lietuvos kariuomenė

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Trečiadienį Vilniuje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 33-osios metinės. Švenčiant šią sukaktį Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, vidurdienį įvyks iškilminga karių rikiuotė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Pasak politiko, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio Klaipėdos, Tauragės, Šilutės, Šilalės rajonų ir miestų savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ karinės lauko taktinės pratybos „BRAVE GRIFFIN 24-I“. Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, pratybose dalyvaus brigada „Žemaitija“ ir jos padaliniai, Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgų 3 ir 6 rinktinės bei sąjungininkai iš Jungtinių Amerikos valstijų.

Lietuvos kariai mūšio lauke greičiausiai liktų akli – tokią išvadą daro Ukrainos fronte kariaujantis lietuvis, rusus stebintis ir naikinantis bepiločiais orlaiviais. Jis politikams Seime atvirai pasakojo apie patirtį Ukrainoje ir dūrė pirštu į mūsų kariuomenę. Esą mes neturime strategijos, kaip tinkamai integruoti ir vystyti dronų pajėgumus, pinigus leidžiame neefektyviai. Ministerija teisinasi, kad pajėgumai yra, bet jie neviešinami.

Lietuvos kariai išvyko į dar vieną ukrainiečių rengimo misiją Jungtinėje Karalystėje (JK), penktadienį pranešė kariuomenė. Ketvirtoji 18-os Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė dalyvaus su prieš Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“, taip pat Lietuva toliau dalyvaus ir Europos Sąjungos misijoje „EUMAM Ukraine“, kur šiemet parengs apie 1,6 tūkst. karių. Per šiuos metus Lietuvos kariuomenė iš viso planuoja parengti apie 3,5 tūkst. ukrainiečių.

Lietuvos kariuomenė planuoja per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą, o koviniai bepiločiai orlaiviai perkami kaip prieštankinės gynybos dalis. Kariuomenė vykdo arba netrukus skelbs karinės paskirties mažųjų ir mikro žvalgybos dronų pirkimus.

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ateinančiais metais sulauks nemažai pokyčių – iki 2027 m. pradžios numatyta dislokuoti Vokietijos brigadą, planuojamas aktyvaus rezervo didinimas, didinamas šauktinių skaičius, iki 2035 m. planuojama sukurti pilną kariuomenės diviziją. Vis dėlto, valdantiesiems neretai išsakoma ir kita nuomonė – esą rengiamasi per lėtai, o finansavimas yra per mažas.

Įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose penktadienį pagerbtas Nepriklausomybės kovose žuvusių Lietuvos karių atminimas. Pagrindinis renginys vyko Vaidoto pėstininkų batalione Marijampolėje, kuris prasidėjo iššūkiu kariams šauktiniams įveikti kliūčių ruožą ir užsitarnauti teisę lauko kepuraites pakeisti į beretes su bataliono kokarda.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad nors Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės atstovų bendravimas su valdžia yra pagerėjęs, jis vis dar neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Jo teigimu, sprendimų priėmėjai dažniau žvalgosi į įsigijimus užsienyje, nors lietuvių pagaminti produktai yra pripažįstami visame pasaulyje.

Seimui ateinantiems metams patvirtinus tarptautinių misijų mandatą, jame numatyta galimybė siųsti karius ir į Indijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Kaip BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, toks sprendimas priimtas, nes strateginiai Lietuvos partneriai šiam regionui skiria ir skirs vis daugiau dėmesio.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pranešė už 34 mln. eurų kariuomenei perkanti naujus kanadiečių gamybos „Raytheon Elcan Optical Technologies” optinius taikiklius. Šie taikikliai bus skirti naudoti su kariuomenės turimais 5,56 mm ir 7,62 mm kalibro šaunamaisiais ginklais. Jie, anot KAM, pagerins Lietuvos karių greitošaudos efektyvumą, pataikymą į taikinius dienos ir nakties metu, padidins karių išgyvenamumą. Taikikliai skirti šaudyti ir pataikyti nuo 300 metrų ir toliau.

