lietūkio

Vilnius, birželio 20 d. – Ne vienus metus brandinta Lietuvos kooperatyvų konfederacijos idėja tapo kūnu - keturios didžiausios Lietuvos kooperatyvus atstovaujančios asociacijos šiandien pasirašo Konfederacijos įsteigimo sutartį. Nuo šiol visos kooperuotos grandys Lietuvoje - žemdirbiai, kredito unijos ir prekybos kooperatyvai - turės bendrą konfederaciją. Simboliška konfederacijos steigimo sutarties pasirašymo vieta - Lietuvos Respublikos Seimas.

Kol po letargo miego prabudusi Lietuvos teisėsauga tiria žmogžudystes ir pedofilijos istoriją, išsiaiškinkime, kaip vadinti precedento neturinčius šūvius Kaune – Linčo teismu, vendeta ar į kampą įvaryto žmogaus kerštu. Minia susirinko atkeršyti 1930-ųjų rugpjūtį mažą JAV Mariono miestelį, esantį netoli Čikagos, sukrėtė kraupi žmogžudystė. Jaunas baltasis viengungis Klodas Diteris pakvietė irgi baltųjų rasės merginą Merę Bol kartu pasivažinėti lengvuoju automobiliu.

Svarbiausiu žurnalistikos įvertinimu laikoma kasmetė Žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos premija atiteko LNK Žinių vedėjai ir dokumentikos kūrėjai Gražinai Sviderskytei. Premijai G.Sviderskytei skirta už 16 dalių istorinės dokumentikos televizijos serialą, du atskirus DVD albumus ir knygą „XX amžiaus slaptieji archyvai“, pranešė LNK.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorės buvęs pavaduotojas Arvydas Anušauskas, kaip ir centro direktorė Dalia Kuodytė, išrinktas į Seimą. Jo paliekamame darbo kabinete apie prieš porą mėnesių  tik išleistą knygą „XX a. slaptieji archyvai“ ir istorijos paslaptis su naujuoju politiku kalbasi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Jau greitai knygynuose bus galima išvysti naujausią žurnalistės Gražinos Sviderskytės ir istorijos mokslų daktaro Arvydo Anušausko knygą „XX amžiaus slaptieji archyvai “. Beje, šie dvylika istorinių detektyvų visiškai kitaip pasuka daugeliui lyg ir puikiai žinomą Lietuvos istoriją. Ir net skiriasi nuo tokiu pat pavadinimu pavadinto televizijos serialo.

„Tuomet išties tekėjo pieno ir medaus upės, tačiau nepriklausomos Lietuvos ponai labai daug ir sunkiai dirbo. Vargome mes, mažažemiai, bet kol buvom jauni ir sveiki, šeima nebadavo, o ir stambūs ūkininkai sąžiningai su mumis atsiskaitydavo, ir nebuvo, kad netesėtų to, kas už metus suderėta“, - Smetonos laikų Lietuvą prisimena dabartiniai šimtamečiai, rašo „Vakarų ekspresas“. Anot jų, 1918-1939 metų nepriklausomos Lietuvos ūkininkus irgi smaugė mokesčiai, žmonės taip pat keikė valdžios biurokrat...

Prisiminimai šiaip sau   XX amžiuje prisiminimai buvo populiarus žanras, kadangi, anot lietuvių liaudies patarlės, prisiminimais gyventi sveika. Dar būdavo mėgstama sakyti, kad žmogus gyvas, kiek save prisimena. O kai neprisimena, tai negyvas.   Kadangi XX amžiuje buvo gyveno komunistai, saugumiečiai ir įvairūs kiaulės, tai jie nenorėdavo savęs prisiminti, todėl nuo Sąjūdžio laikų šalia mūsų nuolat šlaistydavosi lavonai.