Anot Sveikatos apsaugos ministerijų (SAM) atstovų, daugelis gydymo įstaigų jau pasirengusios pilnu pajėgumu teikti e. paslaugas. Tačiau medikų atstovai teigia, kad dėl šios sistemos strigimo, gydytojai priversti dirbti viršvalandžius. E. sistemos prižiūrėtojai tikina, jog pastaroji greitai ir efektyviai neveikia dėl netinkamo medikų aprūpinimo technine įranga.
Lietuvoje e. sveikatos sistema buvo diegiama nuo 2005 metų, trimis plėtros etapais. Į jos kūrimą jau investuota beveik 40 mln. Eur.
SAM primena, kad jau nuo šių metų kovo 1 dienos tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose duomenys, susiję su paciento ambulatorinio apsilankymo aprašymu, stacionaro epikrize, e. recepto išrašymu, vaiko gimimo pažymėjimu, medicininiu mirties liudijimu, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma turės būti tvarkomi elektroniniu būdu.
Gydymo įstaigos pasiruošusios
SAM žiniomis, daugelis gydymo įstaigų jau šiandien yra pasirengusios pilnu pajėgumu teikti e. paslaugas. Tačiau yra ir tokių gydymo įstaigų, kurios dar nesinaudoja e. paslaugomis, tad joms gali būti šiek tiek sunkiau.
Šiuo metu apie 500 gydymo įstaigų jau yra prisijungusios prie e. sveikatos. SAM ragina to dar nepadariusias gydymo įstaigas prisijungti prie e. sveikatos arba kreiptis į ministeriją pagalbos.
Tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos turi teisę ir galimybę naudoti jau sukurtas e. sveikatos informacines sistemas. Duomenų mainų sutartį gali pasirašyti kiekviena to pageidaujanti įstaiga.
Dėl sistemos medikai dirba ir po darbo
VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugytoja Jūratė Beinorienė, teigia, kad e. sveikatos sistema įstaigoje jau taikoma. Tačiau vieša paslaptis, kad medikai nėra patenkinti šia sistema, tiksliau tuo, kaip ji veikia.
„Medikams tenka dirbti ir po darbo valandų. Kai sistema neveikia ar užstringa jie duomenis suveda pasilikę darbe po savo darbo valandų. Juk tai – vieša paslaptis, kad neveikia ši sistema stringa, kad neveikia po kelias valandas, arba veikia labai lėtai, arba stringa.
Mūsų įstaigoje, kiek leidžia galimybės, tiek ir naudojame šią sistemą. Bet nuolatiniai trikdžiai labai neramina. Dar nereikėtų pamiršti, kad šiuo metu yra gripo epidemija. Tad turime daug ekstra ligonių, kuriems net nerašomi kompensuojami receptai,“ - tv3.lt teigė J. Beinorienė.
Sistema prigyja lėtai
Anot „Registrų centro“ atstovės spaudai Kristinos Petrošienės, sistema prigyja lėtai dėl kelių priežasčių. Viena jų – medikai nėra tinkamai aprūpinti technika, o nuo pastarosios priklauso kaip greitai ir efektyviai veikia sistema.
„Sistemoje yra daugiau negu 1100 funkcionalumų, jos programinis kodas susideda iš 300 tūkst. eilučių. Tai reiškia, kad visas programinis kodas tilptų 73 knygose po 300 puslapių. Todėl natūralu, kad su visu tuo dirbti reikia ir laiko, ir pastangų.
Be abejo, svarbus faktorius yra ir medikų techninis aprūpinimas – jis nepakankamas, todėl tikimės, kad į tai taip pat bus atkreiptas dėmesys. Juk nuo to, kokia technika gydytojai naudojasi, priklauso jų darbo su sistema greitis ir efektyvumas. Beje, mokymų metu tą pastebime ir girdime gydytojų apgailestavimus, kad jų įranga neveikia taip greit, kaip norėtųsi ir kaip mes pademonstruojame per mokymus, tačiau tikriausiai tik laiko klausimas, kada gydytojų ir pačios sistemos pajėgumai sutaps,” - teigia K. Petrošienė.