Seimui ketvirtadienį planuojama pristatyti šaukimo į kariuomenė pertvarką. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pateiks naują Karo prievolės įstatymo redakciją bei lydinčiuosius teisės aktų projektus. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Lietuvos kariuomenės instruktoriai šiemet parengė 2,9 tūkst. ukrainiečių karių, kitąmet planuojama parengti 3,5 tūkstančius. Kaip trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, ukrainiečių kariai parengti Lietuvos kariuomenės infrastruktūroje ir bendruose kursuose su Jungtine Karalyste (JK), Vokietija bei Šiaurės šalimis.

Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų. 76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos toliau stiprina bendradarbiavimą. Krašto apsaugos ministerija ir JAV Gynybos departamentas šią savaitę Vašingtone pasirašė 2024-2028 metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dokumente apibrėžtos pagrindinės bendradarbiavimo sritys, kurioms Krašto apsaugos ministerija ir JAV gynybos departamentas artimiausiais metai skirs pagrindinį dėmesį.

Profesinės karo tarnybos kariai negalės ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes, ketvirtadienį nusprendė Seimas. Už tai numatančias pataisas balsavo 78 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo. Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. „Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito įrašas, kuriame vilnietis Genadij Rogač šlovino Rusiją, pritarė Rusijos sukeltam karui Ukrainoje ir menkino Lietuvą. Jaunuolis yra Lietuvos kariuomenės rezerve.

Keturiuose Karinių jūrų pajėgų patruliniuose laivuose įdiegti radarai su oro erdvės stebėjimo funkcija. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, patruliniuose laivuose „Žemaitis“ (P11), „Dzūkas“ (P12), „Aukštaitis“ (P14) ir „Sėlis“ (P15) įdiegta kompaktiška ir pažangi radarų sistema, skirta trumpo ir vidutinio nuotolio oro ir antvandeninių kontaktų stebėjimui bei taikinių nurodymui laivų ginkluotės sistemoms.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X. „Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Kauno tvirtovės fortuose pastarąją savaitę vykdytos kariuomenės pratybos mokantis reaguoti į situacijas, kai gali būti panaudotas cheminis ginklas. Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (CBRB) saugos specialistų pratybose XIX amžiuje statyti ir šiuo metu nenaudojami fortai trumpam tapo cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija.

Seime svarstant pataisas, kuriomis Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams būtų uždrausta vykti į nedraugiškas šalis, Krašto apsaugos ministerija į tokį šalių sąrašą siūlo įtraukti ne tik Rusiją su Baltarusija, bet ir Moldovoje esančią Padniestrę, Kiniją, kitas valstybes.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvos kariuomenė šeštadienį pietvakarių Lietuvoje pradės vykdyti savaitės trukmės Sausumos pajėgų informacinių veiksmų specialistų pratybas „Pasitikėjimas 2023“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių rajono savivaldybėse. Kaip skelbiama, pratybos orientuotos į pasirengimą atremti hibridines grėsmes ir treniruoti karius veikti civilinėje aplinkoje.

Lietuvos kariuomenės technikos parko gretas papildė karinės paskirties visureigiai „Mercedes-Benz“ G 350 d. Sutartis dėl šių transporto priemonių pirkimo buvo pasirašyta prieš metus, o lapkričio 28 d. kariuomenės autoparką jau pasiekė pirmoji visureigių partija, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Arvydas Anušauskas džiaugiasi naujais kariuomenės pirkiniais „Lietuvos kariuomenė sparčiai modernėja, jos autoparką papildo nauja ir labai reikalinga technika.

Rusijos plataus masto invazija trunka ilgiau, nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų. „Valstybėje trūksta tempo ir pagrindinių žinučių.

Gabrielius Landsbergis garsiai kalba apie tai, kad Rusija Ukrainoje gali būti nesustabdyta ir laiko turime nebe daug, tad turime imtis strateginių pokyčių. Prezidentas ir kariuomenės vadas kalba kiek nuosekliau. Kodėl G. Landsbergis dabar nusprendė apie tai kalbėti? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Lietuvos kariuomenė minėdama 105-ąsias atkūrimo metines Vilniuje šeštadienį surengė įspūdingą karių ir karinės technikos paradą. Konstitucijos prospektu žygiavo daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, buvo galima išvysti daugiau kaip 100 karinės technikos vienetų. Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himno giedojimu ir iškilmingu valstybės vėliavos pakėlimu. Vėliau pakeltos ir pagrindinių Lietuvos kariuomenės pagrindinių rūšių vėliavos.

