Lietuvos registrų centras

Kas ketverius metus kalendoriuose atsirandanti papildoma diena vasario mėnesio pabaigoje yra išskirtinė – tai ypatinga diena minint įvairias sukaktuves ar kitas įsimintinas progas. Rečiausia metų ne vienam Lietuvos gyventojui yra vienintelė diena per ketverius metus, kai galima atšvęsti savo gimtadienį tikrąją gimimo dieną. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso yra beveik 1,9 tūkst. gyventojų, gimusių būtent vasario 29 dieną.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso įregistruota 78,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 52 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-birželį, kai įregistruota 53,6 tūkst. NT sandorių. Palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo fiksuota apie 61 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra 29 proc. didesnis, skelbia Registrų centras. Vien tik per šių metų birželio mėnesį įregistruota per 15 tūkst. NT sandorių – 52 proc.

Dėl pernai liepą įvykusio incidento, kai sutriko Registrų centro valdomų informacinių sistemų veikla, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) įstaigai skyrė 15 tūkst. eurų baudą. Kaip antradienį pranešė VDAI, bauda skirta dėl netinkamai įgyvendintų techninių ir organizacinių duomenų saugumo priemonių po liepos 20 dienos incidento. Savo ruožtu Registrų centras BNS informavo šiuo metu vertinantis Duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą skirti baudą.

Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto (NT) masinį vertinimą, kuris šįkart svarbus tuo, kad pagal jį bus apskaičiuojami mokesčiai, rašo portalas lrt.lt. „Užbaigėme labai didelį darbą – įvertinome visą Lietuvos turtą: žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tai yra statinius.

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.  Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.

Lietuvoje naujų įmonių, įstaigų ar asociacijų steigėjai ir toliau nestokoja kūrybiškumo ir drąsos rinkdami bendrovių ar organizacijų pavadinimus. Vieni pavadinimai leidžia nuspėti įmonės veiklą, tačiau apsigauti nereikėtų, nes ne visuomet galime numanyti, kokią paslėptą mintį savo galvose turėjo steigėjai. Tradiciškai šiemet daugiausiai steigiama naujų uždarųjų akcinių bendrovių ir mažųjų bendrijų, taip pat asociacijų ar viešųjų įstaigų.

Seime nuo 2017 metų pradėti svarstyti įstatymo pakeitimai, ar leisti verslininkams naudoti nelietuviškus pavadinimus steigiant naują įmonę, tačiau jie iki šiol yra atidėliojami. Nepaisant to, bendrovės, teikiančios įmonių registravimo paslaugas, vis tiek geba įteisinti užsienietiškus pavadinimus. Tiesa, už tokią paslaugą gali tekti sumokėti dvigubai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 3 340 juridinių asmenų – 2,5 proc. daugiau nei 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Visgi, naujas įmones kuriančių verslininkų fantazija neblėsta. Kai kurie pavadinimai jau dabar traukia akį. Tarp populiariausių teisinių formų steigiant naują juridinį asmenį šiemet buvo uždaroji akcinė bendrovė ir mažoji bendrija. Tai, kad kai kurie pavadinimai išsiskiria, rodo pavyzdžiai.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet išlaiko augimo tempus – iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais šalyje perleista 39,5 tūkst. NT objektų, arba 8 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį (36,6 tūkst.). Keturiuose iš penkių Lietuvos didmiesčių parduotų butų skaičius išaugo dešimtadaliu, o Panevėžyje – net ketvirtadaliu, rašoma Registrų centro pranešime spaudai.

Šių metų lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 808 pastatai, patalpos ir žemės sklypai – 13 proc. mažiau nei spalį, bet 1,1 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Artėjant metų pabaigai, aktyvumo mažėjimas fiksuotas visose nekilnojamojo turto kategorijose. Registrų centro specialistų teigimu, lapkritį, palyginti su spaliu, rinkos aktyvumo mažėjimą iš dalies lėmė ir tai, kad spalį aktyvumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką per pastaruosius ketverius su puse metų.

Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, teigdama, kad statybų įmonė nugriovė jai priklausančias gyvenamąsias patalpas. Įmonė neneigia, kad nugriovė moters turtą, tačiau tvirtina, kad tai buvo savavališki statiniai, esantys ant įmonės žemės. Klaipėdietė Daiva Mondeikienė tv3.lt pasakojo, kad UAB „Pievų tako namai“ lapkričio 9 d., neturėdami leidimo, nugriovė jai priklausantį gyvenamosios paskirties pastatą, esantį Pievų tako 35, Klaipėdoje.

Registrų centras pasirengęs atverti visuomenei kuo daugiau duomenų, tačiau dalies jų atskleidimas priklauso nuo teisinio reguliavimo, sako centro direktorius Saulius Urbanavičius. „Ir šiandien yra tikrai nemaža dalis duomenų, kurie yra atviri, teikiami neatlygintinai (...) Susitvarkius tą duomenų kiekį mes pasiruošę savo jėgomis didinti. (...) Kaip žinome, ir Duomenų apsaugos reglamentas saugo tam tikrą kategoriją, kas susiję su asmenų duomenimis.

Nuo kovo 1 dienos, visose gydymo įstaigos privalomas elektroninės sveikatos sistemos naudojimas ir duomenų apie paciento sveikatą bei jos priežiūrą tvarkymas elektroniniu būdu. Anot Sveikatos apsaugos ministerijų (SAM) atstovų, daugelis gydymo įstaigų jau pasirengusios pilnu pajėgumu teikti e. paslaugas. Tačiau medikų atstovai teigia, kad dėl šios sistemos strigimo, gydytojai priversti dirbti viršvalandžius.

Registrų centre įregistruota visuomenininko buvusio Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus, buvusio Kauno apygardos eksteisėjos Neringos Venckienės bendražygio Dariaus Kuolio vadovaujama partija „Lietuvos sąrašas". Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus teigimu, partija įregistruota ketvirtadienį. Anot partijos steigėjų, partija kilo iš siekio įveikti dabartinę jėgos grupuočių savivalę ir valdžios cinizmą, sutvirtinti demokratinius ir moralinius Lietuvos valstybės pamatus.