Kuo naudinga e. sveikatos sistema?
Pašnekovė teigia, kad Registrų centro tvarkoma e. sveikatos sistema turi daug privalumų.
„Bene svarbiausias jų – galimybė automatizuoti daugelį procesų ir duomenų tarp įstaigų apsikeitimą. Pavyzdžiui, atlikus tyrimą vienoje įstaigoje, tie tyrimai yra pasiekiami kitoje įstaigoje, vadinasi, paciento nebereikia iš naujo tirti ir dar laukti pakartotinių tyrimų rezultatų. Tai leidžia iš karto pradėti gydymą, o laikas kartais yra kritiškai svarbus faktorius.
Taip pat medikams matoma žmogaus ligos istorija, lėtinės ar kitokios ligos, tai leidžia greitai įvertinti jų įtaką esamai būklei, suderinti vaistus. Vaistų derinimas – labai svarbus dalykas, ypač kai turime neteisingą įprotį gydytis patys ir be saiko.
Tad gydytojas E. sveikatos pagalba gali matyti, kokie vaistai yra anksčiau išrašyti ir paciento vartojami, ir, jei yra poreikis, skirti jam dar vienus vaistus, t.y. lengviau, neklausinėjant paciento gali būti įvertinamas vaistų suderinamumas,” - tv3.lt sakė K. Petrošienė. Anot pašnekovės, medikams nebereikia vartyti ar bandyti prisiminti vaistų žinynų – diagnozė nustatinėjama ir vaistai skiriami tiesiai sistemoje, kadangi joje suvesti įvairūs klasifikatoriai.
„Mūsų galva, laiką taupo ir tai, kad vaistininkas gali komunikuoti su receptą išrašiusi mediku ir ištaisyti klaidas, t.y. žmogui nebereikia grįžti pas gydytoją naujo recepto, jei jame įsivėlė klaida. Medikams yra sukurti šablonai visoms situacijoms, pvz., jei nesi įsitikinęs dėl vaistų šalutinio poveikio, tai nusprendus juos skirti atsiranda informacija iš informacinio lapelio, vadinasi, mažėja klaidos tikimybė. Arba kita nauda - gydytojai patys gali susikurti savo naudojamus šablonus, kuriuos panaudos kitose situacijose kitiems pacientams. Tai taip pat taupo ir medikų, ir pacientų brangų laiką,” - tikina Registrų centro atstovė.
Pacientai gali matyti savo ligos istoriją
Tai pirmoji ne tik į gydytoją, bet ir į žmogų orientuota sistema. Mat pacientas gali prisijungti ir matyti visą savo ligos istoriją ir gydymo eigą, taip pat – susisiekti su mediku.
„Registrų centras visada akcentavo, kad E. sveikatos sistema yra visų pirma paciento sistema, o pacientas – savo duomenų savininkas. Juk popierinės savo ligos istorijos žmogus paprastai negauna į rankas ir daugelio dalykų nežino, tad negali perduoti kitam specialistui, į kurį kreipėsi konsultacijos, ar gali suklysti ir perduoti neteisingą ar nepilną informaciją. Sistema yra palengvinimas ir atžaloms, kurių tėvai gyvena kaime ir rečiau arba sudėtingiau nukanka iki vaistinių, nes jie gali kaime gyvenantiems tėvams nupirkti ir nuvežti vaistų, nebereikalingos vaistų knygelės, o visa informacija apie vaistą yra prieinama ir vaistininkui,” - teigia K. Petrošienė.
Anot pašnekovės, per 2017 metus 22,5 kartus iki 9,47 mln. išaugo į sistemą pateiktų medicininių įriašų skaičius. E. receptų skaičius pernai taip pat indikavo proveržio metus: nors sistemos augimas prasidėjo dar 2016 m. viduryje, tačiau per 2017 m. e. receptų skaičius išaugo 18 kartų – iki 2,81 mln. Medicininių vaizdų pateikimas išaugo 9 kartus, o jų aprašymų skaičius – 7 kartus.