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir blogėjanti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva gynybai skiria daugiau lėšų ir dėmesio. Tai leidžia spartinti iš anksto parengtų ilgalaikių planų įgyvendinimą. Ginkluotė įsigyjama apgalvotai ir turint aiškią ilgalaikę viziją, kokia turi būti Lietuvos kariuomenė, kaip ji modernėja ir stiprėja bei ko mes siekiame, rašome pranešime spaudai.

Pasibaigus tarptautinėms pratyboms „Stiprus grifonas 2023“, savaitgalį iš Pabradės poligono keliais judės karinė technika, pranešė Lietuvos kariuomenė, Dvi savaites Generolo Silvestro Žukausko centriniame Pabradės poligone treniravosi per 2,2 tūkst. karių ir 300 karinės technikos vienetų.

Lapkričio 17 d. prieš Eurolygos varžybas su Miuncheno „Bayern“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos kariuomenės ir krepšinio klubo Kauno „Žalgiris“. Sutartį pasirašė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys ir Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Jankūnas.

Lapkričio 16 d. Kaune vykdyta išskirtinė operacija – Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu dėl skubaus donoro organo pergabenimo buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Apie 14.20  val. KOP sraigtasparnis Mi-8T pakilo iš 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Kaune, gydytojų komanda kartu su donoro organu buvo sėkmingai atskraidinti į Vilnius universiteto ligoninės Santarų klinikas, praneša Lietuvos kariuomenė.

Trys konservatoriai nuo kitų metų gegužės siūlo dar labiau supaprastinti mažos vertės viešųjų pirkimų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje procedūras.  Tokias Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pataisas Seime registravo Vilius Semeška,  Andrius Kupčinskas ir Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys penktadienį Vokietijos kariuomenės organizuojamoje konferencijoje Berlyne skaitys pranešimą apie visuotinę gynybą ir karinį planavimą. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, konferencija rengiama aptarti, į ką turėtų būti orientuota ginkluotųjų pajėgų veikla, kam skirti didžiausią dėmesį naujai įvardinto „posūkio taško“ (vok. Zeitenwende) politikos įgyvendinime.

Jurbarko rajone šeštadienį neblaivus karys būdamas ne tarnybos metu smurtavo prieš moterį. Policijos departamento duomenimis, apie 15 val. Jurbarko rajone, Pavidaujo kaime esančiuose namuose, neblaivus (2,51 prom.) 1996 metais gimęs vyras smurtavo prieš 1998 metais gimusią moterį. Įtariamasis, Lietuvos kariuomenės karys, uždarytas į areštinę.

Švenčionių rajone, Pabradėje, sekmadienį prasidės pėstininkų brigados „Žemaitija“ organizuojamos tarptautinės pratybos „Stiprus Grifonas 2023“ (angl. „Strong Griffin 2023”), keliais judės karinė technika.

Lietuvoje viešintis Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris sako, kad Vilnius ir Berlynas dar tariasi dėl reikalingų investicijų šalyje priimant vokiečių brigadą, tačiau tiesiogiai su kariniu vienetu nesusijusios išlaidos yra Lietuvos atsakomybė. „Šio įsipareigojimo finansinė našta bus finansuojama iš Vokietijos biudžeto, tačiau daugiausia dėmesio skiriant karinėms išlaidoms, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ch. Lindneris.

Lietuvos aukščiausi politikai, skambiai paskelbę apie kuriamą diviziją Rusijos grėsmės akivaizdoje, karininkus privertė nusivilti, mat kariuomenės finansavimas turbūt neaugs. Atsargos karininkas Gintaras Ažubalis laiko tai klaida ir skatina savęs neapgaudinėti, nes netikėto puolimo atveju, šiuo metu vieni neapsigintume.

