos žemyne, graso labiau patuštinti ir mūsų šalies smaližių pinigines. Padėtį Dramblio Kaulo Krante, kuris yra didžiausias kakavos eksportuotojas, itin atidžiai seka šokolado gamintojai, mat brangstant žaliavai, tikėtina, brangs ir gaminys. Kai kurie jų atvirai pripažįsta, kad to galima laukti jau netolimoje ateityje, juolab kad brangsta ir kiti komponentai - cukrus, riebalai.

2008 m. pradžioje “Vilnius Europos kultūros sostinė 2009” paskelbė kūrinių viešose miesto erdvėse konkursą, kurį laimėjo trys Lietuvos skulptoriai (nugalėtojais tapo Roberto Antinio projektas „Puskalnis“, Mindaugo Navako projektas „Dviaukštis“ ir Vlado Urbanavičiaus projektas „Krantinės arka“). Apie įvairius su projektu susijusius incidentus, organizatorių konfliktus su Vilniaus savivaldybe ir pan. žiniasklaidoje kalbėta jau nemažai.

Garsieji Biržų Astravo liūtai išlieti iš ketaus Sankt Peterburge XIX a. viduryje. Grafas Jonas Tiškevičius užsisakė liūtus Astravo dvaro rūmų papuošimui. 1851 m. už statulų atgabenimą į Biržus grafas sumokėjo vežikui 79 rublius ir 10 kapeikų sidabru, be to, dar davė 3 rublių premiją. Astrave liūtai išbuvo iki 1938 m., kada paskutinis Astravo dvaro paveldėtojas Prancūzijos pilietis grafas Jonas Jurgis Tiškevičius, apsilankęs Biržuose, padovanojo liūtų skulptūras Vytauto Didžiojo karo muziejui.

Šiais metais minint 100-ąsias režisieriaus Juozo Miltinio gimimo metines, panevėžiečiai nusprendė inicijuoti dokumentinio filmo apie jį sukūrimą ir taip dar kartą pagerbti garsųjį menininką.Antradienį Panevėžio kultūros centre „Garsas“ surengta dokumentinio filmo peržiūra, pranešė Panevėžio miesto savivaldybė.

Permąstydami nugyventos nepriklausomybės metus, svarstydami Lietuvos laimėjimus ir jos žmones ištikusias bėdas bei iššūkius, turime pripažinti, kad anų metų lūkesčiai kertasi su dabartine tikrove. Tikėjome gyvensią ne tik geriau, bet ir teisingiau bei doriau. Kitokią regėjome ir būsimą politinę valdžią, tad šiuo metu gyvename nuo vieno nusivylimo ta valdžia iki kito, toldami nuo valstybės.