Lietuvos politikoje vis dar verda debatai, kiek turėtume skirti lėšų šalies gynybai. Dalis karo ekspertų tuo stebisi sako, kad jau iššvaistėme daug brangaus laiko, išsikeldami tikslus, kurių nesugebame įgyvendinti, o kalbų vis daugėja, o apčiuopiamų darbų – ne. Apie šią keblią situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ne vienas aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ėjęs, šalies atstovu prie NATO buvęs atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Lietuvos kariuomenėje tarnavęs karys priekabiavo prie kariškės. Apie tai penktadienį pranešė LRT naujienų portalas. Anoniminiame laiške, kurį gavo portalas, teigiama, kad aukštesnio laipsnio karys galimai priekabiavo prie seržantės.  Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad toks priekabiavimo atvejis yra žinomas. Generalinė inspekcija buvo gavusi karės skundą, jis buvo tenkintas.

Stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus jai perduoti modernūs amerikietiški snaiperiniai šautuvai „Barrett“ ir pirmoji partija belgiškų kulkosvaidžių FN MINIMI. Kaip ketvirtadienį informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), modernūs 12,7 mm kalibro (.50 BMG) „Barrett“ kariuomenei perduoti pirmą kartą, šie ginklai yra neatlygintina parama iš Jungtinių Valstijų (JAV) pagal 2021-aisiais sudarytą sutartį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo Vyriausybei iš naujo apsvarstyti siūlymą kitų metų biudžete numatyti skolinimosi galimybę krašto apsaugai. „Atsižvelgdamas į Prezidento kanceliarijos pasiūlymą NSGK siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę įstatymo projektą papildyti nuostata, numatančią teisę nepažeidžiant numatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc.

Spalio 21 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga kartu su Lietuvos kariuomene bei remiančiomis organizacijomis surengė kasmetinį bėgimą „In Memoriam“. Kaip ir kasmet, pagerbiant kolegas, bėgime Vingio parke, Vilniuje dalyvavo Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kariai bei bėgimo entuziastai, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Tauragės, Jurbarko, Šilutės, Pagėgių savivaldybėse penktadienį prasideda Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų karinės pratybos. Pratybos vyks visą savaitgalį. Jose dalyvaus Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305, 307 ir 308 pėstininkų kuopos.  Pabrėžiama, kad tai – suplanuoto karinio rengimo ciklo pratybos, kurios neturi sąsajų su geopolitine situacija.

Lietuvos kariuomenės lėktuvas „Spartan“ penktadienio vakarą iš Izraelio į Turkiją išgabeno 24 keleivius. „Orlaivyje yra 24 keleiviai, iš jų – vienas kūdikis“, – BNS penktadienio vakarą informavo Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Jurgis Norvaiša. Keleivius į lėktuvą išlydėjo Lietuvos diplomatai, BNS patvirtino užsienio reikalų ministro atstove Paulina Levickytė. Be Lietuvos piliečių lėktuve yra ir Juodkalnijos, Ukrainos, Šveicarijos ir Bulgarijos gyventojų.

Lietuvos kariuomenė ketvirtadienį pranešė šią savaitę pradėjusi paskutines šiemet „Perkūno“ serijos pratybas. Jų metu kariuomenė treniruojasi planuoti operacijas valstybės ginkluotos gynybos kontekste kartu su Valstybės sienos apsaugos, Vadovybės apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybomis, kurios karo padėties metu būtų priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms.

Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, ketvirtadienį atidarius didžiausias Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuves „Vilkas“, politikai ir kariuomenės vadovybė džiaugiasi, kad logistika nebėra podukros vietoje. „Šiandien mes atidarome simboliškai štai šias dirbtuves, kurios yra svarbus mūsų kariuomenės aprūpinimo elementas, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, ketvirtadienį atidaromos didžiausios Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuvės „Vilkas“. Maždaug 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorijoje įrengtos 22 remonto vietos. Aštuonios iš jų skirtos šarvuotai ratinei technikai, tai yra pėstininkų kovos mašinoms „Vilkas“, šešios – sunkvežimiams, po keturias – vikšrinei technikai ir visureigiams.